Romėnų mitologija tradicinių pasakojimų susijusių su Senovės Romos legendine kilme bei religine sistema visuma išreikšta
Romėnų mitologija

Romėnų mitologija – tradicinių pasakojimų, susijusių su Senovės Romos legendine kilme bei religine sistema, visuma, išreikšta romėnų literatūroje ir vaizduojamajame mene. Ją galima dalinti į dvi dalis, iš kurių viena yra vėlesnė ir grindžiama literatūriniais kūriniais, tiesiogiai perimtais iš graikų, kita – ankstesnė, kuri gerokai skyrėsi nuo graikų mitologijos.
Romėnai savo tradicinius pasakojimus paprastai laikė istoriškais, net jei juose buvo įtraukti stebuklingi ir antgamtiški elementai. Mitologiniuose pasakojimuose dažna politikos ir moralės tema, taip pat individo santykis su jo atsakomybe bendruomenei ar Romos valstybei. Svarbi heroizmo tema. Jei pasakojimai nušviečia romėnų religines praktikas, tai juose daugiau minimi ritualai, būrimas ir institucijos, o ne teologija ar kosmogonija.
Romos religijos ir mitų tyrimus komplikuoja ankstyva graikų religijos įtaka Apeninų pusiasalyje Romos priešistorės laikotarpiu, o vėliau – romėnų autorių polinkis imituoti graikų literatūros modelius. Teologijos prasme romėnai siekė susieti savo dievus su graikų dievais (interpretatio graeca) bei reinterpretuoti graikų dievų istorijas naudojant romėnų dievų-atitikmenų vardus.
Ankstyvieji romėnų mitai
Romėnai neturėjo nuoseklių pasakojimų apie savuosius dievus kaip kad graikai, pvz., Titanomachija ir kitų, kol romėnų poetai vėlyvojoje Romos respublikoje pradėjo adaptuoti graikų mitus. Tačiau romėnai turėjo išvystytą ritualų sistemą, dvasininkų mokyklas ir giminingų dievų panteoną su aiškiomis funkcijomis. Gausu istorinių mitų apie miesto įkūrimą ir statybą, kuriuose svarbiausi žmonės, kartais minimos dievų intervencijos.
Ankstyvoji mitologija apie dievus
Romėnų mitologijos modelis apėmė įvairius dievų apibūdinimus. Pvz., graikai naudodavosi gerai žinomomis istorijomis apie dievus. Tačiau romėnai, priešingai, nurodydavo dievų vietą panteone ir funkcijas, remdamiesi flamenais, romėnų dvasininkais. Romėnų archajiška mitologija buvo paremta ne pasakojimais-mitais, bet jų tarpusavio ryšiais ir santykiais tarp dievų ir žmonių.
Pradinė romėnų religija pasikeitė paveikta įvairių tikėjimų. Ji asimiliavo didelę dalį graikų mitologijos. Mažai žinoma apie ankstyvąją romėnų religiją iš tų laikų šaltinių, daugiau žinoma tik iš vėlesnių rašytojų (kaip, pvz., (Marcus Terentius Varro)), kurie perteikė senstančias tradicijas. Kiti poetai kaip Ovidijus ir jo „Fastai“ buvo stipriai paveikti graikų mitologijos. Šių rašytojų darbai, kurie pasitelkė graikų tikėjimą, dažnai naudojami spragoms romėnų istorijoje užpildyti.
Ankstyvieji romėnų istoriniai mitai
Vietoje pasakojimų medžiagos trūkumo apie dievus, romėnai turėjo nemažai legendų apie Romos miesto įkūrimą ir augimą. Prie šių Romos miestų mitų buvo įterptos graikų herojinės legendos, kurios Enėją pavertė Romulo ir Remo protėviu.
Eneida ir pirmos dvi Livijaus (Livy) knygos yra geriausi išlikę romėnų žmogiškosios mitologijos šaltiniai.
Vietiniai Romos dievai
Oficialioje romėnų ritualinėje dvasininkų praktikoje aiškiai išskiriamos dvi dievų klasės: di indigetes ir di novensides arba novensiles. Di indigetes – vietiniai romėnų dievai, kurių vardai ir prigimtis matoma pagal ankstyvuosius dvasininkų titulus/pavadinimus ir pagal konkrečias kalendorines šventes. Iš viso yra 30 dievų, kurie turi savo kalendorines šventes. Di novensides – vėlesni dievai, kurių kultai paplito vėliau, dažniausiai dėl krizių ar nuopuolių. Prie di indigetes buvo ir specializuoti dievai, atliekantys konkrečias funkcijas ar globojantys tam tikrą veiklą. Senuose ritualų fragmentuose vaizduojami greta arimo, sėjos darbų, o tai nurodo, kad kiekvienai veiklai buvo kviečiama vis kita dievybė. Jos vardas dažniausiai kildavo nuo globojamos veiklos. Specializuotos dievybės gali būti įvardinamos kaip dievybės globėjos, prižiūrėtojos, kurių kviečiamasi kartu su svarbesnėms dievybėmis.
Romėnų dievai globojo tam tikrą aiškiai apibrėžtą sritį: Janas globojo duris; Vesta – širdį; – laukus ir namus; palai – ganyklas; Saturnas – sėją, Cerera – javų augimą, derlingumą ir t. t. Net ir vyriausias dievas Jupiteris turėjo globojamą sritį, jo prašydavo lietaus derliui bei buvo romėnų gynėjas kare.
Romėnų panteono viršūnę sudarė dievų triada Jupiteris, Marsas ir Kvirinas, kurių žyniai, flamenai, buvo vyriausi tarp dvasininkų, bei Janas ir Vesta. Šie dievai pradžioje turėjo mažai individualumo bei asmeninės istorijos, genealogijos. Priešingai nei graikų dievai, nebuvo mitų apie romėnų dievų santykius su mirtingaisiais. Buvo garbinamas ir Numa Pompilijus, mitinis antrasis Romos valdovas, kuris, kaip buvo tikima, vedė romėnų šaltinio deivę Egeriją, vėlesniuose literatūros šaltiniuose identifikuojamą su nimfa. Pakankamai ankstyvu laikotarpiu mitologija buvo papildyta naujais elementais. Pasak legendos, karalių Tarkvinijų valdymo laikais įsteigta Kapitolijaus triada – Jupiteris, Junona ir Minerva, užėmusi aukščiausią vietą Romos religijoje. Kitas papildymas – Dianos ant Aventino kalvos garbinimas ir sibilinių knygų įvedimas, kuriose surašytos pasaulio istorijos pranašystės. Pagal legendą sibilines knygas nusipirko Tarkvinijus VI a. pr. m. e. pabaigoje iš Kumų Sibilės.
Svetimi dievai
Plečiantis Romos valstybei romėnų mitologija absorbavo ir aplinkinių užkariautų teritorijų dievus. Užkariavę naują teritoriją romėnai vietiniam dievui suteikdavo panašias teises kaip kad savo vietiniams dievams. Neretai naujai „įgytos“ dievybės buvo „pakviečiamos“ į Romą, kur joms buvo įkuriamos šventovės. 203 pr. m. e. frygų Kibelės kultas buvo priimtas Romoje. Miesto augimas traukė svetimšalius, kuriems buvo leidžiama garbinti savo dievus. Šiuo būdu į Romą atkeliavo Mitras, kuris buvo ypač populiarus tarp legionierių, todėl jo kultas išplito iki pat Britanijos. Užkariavus Italijos gyvenvietes prie romėnų panteono buvo pridėti Diana, Minerva, Herkulis, Venera bei kitos italikų ir Didžiosios Graikijos dievybės. Svarbiausios romėnų dievybės galiausiai buvo identifikuotos su antropomorfiškais graikų dievais ir priimta nemaža dalis jų atributų ir mitų.
Nuorodos
- John North, Roman Religion (Cambridge University Press, 2000). Nuo 4 p.
- North, Roman Religion, p. 4–5.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romėnų mitologija, Kas yra Romėnų mitologija? Ką reiškia Romėnų mitologija?
Romenu mitologija tradiciniu pasakojimu susijusiu su Senoves Romos legendine kilme bei religine sistema visuma isreiksta romenu literaturoje ir vaizduojamajame mene Ja galima dalinti į dvi dalis is kuriu viena yra velesne ir grindziama literaturiniais kuriniais tiesiogiai perimtais is graiku kita ankstesne kuri gerokai skyresi nuo graiku mitologijos Romenai savo tradicinius pasakojimus paprastai laike istoriskais net jei juose buvo įtraukti stebuklingi ir antgamtiski elementai Mitologiniuose pasakojimuose dazna politikos ir morales tema taip pat individo santykis su jo atsakomybe bendruomenei ar Romos valstybei Svarbi heroizmo tema Jei pasakojimai nusviecia romenu religines praktikas tai juose daugiau minimi ritualai burimas ir institucijos o ne teologija ar kosmogonija Romos religijos ir mitu tyrimus komplikuoja ankstyva graiku religijos įtaka Apeninu pusiasalyje Romos priesistores laikotarpiu o veliau romenu autoriu polinkis imituoti graiku literaturos modelius Teologijos prasme romenai sieke susieti savo dievus su graiku dievais interpretatio graeca bei reinterpretuoti graiku dievu istorijas naudojant romenu dievu atitikmenu vardus Ankstyvieji romenu mitaiRomenai neturejo nuosekliu pasakojimu apie savuosius dievus kaip kad graikai pvz Titanomachija ir kitu kol romenu poetai velyvojoje Romos respublikoje pradejo adaptuoti graiku mitus Taciau romenai turejo isvystyta ritualu sistema dvasininku mokyklas ir giminingu dievu panteona su aiskiomis funkcijomis Gausu istoriniu mitu apie miesto įkurima ir statyba kuriuose svarbiausi zmones kartais minimos dievu intervencijos Ankstyvoji mitologija apie dievus Romenu mitologijos modelis apeme įvairius dievu apibudinimus Pvz graikai naudodavosi gerai zinomomis istorijomis apie dievus Taciau romenai priesingai nurodydavo dievu vieta panteone ir funkcijas remdamiesi flamenais romenu dvasininkais Romenu archajiska mitologija buvo paremta ne pasakojimais mitais bet ju tarpusavio rysiais ir santykiais tarp dievu ir zmoniu Pradine romenu religija pasikeite paveikta įvairiu tikejimu Ji asimiliavo didele dalį graiku mitologijos Mazai zinoma apie ankstyvaja romenu religija is tu laiku saltiniu daugiau zinoma tik is velesniu rasytoju kaip pvz Marcus Terentius Varro kurie perteike senstancias tradicijas Kiti poetai kaip Ovidijus ir jo Fastai buvo stipriai paveikti graiku mitologijos Siu rasytoju darbai kurie pasitelke graiku tikejima daznai naudojami spragoms romenu istorijoje uzpildyti Ankstyvieji romenu istoriniai mitai Vietoje pasakojimu medziagos trukumo apie dievus romenai turejo nemazai legendu apie Romos miesto įkurima ir augima Prie siu Romos miestu mitu buvo įterptos graiku herojines legendos kurios Eneja paverte Romulo ir Remo proteviu Eneida ir pirmos dvi Livijaus Livy knygos yra geriausi islike romenu zmogiskosios mitologijos saltiniai Vietiniai Romos dievaiOficialioje romenu ritualineje dvasininku praktikoje aiskiai isskiriamos dvi dievu klases di indigetes ir di novensides arba novensiles Di indigetes vietiniai romenu dievai kuriu vardai ir prigimtis matoma pagal ankstyvuosius dvasininku titulus pavadinimus ir pagal konkrecias kalendorines sventes Is viso yra 30 dievu kurie turi savo kalendorines sventes Di novensides velesni dievai kuriu kultai paplito veliau dazniausiai del kriziu ar nuopuoliu Prie di indigetes buvo ir specializuoti dievai atliekantys konkrecias funkcijas ar globojantys tam tikra veikla Senuose ritualu fragmentuose vaizduojami greta arimo sejos darbu o tai nurodo kad kiekvienai veiklai buvo kvieciama vis kita dievybe Jos vardas dazniausiai kildavo nuo globojamos veiklos Specializuotos dievybes gali buti įvardinamos kaip dievybes globejos priziuretojos kuriu kvieciamasi kartu su svarbesnems dievybemis Romenu dievai globojo tam tikra aiskiai apibrezta sritį Janas globojo duris Vesta sirdį laukus ir namus palai ganyklas Saturnas seja Cerera javu augima derlinguma ir t t Net ir vyriausias dievas Jupiteris turejo globojama sritį jo prasydavo lietaus derliui bei buvo romenu gynejas kare Romenu panteono virsune sudare dievu triada Jupiteris Marsas ir Kvirinas kuriu zyniai flamenai buvo vyriausi tarp dvasininku bei Janas ir Vesta Sie dievai pradzioje turejo mazai individualumo bei asmenines istorijos genealogijos Priesingai nei graiku dievai nebuvo mitu apie romenu dievu santykius su mirtingaisiais Buvo garbinamas ir Numa Pompilijus mitinis antrasis Romos valdovas kuris kaip buvo tikima vede romenu saltinio deive Egerija velesniuose literaturos saltiniuose identifikuojama su nimfa Pakankamai ankstyvu laikotarpiu mitologija buvo papildyta naujais elementais Pasak legendos karaliu Tarkviniju valdymo laikais įsteigta Kapitolijaus triada Jupiteris Junona ir Minerva uzemusi auksciausia vieta Romos religijoje Kitas papildymas Dianos ant Aventino kalvos garbinimas ir sibiliniu knygu įvedimas kuriose surasytos pasaulio istorijos pranasystes Pagal legenda sibilines knygas nusipirko Tarkvinijus VI a pr m e pabaigoje is Kumu Sibiles Svetimi dievaiPleciantis Romos valstybei romenu mitologija absorbavo ir aplinkiniu uzkariautu teritoriju dievus Uzkariave nauja teritorija romenai vietiniam dievui suteikdavo panasias teises kaip kad savo vietiniams dievams Neretai naujai įgytos dievybes buvo pakvieciamos į Roma kur joms buvo įkuriamos sventoves 203 pr m e frygu Kibeles kultas buvo priimtas Romoje Miesto augimas trauke svetimsalius kuriems buvo leidziama garbinti savo dievus Siuo budu į Roma atkeliavo Mitras kuris buvo ypac populiarus tarp legionieriu todel jo kultas isplito iki pat Britanijos Uzkariavus Italijos gyvenvietes prie romenu panteono buvo prideti Diana Minerva Herkulis Venera bei kitos italiku ir Didziosios Graikijos dievybes Svarbiausios romenu dievybes galiausiai buvo identifikuotos su antropomorfiskais graiku dievais ir priimta nemaza dalis ju atributu ir mitu NuorodosJohn North Roman Religion Cambridge University Press 2000 Nuo 4 p North Roman Religion p 4 5