Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KaltinėnaiKaltinėnai55 33 43 š pl 22 27 04 r ilg 55 562 š pl 22 451 r ilg 55 562 22 451 Kaltinėnai Apskritis Tauragės ap
Kaltinėnai
| Kaltinėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kaltinėnai | ||||||||||||||||
| 55°33′43″š. pl. 22°27′04″r. ilg. / 55.562°š. pl. 22.451°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilalės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kaltinėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 572 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Kaltinėnai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Колтыняны | |||||||||||||||
Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-75044). Keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę.
Etimologija
Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis yra asmenvardinis vietovardis, galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.).Liaudies etimologija teigia, kad prie miestelio buvusiame Kaltinio kalne būdavę laikomi nusikaltėliai.
Istorija
Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Kaltinėnų piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje.
Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.
Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Ldk Vytautas Didysis ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas , 1524 m. miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 1949–1951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
XIX a. pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. XIX a. Kaltinėnai buvo Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Po II pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, 1954 m. kultūros namai, dab. jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas. Veikia Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis.
2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVI a. | Kaltinėnų valsčiaus centras | Žemaitijos seniūnija |
| XIX a. pradžia – 1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1919–1948 m. | Tauragės apskritis | |
| 1948–1950 m. | Rietavo apskritis | |
| 1950–1962 m. | Kaltinėnų apylinkės centras | Varnių rajonas |
| 1962–1995 m. | Šilalės rajonas | |
| 1995– | Kaltinėnų seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Architektūra
Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai-stotys.
- Medinė sinagoga, XIX a.
- Senosiose kapinėse:
- Kaltinėnų koplyčia, XVIII a., 1990 m. restauruota,
- Dionizo Poškos antkapinis paminklas,
- metaliniai kryžiai
- 1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos partizanų kapas
- Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.
Tautos prisikėlimo kryžius
1990 m. vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant, pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius, kuris vadinamas aukščiausiu kryžiumi Lietuvoje. Kryžiaus aukštis 20 m (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys), pagal kitus šaltinius – apie 20 m ar 19 m. Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.
Panašaus aukščio yra gelžbetoninis kryžius Kavarske (Anykščių rajone).
Gyventojai
1638 m. buvo 72, 1733 m. – 15, 1827 m. – 27 kiemai.
| Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m.* | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 493 | 202 | 787 | 740 | 660 | 735 | 722 | ||
| 1977 m. | 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 772 | 931 | 869 | 844 | 835 | 728 | 572 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimė Lietuvos prezidentas (1920–1926 m.) Aleksandras Stulginskis. Kaltinėnų kapinėse palaidota jo motina Marijona Stulginskienė.
- Kaltinėnų kapinėse ilsisi rašytojo Dionizo Poškos (1764–1830) palaikai, ant kapo – granitinis obeliskas su lietuvišku ir lenkišku tekstu.
- Kaltinėnuose 1913 m. gimė Albinas Margevičius, lietuvių kunigas, misionierius salezietis nuo 1933 m. iki mirties gyvenęs Japonijoje.
- Kaltinėnuose 1904 m. sausio 8 d. gimė vargonininkas, dainininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys Bronius Jakubauskas.
Kaltinėnai buvo viena lankomiausių Ldk Gedimino vietų.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl.
- Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 80–81
- Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 215
- Kołtyniany (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 294 psl. (lenk.)
- Kołtyniany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 109 psl. (lenk.)
- Algimantas Miškinis. Kaltinėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 235 psl.
- Verta aplankyti. Tautos prisikėlimo kryžius bijotai.lt
- Šilalės muziejus. Kaltinėnų seniūnija. Tautos prisikėlimo kryžius Archyvuota kopija 2020-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- 10. Kaltinėnai ir aukščiausias Lietuvoje kryžius delfi.lt
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Algimantas Miškinis ir kt. Kaltinėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 189-190
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
- Kaltinėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 180 psl.
- Kaltinėnai (sud. Kazys Misius, Virginijus Jocys, Albina Auksoriūtė). – Vilnius: Margi raštai, 2010. – 853 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-09-409-8
- Trumpai apie miestelį Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| LAUKUVA – 17 km Bilionys – 11 km | Palentinis – 11 km Radiškė – 3 km | ||||||||||
| ŠILALĖ – 19 km | | Pelkės – 1 km KRAŽIAI – 16 km | |||||||||
| Pagrybis – 5 km Upyna – 14 km | Gineikiai – 4 km Kryžkalnis – 18 km | ||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaltinėnai, Kas yra Kaltinėnai? Ką reiškia Kaltinėnai?
KaltinenaiKaltinenai55 33 43 s pl 22 27 04 r ilg 55 562 s pl 22 451 r ilg 55 562 22 451 Kaltinenai Apskritis Taurages apskritisSavivaldybe Silales rajono savivaldybeSeniunija Kaltinenu seniunijaGyventoju 2021 572Vikiteka KaltinenaiVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Kal tinenaiKilmininkas Kal tinenuNaudininkas Kal tinenamsGalininkas Kal tinenusĮnagininkas Kal tinenaisVietininkas Kal tinenuoseIstoriniai pavadinimai rus Koltynyany Kaltinenai miestelis Silales rajono savivaldybeje prie Silales Kelmes kelio ir Zemaiciu plento Zemaiciu aukstumos priekalneje Seniunijos ir seniunaitijos centras Yra pastas LT 75044 Keliai į Krazius Uzventį Varnius Silale Kaltinenu gatveleEtimologijaMiestelio vardas yra senas todel jo kilme sunku atsekti Manoma kad jis yra asmenvardinis vietovardis galejes kilti nuo asmenvardzio pvz pavardes Kaltens Kaltinas Kaltenis Kaltienius ir kt Liaudies etimologija teigia kad prie miestelio buvusiame Kaltinio kalne budave laikomi nusikalteliai IstorijaĮ pietus nuo Kaltinenu yra Pagrybio piliakalnis dar vadinamas Skuburles kalnu į siaures vakarus Kaltinenu piliakalnis dar vadinamas Kepaluskalniu 7 km nuo Kaltinenu yra Medvegalio piliakalnis auksciausias Zemaitijoje Praeityje Kaltinenu ir Medininku zemes buvo daugelio Kryziuociu ordino zygiu į Zemaitija galutinis tikslas Kaltinenai minimi XIII XIV a kryziuociu kronikose 1365 m vyko musis su kryziuociais XIV a kryziuociu karo keliu į Lietuva aprasymuose net 4 keliai veda į Kaltinenu zeme terra Kalctene minima 1370 m 1375 m Kaltinenu krastas eilinio kryziuociu antpuolio metu buvo ziauriai nusiaubtas taciau zemaiciai pasivije uzpuolikus miske juos sumuse Kaltinenu baznycia buvo viena pirmuju Zemaitijoje Ldk Vytautas Didysis ja pastatyti įsake 1416 m Nuo 1421 m iki XIX a vidurio Kaltinenai priklause Zemaiciu vyskupui 1511 m minimas 1524 m miestelis XVII a viduryje XVIII a pradzioje Kaltinenai nukentejo per karus 1702 m suteikta prekymeciu privilegija Nuo 1777 m veike parapine veliau pradzios mokykla nuo 1944 m progimnazija 1949 1951 m septynmete nuo 1951 m vidurine nuo 2009 m Kaltinenu Aleksandro Stulginskio gimnazija XIX a pastatyta sinagoga Miestelyje buvo pasto stotis XIX a zemelapiuose pakeliui is Kaltinenu į Tverus zymeta zymi kulgrinda Sietuva Draudziamaja lietuviska spauda Kaltinenu apylinkese platino A Bytautas K Cieplinskas ir kiti XIX a Kaltinenai buvo Raseiniu apskrities miestelis valsciaus centras Po II pasaulinio karo Kaltinenu apylinkese veike Zemaiciu apygardos Satrijos rinktines ir Kestucio apygardos Lietuvos partizanai Sovietmeciu buvo bandymu stoties eksperimentinio ukio centrine gyvenviete 1949 m įkurta biblioteka 1954 m kulturos namai dab jaunimo centras yra parapijos seneliu slaugos namai pirmines sveikatos prieziuros centras reabilitacijos ir sveikatingumo centras Dvasingumo parkas Veikia Lietuvos zemdirbystes instituto Kaltinenu bandymu stotis 2009 m patvirtintas Kaltinenu herbas Administracinis teritorinis pavaldumasXV XVI a Kaltinenu valsciaus centras Zemaitijos seniunijaXIX a pradzia 1915 m Raseiniu apskritis1919 1948 m Taurages apskritis1948 1950 m Rietavo apskritis1950 1962 m Kaltinenu apylinkes centras Varniu rajonas1962 1995 m Silales rajonas1995 Kaltinenu seniunijos centras Silales rajono savivaldybeVaizdas is virsausTautos prisikelimo kryziusKapinesArchitekturaKaltinenu Sv Jono Krikstytojo baznycia pastatyta 1993 m po 1986 m gaisro archit R Andriuskevicius ir kt Originalaus altoriaus projekta sudaro kylantys į dangu laiptai o ant ju keturiu metru aukscio Prisikelusio Kristaus skulptura nulieta is balto marmuro ir bronzos Baznycioje pastatyti skaitmeniniai vargonai Po baznycia įrengta 500 vietu kulturiniu renginiu sale kuria puosia Vytauto Svarlio vitrazai stotys Medine sinagoga XIX a Senosiose kapinese Kaltinenu koplycia XVIII a 1990 m restauruota Dionizo Poskos antkapinis paminklas metaliniai kryziai 1948 m balandzio 21 d zuvusiu Kestucio apygardos partizanu kapas Naujosiose kapinese 1947 m Kareiviu kaime zuvusiu Zemaiciu apygardos Satrijos rinktines partizanu kapas Tautos prisikelimo kryzius 1990 m vietiniam Kaltinenu baznycios klebonui Petrui Linkeviciui inicijuojant pastatytas baltas Tautos prisikelimo kryzius kuris vadinamas auksciausiu kryziumi Lietuvoje Kryziaus aukstis 20 m autorius kaunietis menininkas Juozas Rupsys pagal kitus saltinius apie 20 m ar 19 m Kryzius simbolizuoja 1990 m tautos prisikelima tuo paciu tai paskutine Kryziaus kelio is unikaliu staciju kurios iskaltos įvairiu Lietuvos menininku is akmens dalis Panasaus aukscio yra gelzbetoninis kryzius Kavarske Anyksciu rajone Gyventojai1638 m buvo 72 1733 m 15 1827 m 27 kiemai Demografine raida tarp 1841 m ir 2021 m 1841 m 1865 m 1897 m sur 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 493 202 787 740 660 735 7221977 m 1979 m sur 1985 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 772 931 869 844 835 728 572 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaZymus zmones Netoli Kaltinenu Kutaliu kaime gime Lietuvos prezidentas 1920 1926 m Aleksandras Stulginskis Kaltinenu kapinese palaidota jo motina Marijona Stulginskiene Kaltinenu kapinese ilsisi rasytojo Dionizo Poskos 1764 1830 palaikai ant kapo granitinis obeliskas su lietuvisku ir lenkisku tekstu Kaltinenuose 1913 m gime Albinas Margevicius lietuviu kunigas misionierius salezietis nuo 1933 m iki mirties gyvenes Japonijoje Kaltinenuose 1904 m sausio 8 d gime vargonininkas dainininkas muzikos mokytojas ir chorvedys Bronius Jakubauskas Kaltinenai buvo viena lankomiausiu Ldk Gedimino vietu SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 2 Daban Kyahtinskoe Gradonachalstvo SPb 1865 697 psl Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 80 81 Kestutis Vaskelis Turisto atlasas Vilnius Mintis 1994 psl 215 Koltyniany 3 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T IV Kes Kutno Warszawa 1883 294 psl lenk Koltyniany Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XV cz 2 Januszpol Zyzkowo Aleksin Wola Justowska Warszawa 1902 109 psl lenk Algimantas Miskinis Kaltinenai Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 235 psl Verta aplankyti Tautos prisikelimo kryzius bijotai lt Silales muziejus Kaltinenu seniunija Tautos prisikelimo kryzius Archyvuota kopija 2020 10 28 is Wayback Machine projekto 10 Kaltinenai ir auksciausias Lietuvoje kryzius delfi lt Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Algimantas Miskinis ir kt Kaltinenai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 189 190 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Taurages apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 NuorodosKaltinenai Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 180 psl Kaltinenai sud Kazys Misius Virginijus Jocys Albina Auksoriute Vilnius Margi rastai 2010 853 p iliustr ISBN 978 9986 09 409 8 Trumpai apie miestelį Archyvuota kopija 2006 02 20 is Wayback Machine projekto Aplinkines gyvenvietesLAUKUVA 17 km Bilionys 11 km Palentinis 11 km Radiske 3 kmSILALĖ 19 km Pelkes 1 km KRAZIAI 16 kmPagrybis 5 km Upyna 14 km Gineikiai 4 km Kryzkalnis 18 km