Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Autonominė Voivodinos provincija serb Аутономна Покрајина Војводина veng Vajdaság Autonóm Tartomány svk Autonómna Provin
Vojevodina
Autonominė Voivodinos provincija (serb. Аутономна Покрајина Војводина, veng. Vajdaság Autonóm Tartomány, svk. Autonómna Provincia Vojvodina, rumun. Provincia Autonomă Voivodina, kroat. Autonomna Pokrajina Vojvodina, rusiniškai: Автономна Покраїна Войводина) – šiaurinė Serbijos provincija. Jos sostinė yra Novi Sadas, antras pagal dydį miestas – Subotica.
| Autonominė Voivodinos provincija Аутономна Покрајина Војводина Vajdaság Autonóm Tartomány Provincia Autonomă Voivodina Autonomna Pokrajina Vojvodina Автономна Покраїна Войводина | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė | Serbija | ||||||
| Administracinis centras | Novi Sadas | ||||||
| Oficialios kalbos | serbų vengrų rumunų slovakų rusinų kroatų | ||||||
| Gyventojų | 2 031 992 | ||||||
| Plotas | 21 506 km² | ||||||
| Tankumas | 94 žm./km² | ||||||
Voivodina etniškai labai įvairi. Joje gyvena daugiau nei 26 etninės grupės. Provincijoje yra šešios valstybinės kalbos, atspindinčios didžiulę kultūrinę ir lingvistinę įvairovę.
Voivodina yra viena iš dviejų Serbijos autonominių provincijų (kita – Kosovas ir Metohija).
Pavadinimas
Pavadinimas „Voivodina“ serbų kalba reiškia „kunigaikštystė“ arba „vaivadija“. Jos istorinis pavadinimas buvo „Serbijos kunigaikštystė“, bet kadangi Voivodina dabar yra Serbijos dalis, žodis „Serbijos“ pavadinime nebenaudojamas. Serbų kalboje yra dar dvi žodžio Voivodina formos: Vojvodinova ir Vojvodstvo.
Istorija
Dabartinė Voivodinos teritorija valstybingumą turėjo IX, XI, XV, XVI a., kuomet čia egzistavo savarankiškos kunigaikštystės.
Nuo XV a. teritorija priklausė Otomanų imperijai, Austrijos imperijai, Austrijos-Vengrijos imperijai, Jugoslavijos Karalystei, Jugoslavijos SFR, Jugoslavijos FR, Serbijai ir Juodkalnijai, o nuo 2006 m. – nepriklausomai Serbijos valstybei.
Senovės istorija
Iki VIII a. regiono istorija artimai susijusi su Panonijos istorija. Nuo seniausių laikų regionas priklausė Dakijai, vėliau Romos imperijai (Panonijos provincijai). Valdant romėnams Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica) buvo viena iš keturių imperijos sostinių, o šeši imperatoriai gimė jame arba jo apylinkėse.
Po Romos imperijos žlugimo Voivodinos teritorija priklausė Hunų imperijai, Avarų chanatui, , Frankų karalystei. Slavai (įskaitant ir serbus) įsikūrė šiandieninėje Voivodinoje VI ir VII amžiuose.
Bizantijos ir Bulgarijos sudėtyje
Vėliau regionas atiteko Bizantijos imperijai, IX a. – Bulgarijai.
IX amžiuje regioną valdė Bulgarų kunigaikščiai Salanas ir Gladas. Salano rezidencija buvo . Svarbūs vietiniai valdovai taip pat buvo Ahtumas ir Sermonas, valdę XI amžiuje.
Vengrijos karalystės sudėtyje
Nuo X a. čia įsigalėjo madjarai ir Vengrijos karalystė.
Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad dabartinę Voivodiną valdė serbų karalius (1282–1316) ir jo sūnus (1316–1325).
Po to, kai Serbiją (1459) metais užkariavo Otomanų imperija, prasidėjo masinės serbų migracijos į regioną. Vėliau serbų despotai valdė kai kurias Voivodinos dalis kaip vasalai. Despotų rezidencija buvo šiandieniniame Kupinovo, Sremski Karlovcei.
1526 metais , serbų samdinių lyderis, įtvirtino savo valdžią Bačkoje, šiauriniame Banate ir mažoje dalyje . Jis sukūrė nepriklausomą valstybę su sostine Suboticoje. Savo galios viršūnėje Jovanas Nenadas skelbėsi esąs „Serbijos imperatorius“. Pasinaudodami labai neaiškia karine ir politine situacija, Vengrijos didikai sujungė savo pajėgas, nukreipė jas prieš Nenadą ir nugalėjo serbų būrius 1527 vasarą. Pats „imperatorius“ buvo nužudytas, o jo valstybė žlugo.
Voivodinos autonomija
Gegužės Asamblėjoje mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Voivodinos (Serbijos kunigaikštystė – autonominis serbų regionas Austrijos imperijoje) konstituciją. Serbijos Kunigaikštystės sudėtyje buvo Sremski Karlovcas, Bačka, Banatas ir . Sremski Karlovci miesto Josifas Rajačičius buvo išrinktas , o Stevanas Šupljikacas pirmuoju kunigaikščiu.
1849 metų lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu šis serbų regionas buvo pripažintas kaip teisėta karūnos žemė. Šį regioną valdė austrų vietininkas, o kunigaikščio titulas priklausė pačiam imperatoriui.
Serbijos sudėtyje
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos-Vengrijos imperija žlugo. 1918 metų spalio 29 dieną Sremski Karlovci tapo Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybės dalimi. 1918 spalio 31 dieną buvo paskelbta , Vengrijos valdžia pripažino jos nepriklausomybę, tačiau ji gyvavo neilgai.
Nuo 1918 metų gruodžio 1 dienos Voivodina – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės dalis. Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina (Dunojaus provincija).
Ašies pajėgos buvo okupavę regioną 1941–1944 metais. Bačka ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos, o Sremski Karlovci – prie Nepriklausomos Kroatijos valstybės. Tik maža dalis liko Serbijai.
Ašies okupacija baigėsi 1944, o regionas politiškai atkurtas buvo 1945, kaip autonominė Serbijos provincija. Vietoje prieš tai buvusiu pavadinimo Dunavska banovina, vėl sugrąžintas istorinis – Voivodina, o sostinė liko Novi Sade. Nuo 1945 autonomijos lygis keitėsi keletą kartų, o dabartinį provincijos statusą reguliuoja , priimtas 2002 m.
Geografija
Regionas tradiciškai dalinamas Dunojaus ir Tisos upių į: Bačką šiaurės vakaruose, Banatą rytuose ir Sremski Karlovci pietvakariuose. Šiandien vakarinė Sremski Karlovci dalis yra Kroatijoje, šiaurinė Bačkos dalis Vengrijoje, rytinė Banato dalis Rumunijoje, o (esanti tarp Dunojaus ir Dravos) – Vengrijoje ir Kroatijoje. Voivodinos plotas – 21 500 km².
Didžiausi miestai: Novi Sadas (215 659), Subotica (99 471), Zrenjaninas (79 545), Pančevas (76 110), (50 950).
Demografija
Populiacija pagal etnines grupes:
- Serbai – 321 807 (65,05 %)
- Vengrai – 290 207 (14,28 %)
- Slovakai – 56 637 (2,79 %)
- Kroatai – 56 546 (2,78 %)
- nedeklaruota – 55 016 (2,71 %)
- Jugoslavai – 49 881 (2,45 %)
- Juodkalniečiai – 35 513 (1,75 %)
- Rumunai – 30 419 (1,50 %)
- Bunjevcai – 19 766 (0,97 %)
- Rusinai – 15 626 (0,77 %)
- Kiti
Nuorodos
- Oficialus Autonominės Voivodinos provincijos valdžios ir parlamento puslapis Archyvuota kopija 2005-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- Statistinė informacija apie Voivodinos savivaldas Archyvuota kopija 2006-04-27 iš Wayback Machine projekto.
- Atlas of Vojvodina (Wikimedia Commons)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vojevodina, Kas yra Vojevodina? Ką reiškia Vojevodina?
Autonomine Voivodinos provincija serb Autonomna Pokraјina Voјvodina veng Vajdasag Autonom Tartomany svk Autonomna Provincia Vojvodina rumun Provincia Autonomă Voivodina kroat Autonomna Pokrajina Vojvodina rusiniskai Avtonomna Pokrayina Vojvodina siaurine Serbijos provincija Jos sostine yra Novi Sadas antras pagal dydį miestas Subotica Autonomine Voivodinos provincija Autonomna Pokraјina Voјvodina Vajdasag Autonom Tartomany Provincia Autonomă Voivodina Autonomna Pokrajina Vojvodina Avtonomna Pokrayina VojvodinaLaiko juosta UTC 2 vasaros UTC Valstybe SerbijaAdministracinis centras Novi SadasOficialios kalbos serbu vengru rumunu slovaku rusinu kroatuGyventoju 2002 2 031 992Plotas 21 506 km Tankumas 2002 94 zm km Voivodina etniskai labai įvairi Joje gyvena daugiau nei 26 etnines grupes Provincijoje yra sesios valstybines kalbos atspindincios didziule kulturine ir lingvistine įvairove Voivodina yra viena is dvieju Serbijos autonominiu provinciju kita Kosovas ir Metohija PavadinimasPavadinimas Voivodina serbu kalba reiskia kunigaikstyste arba vaivadija Jos istorinis pavadinimas buvo Serbijos kunigaikstyste bet kadangi Voivodina dabar yra Serbijos dalis zodis Serbijos pavadinime nebenaudojamas Serbu kalboje yra dar dvi zodzio Voivodina formos Vojvodinova ir Vojvodstvo IstorijaPagrindinis straipsnis Voivodinos istorija Dabartine Voivodinos teritorija valstybinguma turejo IX XI XV XVI a kuomet cia egzistavo savarankiskos kunigaikstystes Nuo XV a teritorija priklause Otomanu imperijai Austrijos imperijai Austrijos Vengrijos imperijai Jugoslavijos Karalystei Jugoslavijos SFR Jugoslavijos FR Serbijai ir Juodkalnijai o nuo 2006 m nepriklausomai Serbijos valstybei Senoves istorija Iki VIII a regiono istorija artimai susijusi su Panonijos istorija Nuo seniausiu laiku regionas priklause Dakijai veliau Romos imperijai Panonijos provincijai Valdant romenams Sirmiumas siandien Sremska Mitrovica buvo viena is keturiu imperijos sostiniu o sesi imperatoriai gime jame arba jo apylinkese Po Romos imperijos zlugimo Voivodinos teritorija priklause Hunu imperijai Avaru chanatui Franku karalystei Slavai įskaitant ir serbus įsikure siandienineje Voivodinoje VI ir VII amziuose Bizantijos ir Bulgarijos sudetyje Salano kunigaikstyste Salano Voivodina IX amzius Veliau regionas atiteko Bizantijos imperijai IX a Bulgarijai IX amziuje regiona valde Bulgaru kunigaiksciai Salanas ir Gladas Salano rezidencija buvo Svarbus vietiniai valdovai taip pat buvo Ahtumas ir Sermonas valde XI amziuje Vengrijos karalystes sudetyje Nuo X a cia įsigalejo madjarai ir Vengrijos karalyste Kai kurie istoriniai saltiniai teigia kad dabartine Voivodina valde serbu karalius 1282 1316 ir jo sunus 1316 1325 Po to kai Serbija 1459 metais uzkariavo Otomanu imperija prasidejo masines serbu migracijos į regiona Veliau serbu despotai valde kai kurias Voivodinos dalis kaip vasalai Despotu rezidencija buvo siandieniniame Kupinovo Sremski Karlovcei 1526 metais serbu samdiniu lyderis įtvirtino savo valdzia Backoje siauriniame Banate ir mazoje dalyje Jis sukure nepriklausoma valstybe su sostine Suboticoje Savo galios virsuneje Jovanas Nenadas skelbesi esas Serbijos imperatorius Pasinaudodami labai neaiskia karine ir politine situacija Vengrijos didikai sujunge savo pajegas nukreipe jas pries Nenada ir nugalejo serbu burius 1527 vasara Pats imperatorius buvo nuzudytas o jo valstybe zlugo Voivodinos autonomija Geguzes Asamblejoje mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Voivodinos Serbijos kunigaikstyste autonominis serbu regionas Austrijos imperijoje konstitucija Serbijos Kunigaikstystes sudetyje buvo Sremski Karlovcas Backa Banatas ir Sremski Karlovci miesto Josifas Rajacicius buvo isrinktas o Stevanas Supljikacas pirmuoju kunigaiksciu 1849 metu lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu sis serbu regionas buvo pripazintas kaip teiseta karunos zeme Sį regiona valde austru vietininkas o kunigaikscio titulas priklause paciam imperatoriui Serbijos sudetyje Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos Vengrijos imperija zlugo 1918 metu spalio 29 diena Sremski Karlovci tapo Slovenu Kroatu ir Serbu valstybes dalimi 1918 spalio 31 diena buvo paskelbta Vengrijos valdzia pripazino jos nepriklausomybe taciau ji gyvavo neilgai Nuo 1918 metu gruodzio 1 dienos Voivodina Serbu Kroatu ir Slovenu karalystes dalis Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina Dunojaus provincija Asies pajegos buvo okupave regiona 1941 1944 metais Backa ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos o Sremski Karlovci prie Nepriklausomos Kroatijos valstybes Tik maza dalis liko Serbijai Asies okupacija baigesi 1944 o regionas politiskai atkurtas buvo 1945 kaip autonomine Serbijos provincija Vietoje pries tai buvusiu pavadinimo Dunavska banovina vel sugrazintas istorinis Voivodina o sostine liko Novi Sade Nuo 1945 autonomijos lygis keitesi keleta kartu o dabartinį provincijos statusa reguliuoja priimtas 2002 m GeografijaRegionas tradiciskai dalinamas Dunojaus ir Tisos upiu į Backa siaures vakaruose Banata rytuose ir Sremski Karlovci pietvakariuose Siandien vakarine Sremski Karlovci dalis yra Kroatijoje siaurine Backos dalis Vengrijoje rytine Banato dalis Rumunijoje o esanti tarp Dunojaus ir Dravos Vengrijoje ir Kroatijoje Voivodinos plotas 21 500 km Didziausi miestai Novi Sadas 215 659 Subotica 99 471 Zrenjaninas 79 545 Pancevas 76 110 50 950 DemografijaPopuliacija pagal etnines grupes Serbai 321 807 65 05 Vengrai 290 207 14 28 Slovakai 56 637 2 79 Kroatai 56 546 2 78 nedeklaruota 55 016 2 71 Jugoslavai 49 881 2 45 Juodkalnieciai 35 513 1 75 Rumunai 30 419 1 50 Bunjevcai 19 766 0 97 Rusinai 15 626 0 77 KitiNuorodosVikiteka Voivodina vaizdine ir garsine medziagaOficialus Autonomines Voivodinos provincijos valdzios ir parlamento puslapis Archyvuota kopija 2005 04 07 is Wayback Machine projekto Statistine informacija apie Voivodinos savivaldas Archyvuota kopija 2006 04 27 is Wayback Machine projekto Atlas of Vojvodina Wikimedia Commons