Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Polocko vaivadija bltr Полацкае ваяводства lenk Województwo połockie lot Palatinatus Polocensis nuo 1504 m Lietuvos Didž
Polocko vaivadija
Polocko vaivadija (bltr. Полацкае ваяводства, lenk. Województwo połockie, lot. Palatinatus Polocensis) – nuo 1504 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė – Polockas, prasidėjus ATR padalijimams – Lepelis, vėliau – Ušačai ir Čašnikai. Plotas 21 800 km². Rytuose ribojosi su Rusija, kuri XVIII a. pabaigoje vaivadiją prisijungė.
| Polocko vaivadija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| | |||||||
| Valstybė | Abiejų Tautų Respublika | ||||||
| Provincija | LDK | ||||||
| Administracinis centras | Polockas (1504–1772) Lepelis (1772–1776) Ušačai (1776–1791) Čašnikai (1791–1793) | ||||||
| Apskritys | nebuvo | ||||||
| Vaivada | Polocko vaivada | ||||||
| Plotas | 21 800 km² | ||||||
Vaivadijos herbas – rudas Vytis baltame lauke, tokia pat buvo ir raudonoje vaivadijos vėliavoje.
Istorija
Vaivadija buvo sudaryta Polocko kunigaikštystės žemių pagrindu. XIV a. kunigaikštystę valdė Andrius Algirdaitis, po jo trumpai Skirgaila, o Vytautas kunigaikštystę likvidavo, ji tapo LDK seniūnija.
1563 m. Rusijos caras Ivanas IV buvo užėmęs Polocką, bet 1579 m. Steponas Batoras jį atsiėmė. 1655 m. caras Aleksejus Michailovičius Polocko žemes vėl okupavo, bet 1667 m. jos vėl grįžo Lietuvai. Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas 1772 m. vaivadiją pagal Dviną padalijo į dvi dalis. Šiaurinė atiteko Rusijai, pietinė iki Antrojo padalijimo liko Abiejų Tautų Respublikai.
Administracinis suskirstymas
Polocko vaivadija dėl nedidelio gyventojų skaičiaus į pavietus padalyta nebuvo. Vėliau buvo suskirstyta į 3 seniūnijas:
- ,
- ,
- .
Valdymas
Polocko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Polocko vaivada ir Polocko kaštelionas. Krašto seimelis, posėdžiaudavęs Polocke, rinkdavo du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą. Nuo 1773 m. seimeliai rinkdavosi Ušačuose.
Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą vyko Polocke.
Vaivada
Pirmasis Polocko vaivada buvo Stanislovas Hlebavičius.
Polocko vaivadą skirdavo karalius, jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas.
Vaivada buvo LDK Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Polocko vaivada turėjo dvidešimt pirmą pagal rangą pasauliečių poziciją.
Šaltiniai
- Połockie województwo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 720 psl. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Polocko vaivadija, Kas yra Polocko vaivadija? Ką reiškia Polocko vaivadija?
Polocko vaivadija bltr Polackae vayavodstva lenk Wojewodztwo polockie lot Palatinatus Polocensis nuo 1504 m Lietuvos Didziosios kunigaikstystes o 1569 1793 m ir Abieju Tautu Respublikos administracinis teritorinis vienetas Sostine Polockas prasidejus ATR padalijimams Lepelis veliau Usacai ir Casnikai Plotas 21 800 km Rytuose ribojosi su Rusija kuri XVIII a pabaigoje vaivadija prisijunge Polocko vaivadija1504 1793 Valstybe Abieju Tautu RespublikaProvincija LDKAdministracinis centras Polockas 1504 1772 Lepelis 1772 1776 Usacai 1776 1791 Casnikai 1791 1793 Apskritys nebuvoVaivada Polocko vaivadaPlotas 21 800 km Vaivadijos herbas rudas Vytis baltame lauke tokia pat buvo ir raudonoje vaivadijos veliavoje IstorijaVaivadija LDK zemelapyje raudona Vaivadija ATR zemelapyje Vaivadija buvo sudaryta Polocko kunigaikstystes zemiu pagrindu XIV a kunigaikstyste valde Andrius Algirdaitis po jo trumpai Skirgaila o Vytautas kunigaikstyste likvidavo ji tapo LDK seniunija 1563 m Rusijos caras Ivanas IV buvo uzemes Polocka bet 1579 m Steponas Batoras jį atsieme 1655 m caras Aleksejus Michailovicius Polocko zemes vel okupavo bet 1667 m jos vel grįzo Lietuvai Pirmasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas 1772 m vaivadija pagal Dvina padalijo į dvi dalis Siaurine atiteko Rusijai pietine iki Antrojo padalijimo liko Abieju Tautu Respublikai Administracinis suskirstymasPolocko vaivadija del nedidelio gyventoju skaiciaus į pavietus padalyta nebuvo Veliau buvo suskirstyta į 3 seniunijas ValdymasPolocko vaivadija Abieju Tautu Respublikos senate atstovavo Polocko vaivada ir Polocko kastelionas Krasto seimelis posedziaudaves Polocke rinkdavo du atstovus į Abieju Tautu Respublikos Seima ir du deputatus į Lietuvos Tribunola Nuo 1773 m seimeliai rinkdavosi Usacuose Visuotinis bajoru saukimas į karo tarnyba vyko Polocke Vaivada Pagrindinis straipsnis Polocko vaivada Pirmasis Polocko vaivada buvo Stanislovas Hlebavicius Polocko vaivada skirdavo karalius jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos Vaivada buvo auksciausias valstybines valdzios pareigunas vaivadijoje vaivadijos bajoru vadas ir vaivadijos bajoru pasauktiniu kariuomenes vadas Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos karo ir teismo reikalai Jis taip pat rupinosi vaivadijos miestu apsauga ir tvarka priziurejo ju matus saikus ir kainas Vaivada buvo LDK Ponu tarybos narys o nuo 1569 m Abieju Tautu Respublikos senato nuolatinis narys Senate Polocko vaivada turejo dvidesimt pirma pagal ranga pasaulieciu pozicija SaltiniaiPolockie wojewodztwo Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T VIII Perepiatycha Pozajscie Warszawa 1887 720 psl lenk