Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žemaičių plentasŽemaičių plentasValstybės LietuvaIlgis 195 kmPradžia KaunasPabaiga GargždaiAtidarytas 1939 m Miestai Kau
Žemaičių plentas
| Žemaičių plentas | |
|---|---|
| Žemaičių plentas | |
| Valstybės | Lietuva |
| Ilgis | 195 km |
| Pradžia | Kaunas |
| Pabaiga | Gargždai |
| Atidarytas | 1939 m. |
| Miestai | Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Kryžkalnis, Rietavas, Vėžaičiai, Gargždai |
| Žemaičių plentas netoli Nemakščių | |
Žemaičių plentas – 1934–1939 m. tiestas magistralinis plentas iš Kauno į Klaipėdą. Ilgis – 195 km. Tarpukariu tai buvo ilgiausias šalyje nutiestas magistralinis plentas, skirtas pagerinti susisiekimą su Klaipėdos kraštu ir Klaipėdos uostu, pagyvinti Lietuvos ekonomikos plėtrą.
Istorija
1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valstybei atiteko labai susidėvėję keliai. Be to, jie buvo labai netolygiai išdėstyti: magistraliniai plentai, ėję per Šiaulius–Tauragę ir Zarasus–Kauną – Marijampolę, neturėjo tarpusavio ryšio. Žemaitija, Lietuvos šiaurinė dalis, Klaipėdos kraštas ir uostas neturėjo jungties su Kaunu – tuometine Lietuvos laikinąja sostine.
Naująjį kelią projektavo ir statybai vadovavo Susisiekimo ministerijos Kelių valdybos Sauskelių direkcija, vykdė vietiniai rangovai. Numatyta trasa: Kaunas – Raseiniai – Kaltinėnai – Rietavas – Gargždai. Iškilmingas atidarymas įvyko 1939 m. liepos 9 d. prie Dievyčio ežero, ant Šiauduvos kalno. Atidaryme dalyvavo valstybės prezidentas Antanas Smetona ir kiti svečiai.
Žemaičių plento konstrukcija: Makadamo grindinys skaldos ir smėlio pagrindu, asfaltuotas, su drenažu. Kelias buvo pritaikytas automobilių transportui: ėjo tiesesne trasa, posūkiai didesnio spindulio; staigesniuose posūkiuose įrengti viražai (važiuojamoji dalis palenkta į kreivės vidų). Pastatyti 3 dideli tiltai: per Nevėžį – ties Babtais, Dubysą – ties Ariogala, Miniją – ties Gargždais. Sankryžoje su Šiaulių–Tauragės plentu ties Kryžkalniu pastatyta pirmoji Lietuvoje moderni, dviaukštė pervaža – Kryžkalnio viadukas.
1939 m. Klaipėdą prijungus prie nacistinės Vokietijos, Lietuvos vyriausybė nusprendė vystyti Šventosios uostą. Atkarpoje tarp Rietavo ir Vėžaičių buvo pradėta pilti kelio į Šventąją sankasa. Buvo organizuota savanoriška jaunimo darbo ir poilsio stovykla, globojama Susisiekimo ministerijos. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse statyba sustojo.1940 m. baigtas tiesti 180 km ilgio Aukštaičių plentas. Jis prasidėjo nuo Žemaičių plento netoli Babtų ir ėjo pro Josvainius, Kėdainius, Ramygalą, Panevėžį, Pasvalį iki Biržų.
Pokaryje augant transporto srautams, Žemaičių plentas pradėjo nebetenkinti kylančių poreikių. 1971 m. pradėta tiesti Kauno–Klaipėdos automagistralė, einanti nauja, ištiesinta trasa. Maždaug apie 40 km nuo Kauno, senojo plento trasa sutampa su naujai nutiesta automagistrale.
Nutiesus automagistralę Vilnius–Kaunas–Klaipėda, senasis Žemaičių plentas naudojamas vietiniam susisiekimui tarp šalimais prigludusių miestelių ir gyvenviečių.
Lankytinos vietos
Perkūno žirgai
Tiesiant Žemaičių plentą, nutarta šiam istoriniam įvykiui atminti pastatyti paminklą. Parinkta vieta magistralės pradžioje, ant Kauno Milikonių kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Vilijampolę. Šviesiai pilko kampuotų ir apvalių formų granito blokų 7,20 m aukščio obeliskas „Perkūno žirgai” užsibaigia dviejų žirgų galvų ir vyro, laikančio žirgus už žąslų, kompozicija. Šonuose iškalti Kauno bei Klaipėdos herbai, o netoli pjedestalo užrašas: „Žemaičių plentas Kaunas–Klaipėda 220 km 1933–1938”. Paminklo autorius, klasikinės formos gerbėjas, skulptorius Vytautas Kašuba savo kūriniui parinko obelisko formą, suteikęs jam lietuviškų bruožų – obeliską vainikuoja dviejų žirgų galvos, artimos namų stogų mediniams drožiniams. Užrašo šrifto kompoziciją sukūrė dailininkas Telesforas Kulakauskas. Antrojo pasaulinio karo metais obeliskas beveik nenukentėjo.
Lietuvai antrą kartą atkūrus valstybingumą, šalia paminklo suplanuota įrengti apžvalgos aikštelę, paminklą patraukiant kiek toliau nuo kelio. 2004 m. gruodžio 17 d., perkeliant paminklą, paminklo pamate rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė. Atidarius kapsulę, joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta, dauguma iš jų kaltos 1925 m., kitos – 1936 m. bei ant pergamento surašytas aktas, kuriame išvardinti kelio statybai vadovavę inžinieriai. Gerai išsilaikiusį pergamentą, kuris buvo įdėtas į kapsulėje buvusį stiklinį dėklą, puošia Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos herbai.
Šaltiniai
Važiuojant Ariogalos tiltu per Dubysą, šalia matosi per Antrąjį pasaulinį karą subombarduoto tilto liekanos. Čia – Dubysos regioninio parko riba. 1936 m. vykstant plento tiesimo darbams, sutvarkyta priešais tiltą kalno papėdėje trykštančio šaltinio, kuris laikomas šventu, aplinka, padarytas nedidelis baseinėlis. Netoliese, to paties kalno šlaite, 1937 m. išbetonuoti Gediminaičių stulpai. Sovietmečiu juos mėginta sunaikinti, tačiau paminklas buvo tik užkastas žemėmis. 1989 m. Gediminaičių stulpai atstatyti. Po Romo Kalantos susideginimo, 1972 m. naktį iš liepos 21 į 22 d. šalia šaltinio kaunietis V. Lažinskas pastatė metalinį apie 8 m aukščio kryžių. Greitai jis buvo nugriautas, tačiau Lietuvos atgimimo metais atstatytas.
Išnašos
- Žemaičių plentas. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-15.
- Valdemaras Michalauskas. Žvilgsnis į vasaros stovyklas // Draugas Nr. 93, 2000-05-11, psl. 5
- 1939 m. bus atidarytas 180 km ilgio Aukštaičių plentas autc.lt. Lietuvos aidas 1937 11 08, p. 6.
- „Sparnuoti ir keturkojai miesto ženklai“. kauno.diena.lt. Kauno diena. 2004-08-14. Nuoroda tikrinta 2024-08-03.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemaičių plentas, Kas yra Žemaičių plentas? Ką reiškia Žemaičių plentas?
Zemaiciu plentasZemaiciu plentasValstybes LietuvaIlgis 195 kmPradzia KaunasPabaiga GargzdaiAtidarytas 1939 m Miestai Kaunas Ariogala Raseiniai Kryzkalnis Rietavas Vezaiciai GargzdaiZemaiciu plentas netoli Nemaksciu Zemaiciu plentas 1934 1939 m tiestas magistralinis plentas is Kauno į Klaipeda Ilgis 195 km Tarpukariu tai buvo ilgiausias salyje nutiestas magistralinis plentas skirtas pagerinti susisiekima su Klaipedos krastu ir Klaipedos uostu pagyvinti Lietuvos ekonomikos pletra Istorija1918 m atkurus Lietuvos nepriklausomybe valstybei atiteko labai susideveje keliai Be to jie buvo labai netolygiai isdestyti magistraliniai plentai eje per Siaulius Taurage ir Zarasus Kauna Marijampole neturejo tarpusavio rysio Zemaitija Lietuvos siaurine dalis Klaipedos krastas ir uostas neturejo jungties su Kaunu tuometine Lietuvos laikinaja sostine Naujajį kelia projektavo ir statybai vadovavo Susisiekimo ministerijos Keliu valdybos Sauskeliu direkcija vykde vietiniai rangovai Numatyta trasa Kaunas Raseiniai Kaltinenai Rietavas Gargzdai Iskilmingas atidarymas įvyko 1939 m liepos 9 d prie Dievycio ezero ant Siauduvos kalno Atidaryme dalyvavo valstybes prezidentas Antanas Smetona ir kiti sveciai Zemaiciu plento konstrukcija Makadamo grindinys skaldos ir smelio pagrindu asfaltuotas su drenazu Kelias buvo pritaikytas automobiliu transportui ejo tiesesne trasa posukiai didesnio spindulio staigesniuose posukiuose įrengti virazai vaziuojamoji dalis palenkta į kreives vidu Pastatyti 3 dideli tiltai per Nevezį ties Babtais Dubysa ties Ariogala Minija ties Gargzdais Sankryzoje su Siauliu Taurages plentu ties Kryzkalniu pastatyta pirmoji Lietuvoje moderni dviaukste pervaza Kryzkalnio viadukas Respublikos prezidentas Antanas Smetona pasiraso Zemaiciu plento priemimo akta 2008 m Lietuvos pasto zenklas Zemaiciu plento tiesimas prie Ariogalos 1937 m 1939 m Klaipeda prijungus prie nacistines Vokietijos Lietuvos vyriausybe nusprende vystyti Sventosios uosta Atkarpoje tarp Rietavo ir Vezaiciu buvo pradeta pilti kelio į Sventaja sankasa Buvo organizuota savanoriska jaunimo darbo ir poilsio stovykla globojama Susisiekimo ministerijos Antrojo pasaulinio karo isvakarese statyba sustojo 1940 m baigtas tiesti 180 km ilgio Aukstaiciu plentas Jis prasidejo nuo Zemaiciu plento netoli Babtu ir ejo pro Josvainius Kedainius Ramygala Panevezį Pasvalį iki Birzu Zemaiciu plento schema 1940 m Pokaryje augant transporto srautams Zemaiciu plentas pradejo nebetenkinti kylanciu poreikiu 1971 m pradeta tiesti Kauno Klaipedos automagistrale einanti nauja istiesinta trasa Mazdaug apie 40 km nuo Kauno senojo plento trasa sutampa su naujai nutiesta automagistrale Nutiesus automagistrale Vilnius Kaunas Klaipeda senasis Zemaiciu plentas naudojamas vietiniam susisiekimui tarp salimais prigludusiu miesteliu ir gyvenvieciu Lankytinos vietosPerkuno zirgai Tiesiant Zemaiciu plenta nutarta siam istoriniam įvykiui atminti pastatyti paminkla Parinkta vieta magistrales pradzioje ant Kauno Milikoniu kalno nuo kurio atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Vilijampole Sviesiai pilko kampuotu ir apvaliu formu granito bloku 7 20 m aukscio obeliskas Perkuno zirgai uzsibaigia dvieju zirgu galvu ir vyro laikancio zirgus uz zaslu kompozicija Sonuose iskalti Kauno bei Klaipedos herbai o netoli pjedestalo uzrasas Zemaiciu plentas Kaunas Klaipeda 220 km 1933 1938 Paminklo autorius klasikines formos gerbejas skulptorius Vytautas Kasuba savo kuriniui parinko obelisko forma suteikes jam lietuvisku bruozu obeliska vainikuoja dvieju zirgu galvos artimos namu stogu mediniams droziniams Uzraso srifto kompozicija sukure dailininkas Telesforas Kulakauskas Antrojo pasaulinio karo metais obeliskas beveik nenukentejo Lietuvai antra karta atkurus valstybinguma salia paminklo suplanuota įrengti apzvalgos aikstele paminkla patraukiant kiek toliau nuo kelio 2004 m gruodzio 17 d perkeliant paminkla paminklo pamate rasta į medinį apvalu dekla įdeta zalvarine kapsule Atidarius kapsule joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta dauguma is ju kaltos 1925 m kitos 1936 m bei ant pergamento surasytas aktas kuriame isvardinti kelio statybai vadovave inzinieriai Gerai issilaikiusį pergamenta kuris buvo įdetas į kapsuleje buvusį stiklinį dekla puosia Lietuvos Vilniaus ir Klaipedos herbai Ariogalos saltinisSaltiniai Vaziuojant Ariogalos tiltu per Dubysa salia matosi per Antrajį pasaulinį kara subombarduoto tilto liekanos Cia Dubysos regioninio parko riba 1936 m vykstant plento tiesimo darbams sutvarkyta priesais tilta kalno papedeje trykstancio saltinio kuris laikomas sventu aplinka padarytas nedidelis baseinelis Netoliese to paties kalno slaite 1937 m isbetonuoti Gediminaiciu stulpai Sovietmeciu juos meginta sunaikinti taciau paminklas buvo tik uzkastas zememis 1989 m Gediminaiciu stulpai atstatyti Po Romo Kalantos susideginimo 1972 m naktį is liepos 21 į 22 d salia saltinio kaunietis V Lazinskas pastate metalinį apie 8 m aukscio kryziu Greitai jis buvo nugriautas taciau Lietuvos atgimimo metais atstatytas IsnasosZemaiciu plentas Mazosios Lietuvos enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 10 15 Valdemaras Michalauskas Zvilgsnis į vasaros stovyklas Draugas Nr 93 2000 05 11 psl 5 1939 m bus atidarytas 180 km ilgio Aukstaiciu plentas autc lt Lietuvos aidas 1937 11 08 p 6 Sparnuoti ir keturkojai miesto zenklai kauno diena lt Kauno diena 2004 08 14 Nuoroda tikrinta 2024 08 03