Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vincas GrybasGimė 1890 m spalio 3 d Peleniai Lukšių valsčiusMirė 1941 m liepos 3 d 50 metų Naujasodžiai Jurbarko valsčiu
Vincas Grybas
| Vincas Grybas | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. spalio 3 d. Peleniai, Lukšių valsčius |
| Mirė | 1941 m. liepos 3 d. (50 metų) Naujasodžiai, Jurbarko valsčius |
| Vaikai | Gediminas, Rasa |
| Veikla | dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas |
| Partija | 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partija |
| Vikiteka | Vincas Grybas |
Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose, Lukšių valsčius – 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Naujasodžiuose prie Jurbarko) – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
Biografija
1896–1898 m. mokėsi Lukšių pradžios mokykloje. 1904–1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910–1914 m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli Ilguvos. 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1920 m. kovo 1 d. – 1921 m. liepos 15 d. Šakių apskrities valdybos pirmininkas. 1922–1923 m. vadovavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos Importo-eksporto skyriui.
1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių. 1925–1928 m. studijavo skulptūrą ir keramiką Paryžiuje: Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Cbaumière) pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (École nationale supérieure de ceramique) ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire national des arts et métiers).
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, Paežerėliuose. Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio.
Palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940–1941 m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač Liaudies Seimo rinkimų kampanijoje).
Sušaudė baltaraiščiai 1941 m. liepos 3 d. kartu su 300 Jurbarko žydų. Žudynių organizatoriai – Jurbarko policijos vadas Mykolas Levickas ir gestapininkas Jukšaitis.
Kūryba
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.
Žymiausi kūriniai:
- 1925 m. tvora su pelėdomis ir vazomis, Kauno meno mokykla
- 1928–1930 m. Simono Daukanto skulptūra, Papilė
- 1930 m. Simono Daukanto, Petro Vileišio portretai
- 1931 m. Vytauto Didžiojo paminklas, Kaune (neišliko, atkurtas 1991 m. prie Kauno miesto savivaldybės pastato) ir Jurbarke.
- 1934 m. paminklas Vytautui Didžiajam Vytauto kapelos ekspozicijoje Karo muziejuje, Kaunas
- 1934 m. paminklas Vincui Kudirkai, Kudirkos Naumiestis
- 1934 m. „Žemaičio“ skulptūra, Raseiniai
- 1934 m. Povilo Matulionio paminklinė lenta, Dotnuva
- 1940 m. Karlo Markso portetas
- Sukūrė biustų, antkapinių paminklų (Juozo Vokietaičio, 1934 m.), paminklų projektų (Kęstutis ir Birutė, 1937 m.), medalių, bareljefų, medaljonų.
Atminimo įamžinimas
1947 m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. 1960 m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės akvarelių paroda.
1960 m. Lukšių vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas.
Šaltiniai
- Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius: Mintis, 1984. – 79-80 psl.
- Giedrė Jankevičūtė. Vincas Grybas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 657
- Adomaitienė, M. Vincą Grybą prisimenant // Dievai jų nepasigailėjo (sud. Jonas Digrys). – Vilnius: Politika, 2008. – 34 psl. – ISBN 978-9955-759-13-3
- http://www.pasvalia.lt/object.php?id=68&m=16&ms=18
- http://www.muziejai.lt/kaunas/karo_ekspozicijos.htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejuje
Literatūra
- Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama (sud. Nijolė Tumėnienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9
Nuorodos
- V. Grybo memorialinis muziejus[neveikianti nuoroda]
- Virtuali paroda Archyvuota kopija 2014-01-19 iš Wayback Machine projekto.
- Skulptoriaus V.Grybo anūkė: „Kaune stovinčio Vytauto Didžiojo veide – trys jurbarkiečiai“ Archyvuota kopija 2011-07-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vincas Grybas, Kas yra Vincas Grybas? Ką reiškia Vincas Grybas?
Vincas GrybasGime 1890 m spalio 3 d Peleniai Luksiu valsciusMire 1941 m liepos 3 d 50 metu Naujasodziai Jurbarko valsciusVaikai Gediminas RasaVeikla dailininkas skulptorius visuomenes veikejasPartija 1919 m Lietuvos socialdemokratu partijaVikiteka Vincas Grybas Vincas Grybas 1890 m spalio 3 d Peleniuose Luksiu valscius 1941 m liepos 3 d nuzudytas Naujasodziuose prie Jurbarko Lietuvos skulptorius politinis bei visuomenes veikejas Vienas zymiausiu XX a pirmos puses lietuviu monumentaliosios skulpturos kureju Biografija1896 1898 m mokesi Luksiu pradzios mokykloje 1904 1910 m mokesi privacioje Varsuvos dailes mokykloje 1910 1914 m studijavo su pertrauka Varsuvos dailes mokykloje pas skulptoriu Piju Velonskį Prasidejus I Pasauliniam karui 1914 1917 m buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomene įsitrauke į revoliucinį judejima 1918 m grįzo į Lietuva gyveno Misiunu kaime netoli Ilguvos 1919 m Lietuvos socialdemokratu partijos narys 1920 m kovo 1 d 1921 m liepos 15 d Sakiu apskrities valdybos pirmininkas 1922 1923 m vadovavo Lietuvos kooperacijos bendroviu sajungos valdybos Importo eksporto skyriui 1923 1925 m studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetona Skleriu 1925 1928 m studijavo skulptura ir keramika Paryziuje Didziosios lusnos akademijoje Academie de la Grande Cbaumiere pas Emilį Antuana Burdelį Sevro taikomosios dailes aukstojoje mokykloje Ecole nationale superieure de ceramique ir Nacionalineje meno ir amatu konservatorijoje Conservatoire national des arts et metiers Nuo 1925 m dalyvavo parodose 1927 1928 m keliavo po Italija Vokietija Austrija Cekoslovakija 1928 m sugrįzo į Lietuva ir apsigyveno Meskeliunu kaime Paezereliuose Nuo 1929 m gyveno Jurbarke Buvusioje Vasilcikovo dvaro kontoroje įsirenge gyvenamajį nama skulpturos dirbtuve liejykla Cia sukure zymiausius monumentalius paminklus Simono Daukanto Vytauto Didziojo Zemaicio Vinco Kudirkos Petro Vileisio Palaike rysius su LKP pogrindzio veikejais Prasidejus sovietinei okupacijai 1940 1941 m aktyviai dalyvavo visuomenineje politineje veikloje ypac Liaudies Seimo rinkimu kampanijoje Susaude baltaraisciai 1941 m liepos 3 d kartu su 300 Jurbarko zydu Zudyniu organizatoriai Jurbarko policijos vadas Mykolas Levickas ir gestapininkas Juksaitis Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos NaumiestyjeZemaicio skulptura RaseiniuosePetro Vileisio skulptura PasvalyjeKurybaNuo 1925 m dalyvavo parodose Kuriniams budingas romantinis pakilumas paminklai psichologiskumas portretai apibendrintos realistines formos kai kada dekoratyvi stilizacija Zymiausi kuriniai 1925 m tvora su peledomis ir vazomis Kauno meno mokykla 1928 1930 m Simono Daukanto skulptura Papile 1930 m Simono Daukanto Petro Vileisio portretai 1931 m Vytauto Didziojo paminklas Kaune neisliko atkurtas 1991 m prie Kauno miesto savivaldybes pastato ir Jurbarke 1934 m paminklas Vytautui Didziajam Vytauto kapelos ekspozicijoje Karo muziejuje Kaunas 1934 m paminklas Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestis 1934 m Zemaicio skulptura Raseiniai 1934 m Povilo Matulionio paminkline lenta Dotnuva 1940 m Karlo Markso portetas Sukure biustu antkapiniu paminklu Juozo Vokietaicio 1934 m paminklu projektu Kestutis ir Birute 1937 m medaliu bareljefu medaljonu Atminimo įamzinimas1947 m Jurbarke įkurtas krastotyros muziejus 1960 m ispletus skulptoriaus darbu ekspozicija muziejui suteiktas V Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas Pirmajame pastato aukste eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos dokumentai asmeniniai daiktai baldai liaudies meno rinkinys Antrajame aukste veikia liaudies menininkes miniatiuru meistres Lidijos Meskaitytes akvareliu paroda 1960 m Luksiu vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas SaltiniaiStase Ramanauskiene Kurejai ir ju memorialines vietos Vilnius Mintis 1984 79 80 psl Giedre Jankevicute Vincas Grybas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 657 Adomaitiene M Vinca Gryba prisimenant Dievai ju nepasigailejo sud Jonas Digrys Vilnius Politika 2008 34 psl ISBN 978 9955 759 13 3 http www pasvalia lt object php id 68 amp m 16 amp ms 18 http www muziejai lt kaunas karo ekspozicijos htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejujeLiteraturaVincas Grybas gyvenimo ir kurybos drama sud Nijole Tumeniene Vilnius Lietuvos dailes muziejus 2004 191 p iliustr ISBN 9986 669 35 9NuorodosV Grybo memorialinis muziejus neveikianti nuoroda Virtuali paroda Archyvuota kopija 2014 01 19 is Wayback Machine projekto Skulptoriaus V Grybo anuke Kaune stovincio Vytauto Didziojo veide trys jurbarkieciai Archyvuota kopija 2011 07 19 is Wayback Machine projekto