Kudirkos Naumiestis

Kudirkos Naumiestis – miestas Suvalkijoje, Šakių rajono savivaldybėje, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje. 2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas. Stovi Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, Marijampolės profesinio rengimo centro skyrius (Būbleliuose), biblioteka, paštas (LT-71049). Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.

Kudirkos Naumiestis
Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Kudirkos Naumiestis 54°46′26″š. pl. 22°51′47″r. ilg. / 54.774°š. pl. 22.863°r. ilg. / 54.774; 22.863 (Kudirkos Naumiestis)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2025)	1 292
Plotas	3,93 km²
Tankumas (2025)	329 žm./km²
Pašto kodas	LT-71049
Vikiteka	Kudirkos Naumiestis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kudìrkos Naũmiestis Kilmininkas: Kudìrkos Naũmiesčio Naudininkas: Kudìrkos Naũmiesčiui Galininkas: Kudìrkos Naũmiestį Įnagininkas: Kudìrkos Naũmiesčiu Vietininkas: Kudìrkos Naũmiestyje
vok. Neustadt-Schirwindt, Neustadt, lenk. Władysławów, rus. Владиславовъ

Kudirkos Naumiesčio pagrindinis kelias yra  138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai .

Etimologija

Miesto vardo istorija įdomi tuo, kad beveik visą laiką tai buvo asmenvardinis vietovardis, nors vardas keitėsi ne vieną kartą.

Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kurie šaltiniai nurodo, kad šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).

XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka mini miestą kaip Naupilę (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1900 m. miestas vadintas Naumiesčiu, nors įvairūs šaltiniai miestą vadino Vladislavovu iki pat 1917 m.

1934 m. miestui suteiktas dabartinis vardas – Kudirkos Naumiestis, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.

Istorija

XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Virbalio inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. XIX–XX a. miestas buvo apskrities centras Suvalkų gubernijoje.

1934 m. suteiktas dabartinis miesto pavadinimas. 1937 m. įkurta biblioteka. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas. Išlikęs miestus jungęs Širvintos tiltas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. LR prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Naujosios Valios vaitystė	Jurbarko seniūnija
1561–1643 m.	?
1837–1867 m.	?	Marijampolės apskritis	Augustavo gubernija
1867–1915 m.	?	Naumiesčio apskrities centras	Suvalkų gubernija
1919 m.	Kudirkos Naumiesčio valsčiaus centras		Šakių apskritis
1919–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naumiesčio rajono centras	Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Būblelių apylinkės centras	Šakių rajonas
1995–	Kudirkos Naumiesčio seniūnijos centras	Šakių rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis

Architektūra ir kultūra

• Paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas)
• Vinco Kudirkos muziejus
• Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m., barokas)
• Stačiatikių koplyčia, pastatyta nugriovus Šv. Aleksejaus cerkvę (1930 m.)
• Parapijos katalikų koplyčia (~ 1900 m.) ir koplyčia–mauzoliejus (XIX a.) Meištų kapinėse
• Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
• Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis
• Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus
• Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“
• Širvintos tiltas Lietuvos-Rusijos pasienyje, statytas 1882 m.
• Melno taikai skirtas paminklas (pastatytas 2022 m. Šešupės ir Širvintos upių santakoje)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.
1857 m.	1892 m.*	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1974 m.	1976 m.
5 516	9 000	4 595	3 067	2 574	2 486	2 300	2 100
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2013 m.	2021 m.^sur.	-	-
2 090	2 061	1 997	1 732	1 666	1 381	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

1897 m. gyveno 4 595 žmonės: Žydai – 45,52% (2092); Lietuviai – 22,3% (1025); Vokiečiai – 8,94% (411); Rusai – 8,77% (403); Lenkai – 7,66% (352); Ukrainiečiai – 6% (276); Kiti – 0,78% (36).

1923 m. gyveno 3 067 žmonės: Lietuviai – 58,39% (1791); Žydai – 32,31% (991); Vokiečiai – 7,56% (232); Rusai – 0,88% (27); Lenkai – 0,61% (19); Kiti – 0,22% (7).

2001 m. gyveno 1 997 žmonės: Lietuviai – 98,99% (1977); Rusai – 0,6% (12); Kiti – 0,4% (8).

2011 m. gyveno 1 732 žmonės: Lietuviai – 98,72% (1710); Rusai – 0,8% (14); Kiti – 0,46% (8).

Žymūs žmonės

• Kudirkos Naumiestyje 1895–1899 m. gyveno dr. Vincas Kudirka (1858–1899), čia ir palaidotas. Paskutinius mėnesius jis praleido namelyje, kuris stovėjo dabartinės V. Kudirkos mokyklos vietoje.
• Zev Hirsch Bernstein (1847–1907) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas
• Juozas Čepukaitis (1870–1923) – rašytojas
• Lee Shubert (1871–1953) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
• Herman Bernstein (1876–1935) – žydų kilmės JAV rašytojas, žurnalistas, vertėjas, poetas, diplomatas
• Aleksandras Grigaitis (1877–1955) – Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras
• Sam S. Shubert (1878–1905) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
• Jacob J. Shubert (1879–1963) – žydų kilmės JAV teatrų savininkas ir režisierius
• Zigmas Skirgaila (1882–1962) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius
• Cemach Feldstein (1884–1944) – pedagogas, rašytojas, visuomenės veikėjas
• Abba Hillel Silver (1893–1963) – JAV žydų rabinas ir sionistas
• Jonas Pakalka (1894–1982) – kooperatininkas, visuomenės veikėjas
• Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė (1895–1964) – aktorė
• Antoni Hałko (1896–1967) – lenkų politikas, publicistas
• Antanas Adomaitis (1902–1936) – kunigas, muzikos profesorius, daktaras
• Juozas Olinardas Penčyla (1908–1979) – dailininkas, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos šaržistų ir karikatūristų
• Juozas Sodaitis (1917-2012) – rašytojas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, dailininkas grafikas
• Vladimiras Gavriušinas (g. 1951) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
• Vytautas Bakula (g. 1951) – lietuvių dainininkas (bosas)
• Virginija Kirvelienė (g. 1955) – dailininkė tekstilininkė
• Marius Mačiulis (g. 1978) – aktorius ir laidų vedėjas
• Max Band (1901–1974) – dailininkas

Sportas

• FK Sklypas Kudirkos Naumiestis (futbolas)

Literatūra

• Kudirkos Naumiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 333 psl.
• Kudirkos Naumiestis: monografija. – Vilnius: Mintis, 1990. – 347 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00530-4
• Dr. Vinco Kudirkos muziejus. – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 1998. – 183 p.: iliustr. – ISBN 9986-9202-5-6
• Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra / Algimantas Miškinis. – Vilnius: Džiugas, 1998. – 350 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-035-X
• Kudirkos Naumiestis / Danutė Lisauskaitė. – Kaunas: Adaksita, 2004. – 16 p.: iliustr. – ISBN 9955-631-02-3
• Lietuvos himno gimtinė: albumas / Romas Treideris. – Vilnius, 2011. – 98 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-169-9