Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Josefas Frankas vok Joseph FrankJozefo Franko portretas nežinomo XIX a dailininko litografija Gimė 1771 m gruodžio 23 d
Joseph Frank
| Josefas Frankas vok. Joseph Frank | |
|---|---|
| Jozefo Franko portretas (nežinomo XIX a. dailininko litografija) | |
| Gimė | 1771 m. gruodžio 23 d. , Vokietija |
| Mirė | 1842 m. gruodžio 18 d. (71 metai) Italija |
| Tėvas | Johanas Pėteris Frankas |
| Sutuoktinis (-ė) | Kristina Gerhardi Frank |
| Veikla | vokiečių kilmės Vilniaus universiteto profesorius, Terapijos klinikos vadovas, kartu su prof. Augustu Liudviku Bekiu įkūrė Vakcinacijos institutą. Jo namuose 1805 m. gruodžio 12 d. buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija. |
| Alma mater | Getingeno universitetas, Pavijos universitetas |
Josefas Frankas (vok. Joseph Frank; 1771 m. gruodžio 23 d. , Vokietijoje) – 1842 m. gruodžio 18 d. Lombardijoje, Italija) – vokiečių kilmės Vilniaus universiteto profesorius, Terapijos klinikos vadovas, kartu su prof. Augustu Liudviku Bekiu įkūrė Vakcinacijos institutą. Jo namuose 1805 m. gruodžio 12 d. buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija.
Studijos ir darbas Vienoje
Josefas Frankas gimė 1771 m. gruodžio 23 d. , Vokietijoje pasaulinio garso medicinos profesoriaus Johano Pėterio Franko šeimoje. Jaunystę Frankas praleido Italijoje, kur susipažino su žmona Kristina.
Josefas Frankas baigė Getingeno ir medicinos studijas. Pavijos universitete įgijo medicinos mokslų daktaro laipsnį. Laisvai kalbėjo prancūziškai, vokiškai, itališkai, mokėjo lotynų kalbą, gyvendamas Lietuvoje pramoko lenkų kalbą. 1796–1803 m. Josefas Frankas dirbo žymiame Vienos medicinos mokslo centre vyriausiuoju miesto ligoninės gydytoju.
Atvykimas į Vilnių ir veikla Vilniuje
1804 m. tėvas ir sūnus Frankai, tuo metu abu dirbę Vienoje, Vilniaus universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio ir Vilniaus švietimo apygardos kuratoriaus Adomo Čartoriskio buvo pakviesti atvykti dėstyti į Vilniaus universitetą.
Josefas Frankas savo prisiminimų knygoje taip aprašo iškeliavimą iš Vienos į Vilnių:
- „1804 m. rugsėjo 11 d. mes savotišku karavanu pajudėjome iš Vienos. Tėvas su abiem mano seserimis ir ūkvede įsitaisė dengtoje karietoje, ponia Frank ir aš – dvivietėje karietaitėje. Ant pasosčių sėdėjo po tarną. Trečias tarnas, kambarinė ir virėja važiavo iš paskos brika. Tėvas man pavedė vadovauti kelionei. "
1804 m. Vilniaus universitetas iš Vitebsko vaivados Antano Prozoro nupirko namą Didžiojoje gatvėje, jį restauravo architektas Mykolas Angelas Šulcas, įrengdamas name 10 gyvenamųjų butų. Adomas Čartoriskis vieną butą skyrė Jozefo Franko šeimai. Jo butas buvo gatvės korpuso šiaurinėje dalyje.
Atvykę į Vilnių tėvas ir sūnus Frankai ėmė dėstyti Vilniaus universitete. Johanas Peteris Frankas 1804 m. universitete įkūrė terapijos kliniką, kuriai, jam išvykus į Sankt Peterburgą, ėmėsi vadovauti jo sūnus Josefas Frankas. Tai buvo naujovė, kadangi dauguma Europos universitetų tuo metu klinikų neturėjo. Klinika pradžioje turėjo dvi palatas po 6 lovas. Prie jos veikė ambulatorija. Šioje klinikoje Frankas skaitė praktinį klinikinio gydymo kursą akcentuodamas glaudų klinikinių disciplinų ryšį su medicinos teorija. Didelį dėmesį skyrė klinikinei diagnostikai. 1805–1806 m. klinikoje gydėsi 135 ligoniai. Neturtėlius ir vaikus gydė nemokamai.
1805 m. gruodžio 12 d. Jozefo Franko bute, Didžiojoje g. 1, buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija. Jos steigėjai Jozefas Frankas, Andrius Sniadeckis, Augustas Liudvikas Bekiu, ir kt. Pirmieji draugijos nariai be steigėjų buvo Liudvigas Heinrichas Bojanus, Janas Frydrichas Niškovskis, Konstantinas Porcijanka, Mikalojus Mianovskis, Johanas Fridrichas Volfgangas, Johanas Lobenveinas ir kt. Draugija yra parengusi ir išleidusi nurodymus apie kai kurias užkrečiamas ligas, stengėsi iš medicinos mokslo pašalinti prietarus.
1808 m. Jozefas Frankas Leipcige išleido pirmąjį veikalo „Acta instituti clinici caesareae universitetatis Vilnensis” („Vilniaus imperatoriškojo universiteto klinikinio instituto darbai”) tomą. Šiame veikale Frankas daug vietos skyrė jo vadovautai vidaus ligų klinikai. Tais pačiais metais išleistas II tomas, kuriame aprašytos 1807 m. kare sužeistųjų ligos. Viso buvo išleisti šios knygos trys tomai. Pats svarbiausias Josefo Franko traktatas – 14 tomų – „Praxeos medicae universae praecepta” („Visuotinės medicinos praktikos nurodymai”). Jozefo Franko iniciatyva Vilniuje pradėti leisti medicinos žurnalai. Juose Frankas paskelbė straipsnių apie krūtinės anginą, gerklės ligas, kokliušą ir kt. Prie Vilniaus universiteto susiformavo „Frankinė” medikų mokykla.
1808 m. prie terapijos klinikos Josefas Frankas kartu su Augustu Liudviku Bekiu įkūrė Vakcinacijos institutą. Vilniuje ir jo apylinkėse imta žmones skiepyti nuo raupų. Institute laborantais dirbo universiteto studentai. Tais pačiais metais Josefas Frankas įkūrė Anatomijos muziejų. 1808 m. Josefo Franko iniciatyva buvo atidaryta chirurgijos klinika su 13 lovų ir dvejomis palatomis(viena palata buvo skirta vyrams, kita – moterims). Klinika turėjo operacinę.
Josefo Franko iniciatyva įkurtame Medicinos institute valstybės lėšomis buvo išlaikomi 30 studentų, vėliau studentų skaičius padidėjo. Frankas buvo šio instituto vedėju.
1809 m. Josefo Franko iniciatyva Vilniuje įsteigtas Motinystės institutas, kurio paskirtis buvo teikti pagalbą neturtingoms motinoms, našlėms. Gimdyvėms talkino akušerė. Institutas per savo gyvavimo laikotarpį sušelpė 398 gimdyves.
1815 m. Terapijos ir Chirurgijos klinikų patalpose Josefas Frankas atidarė akušerijos kliniką, kurioje vykdavo praktiniai akušerijos užsiėmimai.
Jozefas Frankas medicinos klinikai vadovavo iki 1823 m. 1823 m. vasarą, jau tapęs po 20 gyvenimo metų tikru Vilniaus miesto gyventoju, Josefas Frankas apsisprendė išvykti iš Vilniaus. Savo atsiminimuose jis rašė:
- „Sunkiausia atsisveikinti su ligoniais, draugais ir miestu, kuriame patyriau daug gero. "
Išvykęs iš Vilniaus Jozefas Frankas apsigyveno Italijoje, kurioje prancūzų kalba parašė prisiminimus apie Vilnių. Jozefas Frankas mirė 1842 m. gruodžio 18 d. Lombardijoje, šiaurės Italijoje.
Šeima
Jozefo Franko žmona Kristina Gerhardi Frank buvo žymi solistė, kompozitoriaus Franco Jozefo Haidno mokinė. Haidnas 1798 m. jai sukūrė pagrindinę partiją operoje „Pasaulio sukūrimas”. Vilniuje Kristina Frank organizuodavo labdaringus koncertus, atlikdavo solistės partijas pastatytose operose. Jos vilnietiški rečitaliai tapo madingu neturtingų gyventojų šalpos pagalbininku.
Frankai į Vilnių kvietėsi atvykti garsius Europos muzikantus. Jie, Frankų paprašyti, Vilniuje rengė koncertus. Gautas pajamas Jozefas Frankas paskirdavo šelpti ir gydyti ligoniams. Pirmasis toks koncertas surengtas 1805 m. sausio 6 d.
Atminimo išsaugojimas
Namas Didžiojoje gatvėje (Didžioji g. 1), kuriame gyveno Josefas Frankas su šeima 19 metų, vadinamas Franko namu. Dabartiniu metu jame veikia Prancūzijos ambasada ir Prancūzų kultūros centras.
Vilniaus universiteto Petro Skargos (Didžiojo) kiemo arkadose įrašytas Josefo Franko vardas.
Šaltiniai
- Jonas Kubilius (redakcinės kolegijos pirmininkas). Vilniaus universitetas dailėje. Vilnius: Vaga, 1986, p. 145.
- Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
- Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
- Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas. Vilnius: Baltos lankos, 2015. ISBN 978-9955-23-697-9.
- Antanas Rimvydas Čaplinskas. Didžioji gatvė. Valdovų kelias. Vilniaus gatvių istorija. Vilnius: Charibdė, 2011. ISBN 978-9955-379-38-8.
- A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- Redaktorius J.Bulavas. Vilniaus universitetas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956.
- Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
Literatūra
- Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Joseph Frank, Kas yra Joseph Frank? Ką reiškia Joseph Frank?
Josefas Frankas vok Joseph FrankJozefo Franko portretas nezinomo XIX a dailininko litografija Gime 1771 m gruodzio 23 d VokietijaMire 1842 m gruodzio 18 d 71 metai ItalijaTevas Johanas Peteris FrankasSutuoktinis e Kristina Gerhardi FrankVeikla vokieciu kilmes Vilniaus universiteto profesorius Terapijos klinikos vadovas kartu su prof Augustu Liudviku Bekiu įkure Vakcinacijos instituta Jo namuose 1805 m gruodzio 12 d buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija Alma mater Getingeno universitetas Pavijos universitetas Josefas Frankas vok Joseph Frank 1771 m gruodzio 23 d Vokietijoje 1842 m gruodzio 18 d Lombardijoje Italija vokieciu kilmes Vilniaus universiteto profesorius Terapijos klinikos vadovas kartu su prof Augustu Liudviku Bekiu įkure Vakcinacijos instituta Jo namuose 1805 m gruodzio 12 d buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija Studijos ir darbas VienojeJosefas Frankas gime 1771 m gruodzio 23 d Vokietijoje pasaulinio garso medicinos profesoriaus Johano Peterio Franko seimoje Jaunyste Frankas praleido Italijoje kur susipazino su zmona Kristina Josefas Frankas baige Getingeno ir medicinos studijas Pavijos universitete įgijo medicinos mokslu daktaro laipsnį Laisvai kalbejo prancuziskai vokiskai italiskai mokejo lotynu kalba gyvendamas Lietuvoje pramoko lenku kalba 1796 1803 m Josefas Frankas dirbo zymiame Vienos medicinos mokslo centre vyriausiuoju miesto ligonines gydytoju Atvykimas į Vilniu ir veikla VilniujeJozefo Franko namas Didziojoje g 1 Vilniuje 1804 m tevas ir sunus Frankai tuo metu abu dirbe Vienoje Vilniaus universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio ir Vilniaus svietimo apygardos kuratoriaus Adomo Cartoriskio buvo pakviesti atvykti destyti į Vilniaus universiteta Josefas Frankas savo prisiminimu knygoje taip apraso iskeliavima is Vienos į Vilniu 1804 m rugsejo 11 d mes savotisku karavanu pajudejome is Vienos Tevas su abiem mano seserimis ir ukvede įsitaise dengtoje karietoje ponia Frank ir as dvivieteje karietaiteje Ant pasosciu sedejo po tarna Trecias tarnas kambarine ir vireja vaziavo is paskos brika Tevas man pavede vadovauti kelionei 1804 m Vilniaus universitetas is Vitebsko vaivados Antano Prozoro nupirko nama Didziojoje gatveje jį restauravo architektas Mykolas Angelas Sulcas įrengdamas name 10 gyvenamuju butu Adomas Cartoriskis viena buta skyre Jozefo Franko seimai Jo butas buvo gatves korpuso siaurineje dalyje Atvyke į Vilniu tevas ir sunus Frankai eme destyti Vilniaus universitete Johanas Peteris Frankas 1804 m universitete įkure terapijos klinika kuriai jam isvykus į Sankt Peterburga emesi vadovauti jo sunus Josefas Frankas Tai buvo naujove kadangi dauguma Europos universitetu tuo metu kliniku neturejo Klinika pradzioje turejo dvi palatas po 6 lovas Prie jos veike ambulatorija Sioje klinikoje Frankas skaite praktinį klinikinio gydymo kursa akcentuodamas glaudu klinikiniu disciplinu rysį su medicinos teorija Didelį demesį skyre klinikinei diagnostikai 1805 1806 m klinikoje gydesi 135 ligoniai Neturtelius ir vaikus gyde nemokamai 1805 m gruodzio 12 d Jozefo Franko bute Didziojoje g 1 buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija Jos steigejai Jozefas Frankas Andrius Sniadeckis Augustas Liudvikas Bekiu ir kt Pirmieji draugijos nariai be steigeju buvo Liudvigas Heinrichas Bojanus Janas Frydrichas Niskovskis Konstantinas Porcijanka Mikalojus Mianovskis Johanas Fridrichas Volfgangas Johanas Lobenveinas ir kt Draugija yra parengusi ir isleidusi nurodymus apie kai kurias uzkreciamas ligas stengesi is medicinos mokslo pasalinti prietarus 1808 m Jozefas Frankas Leipcige isleido pirmajį veikalo Acta instituti clinici caesareae universitetatis Vilnensis Vilniaus imperatoriskojo universiteto klinikinio instituto darbai toma Siame veikale Frankas daug vietos skyre jo vadovautai vidaus ligu klinikai Tais paciais metais isleistas II tomas kuriame aprasytos 1807 m kare suzeistuju ligos Viso buvo isleisti sios knygos trys tomai Pats svarbiausias Josefo Franko traktatas 14 tomu Praxeos medicae universae praecepta Visuotines medicinos praktikos nurodymai Jozefo Franko iniciatyva Vilniuje pradeti leisti medicinos zurnalai Juose Frankas paskelbe straipsniu apie krutines angina gerkles ligas kokliusa ir kt Prie Vilniaus universiteto susiformavo Frankine mediku mokykla 1808 m prie terapijos klinikos Josefas Frankas kartu su Augustu Liudviku Bekiu įkure Vakcinacijos instituta Vilniuje ir jo apylinkese imta zmones skiepyti nuo raupu Institute laborantais dirbo universiteto studentai Tais paciais metais Josefas Frankas įkure Anatomijos muzieju 1808 m Josefo Franko iniciatyva buvo atidaryta chirurgijos klinika su 13 lovu ir dvejomis palatomis viena palata buvo skirta vyrams kita moterims Klinika turejo operacine Josefo Franko iniciatyva įkurtame Medicinos institute valstybes lesomis buvo islaikomi 30 studentu veliau studentu skaicius padidejo Frankas buvo sio instituto vedeju 1809 m Josefo Franko iniciatyva Vilniuje įsteigtas Motinystes institutas kurio paskirtis buvo teikti pagalba neturtingoms motinoms naslems Gimdyvems talkino akusere Institutas per savo gyvavimo laikotarpį suselpe 398 gimdyves 1815 m Terapijos ir Chirurgijos kliniku patalpose Josefas Frankas atidare akuserijos klinika kurioje vykdavo praktiniai akuserijos uzsiemimai Jozefas Frankas medicinos klinikai vadovavo iki 1823 m 1823 m vasara jau tapes po 20 gyvenimo metu tikru Vilniaus miesto gyventoju Josefas Frankas apsisprende isvykti is Vilniaus Savo atsiminimuose jis rase Sunkiausia atsisveikinti su ligoniais draugais ir miestu kuriame patyriau daug gero Isvykes is Vilniaus Jozefas Frankas apsigyveno Italijoje kurioje prancuzu kalba parase prisiminimus apie Vilniu Jozefas Frankas mire 1842 m gruodzio 18 d Lombardijoje siaures Italijoje SeimaKristina Gerhard Frank apie 1819 m Jono Rustemo paveikslas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailes muziejuje Jozefo Franko zmona Kristina Gerhardi Frank buvo zymi soliste kompozitoriaus Franco Jozefo Haidno mokine Haidnas 1798 m jai sukure pagrindine partija operoje Pasaulio sukurimas Vilniuje Kristina Frank organizuodavo labdaringus koncertus atlikdavo solistes partijas pastatytose operose Jos vilnietiski recitaliai tapo madingu neturtingu gyventoju salpos pagalbininku Frankai į Vilniu kvietesi atvykti garsius Europos muzikantus Jie Franku paprasyti Vilniuje renge koncertus Gautas pajamas Jozefas Frankas paskirdavo selpti ir gydyti ligoniams Pirmasis toks koncertas surengtas 1805 m sausio 6 d Atminimo issaugojimasNamas Didziojoje gatveje Didzioji g 1 kuriame gyveno Josefas Frankas su seima 19 metu vadinamas Franko namu Dabartiniu metu jame veikia Prancuzijos ambasada ir Prancuzu kulturos centras Vilniaus universiteto Petro Skargos Didziojo kiemo arkadose įrasytas Josefo Franko vardas SaltiniaiJonas Kubilius redakcines kolegijos pirmininkas Vilniaus universitetas daileje Vilnius Vaga 1986 p 145 Redaktorius Rolandas Pavilionis Vilniaus universiteto istorija 1579 1994 Valstybinis leidybos centras 1994 ISBN 9986 09 047 4 Josephas Frankas Vilnius XIX amziuje atsiminimai pirma knyga Is prancuzu kalbos verte Genovaite Druckute Vilnius Mintis 2013 ISBN 978 5417 01062 0 Laimonas Briedis Vilnius savas ir svetimas Vilnius Baltos lankos 2015 ISBN 978 9955 23 697 9 Antanas Rimvydas Caplinskas Didzioji gatve Valdovu kelias Vilniaus gatviu istorija Vilnius Charibde 2011 ISBN 978 9955 379 38 8 A Pirockinas A Sidlauskas Mokslas senajame Vilniaus universitete Vilnius Mokslas 1984 Vilniaus universiteto istorija 1803 1940 Vilnius Mokslas 1977 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Adomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 ISBN 978 5 417 01035 4 A Pirockinas A Sidlauskas Mokslas senajame Vilniaus universitete Vilnius Mokslas 1984 Redaktorius J Bulavas Vilniaus universitetas Vilnius Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla 1956 Tomas Venclova Vilniaus vardai Vilnius R Paknio leidykla 2017 ISBN 978 995 57367 21 LiteraturaJosephas Frankas Vilnius XIX amziuje atsiminimai pirma knyga Is prancuzu kalbos verte Genovaite Druckute Vilnius Mintis 2013 ISBN 978 5417 01062 0