Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Buriavimas judėjimas burėmis kurios vėją naudoja kaip energijos šaltinį Daugiausiai buriuojama vandenyje burlaiviais jac
Buriavimas
Buriavimas – judėjimas burėmis, kurios vėją naudoja kaip energijos šaltinį. Daugiausiai buriuojama vandenyje burlaiviais (jachtomis ir burvaltėmis), rečiau ant ledo bei sausumoje vėjaračiais.
Istorija
VI a. prieš Kristų egiptiečiai naudojo vėjo jėgą plaukiodami Nilo upe savo iš papiruso surištais plaustais, polineziečiai naudojo plūdurus, kad jų iš medžio skobtos kanojos su burėmis – dabartinių daugiakorpusinių laivų pirmtakai – plauktų greičiau. Antikos laikais romėnai, finikiečiai, graikai ir kinai toliau tobulino savo naudojamus laivus, vėliau prie to prisidėjo ispanai, portugalai, prancūzai ir anglai. 1660 m. Anglijoje įvyko pirmoji regata tarp Jorko hercogo ir Karolio II laivų. 1749 m. Velso princas įsteigė pirmąjį prizą burlaivių varžyboms Temzės žiotyse. 1851 m. įvyko Šimto ginėjų taurės regata, kurią laimėjo amerikiečių laivas, taip gimė žinoma Amerikos taurės regata. XX a. pradžioje populiarino buriavimą. Šiandien buriavimas yra kartu ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir rimta sporto šaka, tapusi Olimpine rungtimi 1896 m.
Varžybas organizuoja Tarptautinė buriavimo federacija TBF (International Sailing Federation).
Buriavimas Lietuvoje
Lietuvoje buriavimo populiarinimu užsiima Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS). Buriavimo varžyboms dažniausiai naudojamos Kauno, Kuršių marios ir Baltijos jūra, taip pat didesni vandens telkiniai (pavyzdžiui Galvės ežeras).
1869 m. įvyko pirmoji Klaipėdos buriavimo regata. 1884 m. įkurta vokiška Klaipėdos buriavimo draugija (Memeler Segel-Verein, MSV) – pirmasis buriavimo klubas dabartinėje Lietuvos teritorijoje.1921 m. Kaune įkurtas Lietuvos jachtklubas. 1926 m. Lenkijos buriavimo lygos Vilniaus skyriaus visuotiniame susirinkime įsteigė Trakų jachtklubą, kuris 1940 m. perduotas Šaulių sąjungai, 1946 m. – Klaipėdos jachtklubo skyriui Vilniuje. Nuo 1948 m. Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). 1959 m. įvyko pirmosios varžybos Kauno mariose (Finn klasės vienviečių burvalčių regata). 1961 m. įkurta Lietuvos buriavimo federacija.
1990 m. spalio 20 d. atkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Tais pačiais metais pirmoji Lietuvos įgula pasirodė pasaulio čempionate - varžytasi paauglių Cadet klasės rungtyje.
Olimpinė trasa
Ši trasa dažniausia naudojama visų klasių burlaivių regatose. Kiekvienai klasei nustatomas skirtingas atstumas tarp trikampiu išdėstytų plūdurų. Trasos ilgis nustatomas atsižvelgiant į laivų klasę ir skaičių, vandens telkinio dydį ir oro sąlygas. Plūdurai turi būti apvalūs, kad juos aplenkdamas laivas plauktų laviruodamas į vėją, pavėjui ir šoniniu vėju. Lenktynės trunka nuo 45 minučių iki 1,5 valandos.
Vėjo kryptis
Jachtos kursas vėjo atžvilgiu nustatomas pagal jos padėtį vėjo krypties atžvilgiu. Kursai vadinami: įvėjinis arba aštrus beidevindas bei bukas beidevindas; šoninis arba halfvindas; nugarinis arba aštrus bakštagas bei bakštagas; ir pavėjinis arba fordevindas. Halsas – burlaivio padėtis vėjo atžvilgiu: jei vėjas pučia į dešinį bortą – dešinysis halsas, jei į kairį – kairysis halsas. Jachtos halso keitimas pavėjiniuose kursuose vadinamas halsavimu, o įvėjiniuose - vendavimu arba overštagu.
Vandenyno lenktynės
Pavienių
The Europe 1-Star – seniau vadintos OSTAR (Observer Singlehanded Transatlantic Race), tai seniausios pavienių transokeaninės lenktynės. Jos pradedamos Plymute (Didžioji Britanija) ir baigiamos Njuporte, Rodo saloje (JAV). Šios 3000 jūrmylių (5555 km) lenktynės rengiamos kas ketverius metus nuo 1960 m.
Romo kelias (The Rum Route) – lenktynės prasideda Sen Malo (Prancūzija) ir baigiasi Pointe – a Pitre, Gvadelupėje. Jose dalyvauja ir vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai burlaiviai, distancija sudaro 3 700 jūrmylių (6 852 km). Jos rengiamos kas ketverius metus nuo 1978 m.
Komandinės
Mini transantlantinės (The Mini-Transat) – lenktynės su pastoviais rengiamos kas dvejus metus nuo 1977 m. Jų trasa eina iš Concaneau (Prancūzija) į Tenerifę Kanarų salose, distancija 1370 jūrmylių (2537 km), po to į For de Fransą Martinikoje, distancija 2700 jūrmylių (5000 km). Lenktynės unikalios tuo, kad visi burlaiviai turi būti vienodi: ilgis 6,5 m, plotis 3 m, stiebo aukštis 14 m, grimzlė 2 m. Šioms lenktynėms reikia drąsos ir techninių įgūdžių.
Kvebeko-Sen-Malo transatlantinės (Quebec-Saint-Malo Transat) – lenktynių istorija prasidėjo 1984 m., nuo tada jos rengiamos kas dvejus metus iš Kvebeko (Kanada) į Sen-Malo (Prancūzija). Lenktynių distancija – 2900 jūrmylių (5370 km). Prieš kirsdami Atlantą burlaiviai turi nusileisti Šv. Lauryno upe į Šv. Lauryno įlanką. Šiose lenktynėse, vienintelėse, kuriose Atlantas kertamas nuo rytinio iki vakarinio pakraščio, gali dalyvauti įvairių dydžių vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai laivai.
Žako Vabre transatlantinės (Jacques Vabre Transat) – kadaise vadintos Kavos kelio lenktynėmis (kadangi baigiasi Kolumbijoje) nuo 1993 m. jos vyksta kas 4 metus. Jų trasa eina iš Le Havro (Prancūzija) į Kartageną (Kolumbija). Šiose lenktynėse gali dalyvauti vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai, nuo 13,72 m iki 18,29 m ilgio burlaiviai. Trasos ilgis vienkorpusiniams laivams 4420 jūrmylių (8185 km), daugiakorpusiniams – 5520 jūrmylių (10222 km).
Lenktynės aplink pasaulį
Volvo arba Vitbred lenktynės (The Volvo Ocean Race (former Whitbread))
Pradėtos rengti nuo 1973 m. tai seniausios lenktynės su įgula aplink pasaulį. Burlaiviai turi 9 etapais įveikti 31600 jūrmylių (58523 km). Lenktynėse dalyvauja W60 klasės jachtos, specialiai sukurtos šioms lenktynėms (ne trumpesnės, kaip 18,3 m ir ne siauresnės, kaip 5,25 m, esant palankiam vėjui galinčios iškelti 500 m² burių). Lenktynės prasideda Southempton’e (Anglija) ir baigiasi Larošėje (Prancūzija). 2005–2006 metų VOR startavo Galicijoje (Ispanija), finišavo Geteborge (Švedija). 2001–2002 metų VOR distancija driekėsi nuo Southempton’o (Anglija)iki Kylio (Vokietija)
Admirolo Taurė (ADMIRAL`S CUP)
Taurės varžybas sudaro 6 lenktynių serija Airijos jūroje ir prie pietvakarinių Anglijos krantų: 2 Olimpinės trasos, 2 trasos pakrante ir 2 trasos atviroje jūroje. Sunkiausias etapas – Fastnet prie Airijos krantų dėl tose vietose vyraujančių oro sąlygų. Nuo 1957 m. šios lenktynės rengiamos kartą per dvejus metus, jas organizuoja Karališkasis vandenyno lenktynių klubas (Royal Ocean Racing Club). Jose dalyvauja įgulos iš daugelio šalių.
Inventorius
Saugumo priemonės yra kiekvienoje jachtoje. Be kitų reikmenų tarp jų yra įvairių spalvos raketos, avariniai radijo švyturėliai, kurių signalus gali užfiksuoti palydovas, plūdurai, gelbėjimo liemenės ir, kai kuriais atvejais pripučiamas gelbėjimo plaustas. Globali padėties nustatymo sistema (Global Positioning System – GPS) naudojant šią sistemą galima nustatyti laivo buvimo vietą (ilgumą ir platumą) susisiekus su palydovu iš bet kurios pasaulio vietos.
Šaltiniai
- Buriavimas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Buriavimas, Kas yra Buriavimas? Ką reiškia Buriavimas?
Buriavimas judejimas buremis kurios veja naudoja kaip energijos saltinį Daugiausiai buriuojama vandenyje burlaiviais jachtomis ir burvaltemis reciau ant ledo bei sausumoje vejaraciais Hanse Sail festivalis RostokeMedinis BurlaivisBuriuotojai Galves ezere IstorijaVI a pries Kristu egiptieciai naudojo vejo jega plaukiodami Nilo upe savo is papiruso suristais plaustais polinezieciai naudojo pludurus kad ju is medzio skobtos kanojos su buremis dabartiniu daugiakorpusiniu laivu pirmtakai plauktu greiciau Antikos laikais romenai finikieciai graikai ir kinai toliau tobulino savo naudojamus laivus veliau prie to prisidejo ispanai portugalai prancuzai ir anglai 1660 m Anglijoje įvyko pirmoji regata tarp Jorko hercogo ir Karolio II laivu 1749 m Velso princas įsteige pirmajį priza burlaiviu varzyboms Temzes ziotyse 1851 m įvyko Simto gineju taures regata kuria laimejo amerikieciu laivas taip gime zinoma Amerikos taures regata XX a pradzioje populiarino buriavima Siandien buriavimas yra kartu ir laisvalaikio praleidimo budas ir rimta sporto saka tapusi Olimpine rungtimi 1896 m Varzybas organizuoja Tarptautine buriavimo federacija TBF International Sailing Federation Buriavimas LietuvojeBuriavimui skirtas Lietuvos pasto zenklas Lietuvoje buriavimo populiarinimu uzsiima Lietuvos buriuotoju sajunga LBS Buriavimo varzyboms dazniausiai naudojamos Kauno Kursiu marios ir Baltijos jura taip pat didesni vandens telkiniai pavyzdziui Galves ezeras 1869 m įvyko pirmoji Klaipedos buriavimo regata 1884 m įkurta vokiska Klaipedos buriavimo draugija Memeler Segel Verein MSV pirmasis buriavimo klubas dabartineje Lietuvos teritorijoje 1921 m Kaune įkurtas Lietuvos jachtklubas 1926 m Lenkijos buriavimo lygos Vilniaus skyriaus visuotiniame susirinkime įsteige Traku jachtkluba kuris 1940 m perduotas Sauliu sajungai 1946 m Klaipedos jachtklubo skyriui Vilniuje Nuo 1948 m Lietuvos cempionatai vyko Kursiu mariose jurine dalis ir Trakuose ezerine dalis 1959 m įvyko pirmosios varzybos Kauno mariose Finn klases vienvieciu burvalciu regata 1961 m įkurta Lietuvos buriavimo federacija 1990 m spalio 20 d atkurta Lietuvos buriuotoju sajunga Tais paciais metais pirmoji Lietuvos įgula pasirode pasaulio cempionate varzytasi paaugliu Cadet klases rungtyje Olimpine trasaSi trasa dazniausia naudojama visu klasiu burlaiviu regatose Kiekvienai klasei nustatomas skirtingas atstumas tarp trikampiu isdestytu pluduru Trasos ilgis nustatomas atsizvelgiant į laivu klase ir skaiciu vandens telkinio dydį ir oro salygas Pludurai turi buti apvalus kad juos aplenkdamas laivas plauktu laviruodamas į veja pavejui ir soniniu veju Lenktynes trunka nuo 45 minuciu iki 1 5 valandos Vejo kryptisJachtos kursas vejo atzvilgiu nustatomas pagal jos padetį vejo krypties atzvilgiu Kursai vadinami įvejinis arba astrus beidevindas bei bukas beidevindas soninis arba halfvindas nugarinis arba astrus bakstagas bei bakstagas ir pavejinis arba fordevindas Halsas burlaivio padetis vejo atzvilgiu jei vejas pucia į desinį borta desinysis halsas jei į kairį kairysis halsas Jachtos halso keitimas pavejiniuose kursuose vadinamas halsavimu o įvejiniuose vendavimu arba overstagu Vandenyno lenktynesPavieniu Pavieniai buriuotojai The Europe 1 Star seniau vadintos OSTAR Observer Singlehanded Transatlantic Race tai seniausios pavieniu transokeanines lenktynes Jos pradedamos Plymute Didzioji Britanija ir baigiamos Njuporte Rodo saloje JAV Sios 3000 jurmyliu 5555 km lenktynes rengiamos kas ketverius metus nuo 1960 m Romo kelias The Rum Route lenktynes prasideda Sen Malo Prancuzija ir baigiasi Pointe a Pitre Gvadelupeje Jose dalyvauja ir vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai burlaiviai distancija sudaro 3 700 jurmyliu 6 852 km Jos rengiamos kas ketverius metus nuo 1978 m Komandines JAV buriuotoju komanda Mini transantlantines The Mini Transat lenktynes su pastoviais rengiamos kas dvejus metus nuo 1977 m Ju trasa eina is Concaneau Prancuzija į Tenerife Kanaru salose distancija 1370 jurmyliu 2537 km po to į For de Fransa Martinikoje distancija 2700 jurmyliu 5000 km Lenktynes unikalios tuo kad visi burlaiviai turi buti vienodi ilgis 6 5 m plotis 3 m stiebo aukstis 14 m grimzle 2 m Sioms lenktynems reikia drasos ir techniniu įgudziu Kvebeko Sen Malo transatlantines Quebec Saint Malo Transat lenktyniu istorija prasidejo 1984 m nuo tada jos rengiamos kas dvejus metus is Kvebeko Kanada į Sen Malo Prancuzija Lenktyniu distancija 2900 jurmyliu 5370 km Pries kirsdami Atlanta burlaiviai turi nusileisti Sv Lauryno upe į Sv Lauryno įlanka Siose lenktynese vienintelese kuriose Atlantas kertamas nuo rytinio iki vakarinio pakrascio gali dalyvauti įvairiu dydziu vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai laivai Zako Vabre transatlantines Jacques Vabre Transat kadaise vadintos Kavos kelio lenktynemis kadangi baigiasi Kolumbijoje nuo 1993 m jos vyksta kas 4 metus Ju trasa eina is Le Havro Prancuzija į Kartagena Kolumbija Siose lenktynese gali dalyvauti vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai nuo 13 72 m iki 18 29 m ilgio burlaiviai Trasos ilgis vienkorpusiniams laivams 4420 jurmyliu 8185 km daugiakorpusiniams 5520 jurmyliu 10222 km Lenktynes aplink pasaulįVolvo arba Vitbred lenktynes The Volvo Ocean Race former Whitbread Pradetos rengti nuo 1973 m tai seniausios lenktynes su įgula aplink pasaulį Burlaiviai turi 9 etapais įveikti 31600 jurmyliu 58523 km Lenktynese dalyvauja W60 klases jachtos specialiai sukurtos sioms lenktynems ne trumpesnes kaip 18 3 m ir ne siauresnes kaip 5 25 m esant palankiam vejui galincios iskelti 500 m buriu Lenktynes prasideda Southempton e Anglija ir baigiasi Laroseje Prancuzija 2005 2006 metu VOR startavo Galicijoje Ispanija finisavo Geteborge Svedija 2001 2002 metu VOR distancija driekesi nuo Southempton o Anglija iki Kylio Vokietija Admirolo Taure ADMIRAL S CUP Taures varzybas sudaro 6 lenktyniu serija Airijos juroje ir prie pietvakariniu Anglijos krantu 2 Olimpines trasos 2 trasos pakrante ir 2 trasos atviroje juroje Sunkiausias etapas Fastnet prie Airijos krantu del tose vietose vyraujanciu oro salygu Nuo 1957 m sios lenktynes rengiamos karta per dvejus metus jas organizuoja Karaliskasis vandenyno lenktyniu klubas Royal Ocean Racing Club Jose dalyvauja įgulos is daugelio saliu InventoriusSaugumo priemones yra kiekvienoje jachtoje Be kitu reikmenu tarp ju yra įvairiu spalvos raketos avariniai radijo svytureliai kuriu signalus gali uzfiksuoti palydovas pludurai gelbejimo liemenes ir kai kuriais atvejais pripuciamas gelbejimo plaustas Globali padeties nustatymo sistema Global Positioning System GPS naudojant sia sistema galima nustatyti laivo buvimo vieta ilguma ir platuma susisiekus su palydovu is bet kurios pasaulio vietos SaltiniaiBuriavimas