Smolensko vaivadija lenk Województwo smoleńskie lot Palatinatus smolencensis nuo 1508 m Lietuvos Didžiosios kunigaikštys
Smolensko vaivadija

Smolensko vaivadija (lenk. Województwo smoleńskie, lot. Palatinatus smolencensis) – nuo 1508 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1739 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis-teritorinis vienetas. Sostinė – Smolenskas. Kadangi ši teritorija ne kartą keitė pavaldumą, ilgesniąją savo istorijos dalį 1514–1613 m. ir 1654–1793 m. vaivadijos teritorija buvo valdoma Maskvos, tačiau vaivadija šiais laikotarpiais nebuvo panaikinta, buvo renkami Smolensko vaivados, turėję tik nominalią valdžią. Dėl to kai kurie šaltiniai nurodo, kad vaivadija gyvavo 1508–1667 m.
Smolensko vaivadija lenk. Województwo Smoleńskie lot. Palatinatus Smolencensis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Valstybė | Abiejų Tautų Respublika | ||||||
Provincija | LDK | ||||||
Administracinis centras | Smolenskas | ||||||
Pavietai | 2 | ||||||
Vaivada | Smolensko vaivada |
Vaivadijos herbas liko senasis herbas su sidabrine vėliava. Vaivadijos atstovai dėvėjo karmazino kantušus su granato spalvos apvadais ir granato spalvos žiponus.
Istorija
Smolensko vaivadija įsteigta 1508 m. vietoje Smolensko seniūnijos (ar Smolensko vietininkijos). Tačiau netrukus, LDK-Maskvos karo (1512–1522) metu, 1514 m. beveik visą Smolenską užėmė Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, o 1522 m. paliaubos paliko teritoriją Rusijai. Tiesa, formaliai LDK vaivadija nebuvo panaikinta.
ATR-Maskvos karo metu (1605–1618) Abiejų Tautų Respublika susigrąžino Smolenską (miestas buvo paimtas po 2 metus trukusios apgulties 1611 m.). 1618 m. Deulino paliaubos patvirtino šias žemes LDK sudėtyje. 1613 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas patvirtino „Smolensko vaivadijos ordinaciją“, kurioje nustatė kiek kitokią, negu kitose vaivadijose pareigūnų skyrimo ir bajorų žemių valdymo tvarką, nes buvo likusi senoviška rusiška padalijimo į valsčius (ujezdus) sistema. Bajorų seimeliai buvo renkami nuo 1621 m.
Tuo metu vaivadija apėmė visas iš Maskvos naujai atimtas žemes be vakarinių Smolensko žemės teritorijų ji apėmė ir vakarines Černigovo žemės teritorijas su Starodubu ir Černigovu. Tuo metu vaivadija padalinta į du pavietus - (šiaurėje) ir (pietuose).
Negalėdama susitaikyti su Smolensko praradimu, Maskva 1632 m. pradėjo Smolensko karą. Jam pasibaigus 1634 m. pasirašyta Polianovkos taika iš esmės patvirtino Deulino paliaubų sienas, tik vienas miestas, perėjo Rusijai. Iš karto po karo ATR atskyrė iš Smolensko vaivadijos (Starodubo pavieto) Černigovo vaivadiją. Be to, 1638 m. Nevelio, Sebežo ir Krasnogorodo valsčiai perduoti Polocko vaivadijai. Galiausiai, 1644 m. Rusijai buvo atiduotas Trubčevskas. Šios reformos gerokai sumažino vaivadijos teritoriją, ir geografiškai atskyrė abu pavietus, kurie iki tol buvo susijungę.
Vaivadijoje pravesta valakų reforma, 9 miestai gavo Magdeburgo teises, kūrėsi cechai, laisvose žemėse buvo apgyvendinami Lietuvos totoriai, kazokai ir bajorai.
Smolensko žemės likimą galutinai išsprendė 1654–1667 m. ATR-Maskvos karas. Jau 1654 m. Rusija užėmė Smolenską. Šį Abiejų Tautų Respublikos praradimą užtvirtino 1667 m. Andrusovo sutartis ir 1686 m. Amžinoji taikos sutartis. LDK likusi teritorija aplink Oršą buvo prijungta prie Vitebsko vaivadijos. ATR valdininkai pabėgo iš buvusios Smolensko vaivadijos žemių (jie buvo vadinami ezguliantais), apsigyveno Vilniuje ir toliau nominaliai rinkdavosi į seimelius. Nominalūs Smolensko vaivados buvo renkami iki pat 1793 m., kol vaivadija galutinai panaikinta.
Administracinis suskirstymas
Smolensko vaivadija buvo padalyta į 2 apskritis:
- ,
- .
Valdymas
Smolensko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo pasaulietiniai pareigūnai – Smolensko vaivada ir Smolensko kaštelionas, o nuo 1612 m. ir dvasinis atstovas – Smolensko vyskupas. Pavietų seimeliai rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir po du deputatus į Lietuvos Tribunolą.
Visuotinis bajorų šaukimas į kariuomenę vykdavo Smolenske. Smolenske taip pat buvo ir miesto seniūnas.
Vaivada
Pirmasis Smolensko seniūnas buvo Mantvydo sūnus , pirmasis vaivada Jurgis Hlebavičius.
Smolensko vaivadą skirdavo karalius, jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.
Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Smolensko vaivada turėjo aukštą pagal rangą, devynioliktą pasauliečių poziciją. Smolensko vyskupas sėdėjo paskutinis.
Šaltiniai
- Smolensko istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-14).
- Województwo Smoleńskie. Edu.pl (tikrinta 2023-03-14).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smolensko vaivadija, Kas yra Smolensko vaivadija? Ką reiškia Smolensko vaivadija?
Smolensko vaivadija lenk Wojewodztwo smolenskie lot Palatinatus smolencensis nuo 1508 m Lietuvos Didziosios kunigaikstystes o 1569 1739 m ir Abieju Tautu Respublikos administracinis teritorinis vienetas Sostine Smolenskas Kadangi si teritorija ne karta keite pavalduma ilgesniaja savo istorijos dalį 1514 1613 m ir 1654 1793 m vaivadijos teritorija buvo valdoma Maskvos taciau vaivadija siais laikotarpiais nebuvo panaikinta buvo renkami Smolensko vaivados tureje tik nominalia valdzia Del to kai kurie saltiniai nurodo kad vaivadija gyvavo 1508 1667 m Smolensko vaivadija lenk Wojewodztwo Smolenskie lot Palatinatus Smolencensis1508 1793 Valstybe Abieju Tautu RespublikaProvincija LDKAdministracinis centras SmolenskasPavietai 2Vaivada Smolensko vaivada Vaivadijos herbas liko senasis herbas su sidabrine veliava Vaivadijos atstovai devejo karmazino kantusus su granato spalvos apvadais ir granato spalvos ziponus IstorijaVaivadija ATR zemelapyje raudona Smolensko vaivadijos herbas su VyciuSmolensko vaivadijos herbas su raudona veliava 1555 m Smolensko vaivadija įsteigta 1508 m vietoje Smolensko seniunijos ar Smolensko vietininkijos Taciau netrukus LDK Maskvos karo 1512 1522 metu 1514 m beveik visa Smolenska uzeme Maskvos Didzioji Kunigaikstyste o 1522 m paliaubos paliko teritorija Rusijai Tiesa formaliai LDK vaivadija nebuvo panaikinta ATR Maskvos karo metu 1605 1618 Abieju Tautu Respublika susigrazino Smolenska miestas buvo paimtas po 2 metus trukusios apgulties 1611 m 1618 m Deulino paliaubos patvirtino sias zemes LDK sudetyje 1613 m Abieju Tautu Respublikos Seimas patvirtino Smolensko vaivadijos ordinacija kurioje nustate kiek kitokia negu kitose vaivadijose pareigunu skyrimo ir bajoru zemiu valdymo tvarka nes buvo likusi senoviska rusiska padalijimo į valscius ujezdus sistema Bajoru seimeliai buvo renkami nuo 1621 m Tuo metu vaivadija apeme visas is Maskvos naujai atimtas zemes be vakariniu Smolensko zemes teritoriju ji apeme ir vakarines Cernigovo zemes teritorijas su Starodubu ir Cernigovu Tuo metu vaivadija padalinta į du pavietus siaureje ir pietuose Negaledama susitaikyti su Smolensko praradimu Maskva 1632 m pradejo Smolensko kara Jam pasibaigus 1634 m pasirasyta Polianovkos taika is esmes patvirtino Deulino paliaubu sienas tik vienas miestas perejo Rusijai Is karto po karo ATR atskyre is Smolensko vaivadijos Starodubo pavieto Cernigovo vaivadija Be to 1638 m Nevelio Sebezo ir Krasnogorodo valsciai perduoti Polocko vaivadijai Galiausiai 1644 m Rusijai buvo atiduotas Trubcevskas Sios reformos gerokai sumazino vaivadijos teritorija ir geografiskai atskyre abu pavietus kurie iki tol buvo susijunge Vaivadijoje pravesta valaku reforma 9 miestai gavo Magdeburgo teises kuresi cechai laisvose zemese buvo apgyvendinami Lietuvos totoriai kazokai ir bajorai Smolensko zemes likima galutinai issprende 1654 1667 m ATR Maskvos karas Jau 1654 m Rusija uzeme Smolenska Sį Abieju Tautu Respublikos praradima uztvirtino 1667 m Andrusovo sutartis ir 1686 m Amzinoji taikos sutartis LDK likusi teritorija aplink Orsa buvo prijungta prie Vitebsko vaivadijos ATR valdininkai pabego is buvusios Smolensko vaivadijos zemiu jie buvo vadinami ezguliantais apsigyveno Vilniuje ir toliau nominaliai rinkdavosi į seimelius Nominalus Smolensko vaivados buvo renkami iki pat 1793 m kol vaivadija galutinai panaikinta Administracinis suskirstymasSmolensko vaivadija buvo padalyta į 2 apskritis ValdymasSmolensko vaivadija 1562 m įejo į LDK sudetį Abraomo Ortelijaus sudaryto zemelapio Litvania Russiae Moscoviae et Tartariae fragmentas Smolensko vaivadija Abieju Tautu Respublikos senate atstovavo pasaulietiniai pareigunai Smolensko vaivada ir Smolensko kastelionas o nuo 1612 m ir dvasinis atstovas Smolensko vyskupas Pavietu seimeliai rinkdavo po du atstovus į Abieju Tautu Respublikos Seima ir po du deputatus į Lietuvos Tribunola Visuotinis bajoru saukimas į kariuomene vykdavo Smolenske Smolenske taip pat buvo ir miesto seniunas Vaivada Pagrindinis straipsnis Smolensko vaivada Pirmasis Smolensko seniunas buvo Mantvydo sunus pirmasis vaivada Jurgis Hlebavicius Smolensko vaivada skirdavo karalius jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos Vaivada buvo auksciausias valstybines valdzios pareigunas vaivadijoje vaivadijos bajoru vadas ir vaivadijos bajoru pasauktiniu kariuomenes vadas Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos karo ir teismo reikalai Jis taip pat rupinosi vaivadijos miestu apsauga ir tvarka priziurejo ju matus saikus ir kainas Vaivados jurisdikcijai priklause ir miestu zydu bendruomenes Vaivada buvo Lietuvos Didziosios kunigaikstystes Ponu tarybos narys o nuo 1569 m Abieju Tautu Respublikos senato nuolatinis narys Senate Smolensko vaivada turejo auksta pagal ranga devyniolikta pasaulieciu pozicija Smolensko vyskupas sedejo paskutinis SaltiniaiSmolensko istorija Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2023 03 14 Wojewodztwo Smolenskie Edu pl tikrinta 2023 03 14