56 12 18 š pl 24 45 14 r ilg 56 20500 š pl 24 75389 r ilg 56 20500 24 75389 Biržų pilisVieta BiržaiĮkurtas XVI a Rūmų st
Biržų pilis

56°12′18″ š. pl. 24°45′14″ r. ilg. / 56.20500°š. pl. 24.75389°r. ilg.
Biržų pilis | |
---|---|
Vieta | Biržai |
Įkurtas | XVI a. |
Rūmų stilius | Renesansas |
Bajorų giminės | Radvilos Tiškevičiai (1811-1939) |
Pastatų būklė | Rūmai restauruoti, įrengta ekspozicija, atstatomi kiti pastatai |
Savininkas | Biržų krašto muziejus |
Biržų pilis (arba Biržų tvirtovė) – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir Biržų biblioteka. Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas.
Statyba
Pilis pradėta statyti apie 1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dab. Širvėnos ežeras). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų.
Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.
Karų metai
Per 1600–1629 m. Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija ir per 1655–1660 m. Švedų tvaną Biržų pilis buvo svarbi Lietuvos tvirtovė.
1625 m. rugpjūčio 7 d. pilis buvo apgulta apie 8000 žmonių Švedijos kariuomenės, kuriai vadovavo pats Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Po antrojo šturmo rugsėjo 7 d. pilies įgula pasidavė, pilis buvo sugriauta. Švedai išsivežė 60 patrankų. Pagal 1627 m. sausio 19 d. sutartį pilis grąžinta Radviloms.
1637–1682 m. pilis buvo atstatinėta. 1637–1652 m. pagal nyderlandiškų bastioninių pilių planą architektas G. Pirkas pradėjo perdaryti pylimus. Atsisakyta mūrinio sutvirtinimo. Pagal magistro (projektavo ir Radvilų rūmus Vilniuje) projektą pastatyti nauji rūmai, o senieji rūmai buvo nugriauti.
Pagal 1655 m. rugpjūčio 10 d. Radvilų ir švedų nebaigta rekonstruoti Biržų pilis vėl atiteko švedams.
1657 m. sausio 24 d. 190 žmonių švedų įgula pasidavė LDK lauko etmono Vincento Gosievskio vadovaujamai kariuomenei, kuri apgriovė pilį, sudegino miestą. 1659 m. rugpjūčio 20 d. pilį atsiėmė Boguslavo Radvilos dragūnai. 1659–1669 m. pagal architektas T. Krel-Spinovskio projektą pataisyti pylimai, užtvanka, pastatyti rūmai, kareivinės, arsenalas, vartų bokštas (inžinierius S. Arciševskis).
Per 1700–1721 m. Šiaurės karą, 1701 m. vasario 26 d. pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirašė antišvedišką Biržų sutartį. 1704 m. rugsėjo 14 d. pilį vėl užėmė švedai, susprogdino rūmus ir kitus pastatus.
Architektūra
XVI–XVII a. Biržų pilis yra reikšmingas Lietuvos ir šiaurės rytų Europos civilinės bei karinės statybos pavyzdys.
Pirmosios pilies fortifikacijos
Biržų pilis buvo statyta ir fortifikuota, atsižvelgiant į naujus kariavimo būdus ir efektyvią gynybą nuo ištobulėjusios artilerijos. Buvo atsisakyta tuo laiku statytų Lietuvoje, kitose šiaurės Europos šalyse uždarų mūrinių pastatų ir gynybinių sienų su kampiniais bei tarpiniais bokštais. Vietoj jų buvo įrengti itališkų bastioninų pilių pavyzdžiu žemės bastionai, o apsauginių žemės pylimų šlaitai iš lauko pusės apmūryti plytomis ir akmenimis. Pylimų aukštis 3–5 m. Šlaitų kiautas 2,5–3,0 m storio, iš lauko pusės 10–12 m aukščio; visas pylimų ilgis buvo 900 m. Mūru buvo sutvirtinti ir kai kurių bastionų bei perkasų šlaitai. Smailiakampiai bastionai buvo įrengti visuose keturiuose pilies kiemo kampuose. Apsauginis perkasas supo bastionus ir juos jungusius pylimus. Kiemo vakariniame pakraštyje buvo sumūrytas pailgas trijų aukštų rezidencinis korpusas, o šalia jo – evangelikų reformatų bažnyčia su aukštu bokštu. Bastionų susiaurėjimuose įrengti 2–3 aukštų kazematai su langais ir šaudymo angomis. Kazematų viršuje buvo gynybinės aikštelės su dantytais brustverais. Bastionų kampuose po pylimais įrengti ir ginklų rūsiai, viršuje pastatyti nedideli stebėjimo bokšteliai, vakariniame pilies šone – dviaukštės kareivinės.
Labai svarbus ne tik gynybinis statinys, bet ir architektūros akcentas – pilies vartų dviaukštis mūrinis bokštas, pastatytas teritorijos simetrijos ašyje, rytinėje kiemo pusėje, priešais vienintelį kelią į pilį – medinį tiltą. Bokštas stovėjo išilgai rytinio pylimo. Į pilies kiemą buvo galima patekti per koridorių vartų pastate; 16 m ilgio, 4,5 m pločio koridorius ėjo lygiagrečiai su pylimu. Nei vartų, nei kitų pirmosios pilies pastatų neišliko: mūriniai rūmai ir įtvirtinimai 1625 m. švedų kariaunos buvo gerokai apgriauti. Rasti tik stačiakampio vartų statinio pamatai (19,5×11,7 m).
Pirmosios pilies įrenginių komplekso planavimas renesansinis, bet pastatų konstrukcijose kartu su renesanso bruožais pasitaiko ir gotikos reliktų.
Pilis po rekonstrukcijos
1626 m. pradėtus Kristupo Radvilos rekonstrukcijos darbus tęsė Jonušas Radvila, kuris siekė sumoderninti fortifikaciją pagal Nyderlandų bastioninių pilių tipą. Kai kuriuos projektavimo darbus atliko Adomas Freitagas (lenk. Adam Freytag). Buvo įrengti nauji bastionai su pylimais ir perkasais, supilti keturi redutai. Vietoj buvusio pylimo su mūro kiautu ir perkasų iškilo 5–7 m aukščio, 19,4 m (dabar 21–23 m) pločio pylimas, iškastas 4–7 m gylio ir 31,4 m (dabar 30–37 m) pločio perkasas.
Pilis po atstatymo
Po karo su švedais pilies atstatymą organizavo Boguslavas Radvila. Jo pavedimu architektas Teofilis Spinovskis ir inžinierius Samuelis Arciševskis ruošė Biržų miesto planą, kareivinių, vartų pastato ir kitų statinių brėžinius, prižiūrėjo statybos darbus. Pilį statė mūrininkai iš Biržų, Kėdainių ir Vilniaus. Perstatytoji Biržų pilis buvo gerokai didesnė už pirmąją ir užėmė 13 ha plotą. Joje buvo daug įvairių mūrinių ir medinių pastatų, iš kurių ypač išsiskyrė rezidenciniai rūmai bei senųjų vartų vietoje pastatytas naujas vartų pastatas.
Biržų pilies rūmų planas simetriškas, stačiakampis – 24,9 m pločio ir 71,1 m ilgio. Rūmus sudarė trys pagrindinės dalys: triaukščiai galai, dviaukštė vidurinė dalis. Vidurinės dalies fasade į kiemo pusę abiejuose aukštuose buvo atviros arkadų galerijos. Tokia vidurinės rūmų fasado dalies kompozicija yra unikalus reiškinys Lietuvos renesanso architektūroje. Greta abiejų triaukščių rizalitų, turėjusių keturšlaičius stogus ir paauksuotus šalmus su herbais, buvo įrengti dveji puošnūs vidiniai laiptai. Pastate buvo apie keturiasdešimt patalpų: erdvių salių ir svetainių, gyvenamųjų kambarių. Patalpos buvo stačiakampės arba beveik kvadratinės su 1,3 m storio išorinėmis ir 1,2 m vidinės sienomis.
Interjeras
Interjero įranga buvo puošni, ištaiginga: kai kurių patalpų sienos aptaisytos medžio buazerijomis, lubos papuoštos ornamentinėmis bei figūrinėmis gipsatūromis, tapytomis kompozicijomis. Kambariuose stovėjo krosnių iš glazūruotų koklių su ornamentiniais motyvais ir Radvilų heraldiniais ženklais. Rūmuose buvo daug (apie 1000) paveikslų ir skulptūrų. Ypač meniškai buvo įrengtas valgomasis – didelė salė, kurios sienos išklotos buazerijomis, o lubos dekoruotos karinės tematikos tapyba. Sienose ir laiptinėse buvo renesansiniais apvadais apjuostų nišų dekoratyvinėms skulptūroms. Abiejų aukštų patalpos buvo dengtos skliautais.
Rūmų architektūros kompozicijoje ryškūs vėlyvojo renesanso bruožai: simetriškas ir aiškus planas, paprastos sienų plokštumos, ilgos tiesios tarpaukštinių karnizų juostos, griežtai simetriškas langų ritmas, rustuoti triaukščių galinių rizalitų kampai, laužyti langų apvadai, atvira arkadų galerija, vietines klimato sąlygas atitinkantis stogo siluetas. Tačiau kai kur (lipdiniuose, plokštėse ir skyduose) pasitaiko ir manieristinių elementų.
Originalus buvo vartų pastato ir išdėstymo kompozicija. Vartai dviejų aukštų, trijų dalių, stačiakampio (32x22 m) formos pastatas su dviem bokštais. Pilies statybos metu jame buvo Radvilų gyvenamieji kambariai. Priekinė vartų pastato dalis buvo išpuošta dekoratyviais skydais, akmens skulptūromis. Daug vartų pastato ir rūmų dekoro detalių, skulptūrų iškalta iš vietinės medžiagos: smiltainio, dolomito, gipso luitų. Minima, kad kai kuriuos dekoravimo darbus pilyje (arsenalo lubas, vartų fasadą ir kt.) atliko vietinis dailininkas Jonas Bodašauskas.
Tiltas
Labai svarbus inžinerinis ir gynybinis pilies įrenginys buvo 41 m ilgio tiltas per platų apsauginį griovį. Tiltas turėjo ketverius vartus. Jo viršus buvo medinis, turėjo du keltuvus, važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų takus. Tiltą laikė aštuonios poros mūrinių aštuoniakampių stulpų. Miesto pusėje už ravelino buvo antras apie 15 m ilgio tiltas su vartais ir pakeliamąja dalimi. Ravelinas, abu tiltai ir vartų pastatas sudarė stiprų priekinį gynybinį pilies kompleksą.
Restauracija
1811 m. Biržų pilis atiteko grafams Tiškevičiams. 1822 m. Rusijos imperijos imperatorius Aleksandras I įsakė saugoti pilies liekanas. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pilies kieme užveistas sodas. 1931 m. kieme pastatytas Jonušo Radvilos skulptūrinis biustas (skulptorius Juozas Zikaras).
Išliko pylimų ir vandens griovių gynybinė sistema, 1955–1962 m. rūmų liekanos konservuotos. 1984 m. ir 1994 m. atstatytos rytinio bastiono parakinės, vartų pastato griuvėsiai. 1970 m. atstatytas, o 2001 m. perstatytas pilies tiltas (architektas Napalys Kitkauskas). 1978–1986 m. atstatyta rūmų centrinė dalis ir vakarinė siena (architektas Evaldas Purlys).
1989 m. pilies rūmuose atidarytas Biržų krašto muziejus „Sėla“.
2011–2013 m. po kelerius metus trukusių archeologinių kasinėjimų atstatytas pilies arsenalas. Jame įrengta XVII–XVIII a. karybos ekspozicija.
Tyrimai
Pilies teritoriją 1884 m. kasinėjęs Biržų dvaro savininkas M. Tiškevičius surado šovinių, auksinių ir sidabrinių statulėlių. Nuo 1930 m. su pertraukomis pilį tiria Paminklų restauravimo institutas, Biržų krašto muziejus „Sėla“. Ištirti sklypai prie rūmų fasadų, vartų pastatas, redutas, priešpilis, rūmų rūsiai, arsenalas, pilies teritorija šiaurės vakarų pusėje, pietų pusės parakinė (dab. atstatyta), dalis kareivinių. Atkasta pirmosios pilies rūmų, trečiosios pilies kareivinių, parakinių ir kitų statinių liekanų.
Manoma, kad renesansiniai pirmosios pilies rūmai, kaip ir dabartiniai, buvo dviaukščiai, su triaukščiais rizalitais galuose, dviaukšte arkine 54,5 m ilgio ir 18 m pločio galerija rytiniame fasade. Jų pietvakarinė išorinė siena buvo po vėliau supiltu pietvakarių pylimu, vidinė – prie dabartinių rūmų pietvakarių fasado, išorinė šiaurės rytų siena – po rūmais.
Rasta daug įvairių laikotarpių neglazūruotų ir polichrominių koklių, tarp jų su Liudvikos Karolinos Radvilaitės ir Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno herbais, sviedinių, keramikos šukių, architektūrinių detalių iš smiltainio ir dolomito. 2009–2010 m. archeologė Roma Songailaitė atliko Biržų tvirtovės teritorijoje buvusio Arsenalo pastato teritorijos archeologinius tyrimus. Ištirtas visas 700 m² buvusio pastato plotas. Po tyrimų pradėtas atstatinėti Arsenalo pastatas, kurį numatoma baigti 2014 m.
Literatūra
- Jonas Yčas. Biržai: Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė. Kaunas 1931 m.
- S. Pinkus. Biržų pilis. Lietuvos pilys. Vilnius 1971 m.
- Biržų pilis. Vilnius 1986 m.
- Jonas Minkevičius. Lietuvos architektūros istorija, Tomas 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987 m. PLA-MI-720.
Šaltiniai
- Jonas Minkevičius. Lietuvos architektūros istorija, Tomas 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987 m. 223-224 psl.
- Europinio garso evangelikas liuteronas iš Kėdainių[neveikianti nuoroda]
- Biržų kalendorius
- Gynybiniai įtvirtinimai (XIII–XVIII a.) Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Evaldas Purlys, . Biržų pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 239 psl.
Nuorodos
- Biržų krašto muziejaus „Sėla“ svetainė
- Biržų krašto muziejus
- Biržų rajono savivaldybės svetainė
B1 – Biržų pilis
B2 – Butautų dvaras
D – Daudžgirių dvaras
K –
M – Mantagailiškių dvaras
P1 – Pabiržės (Balandiškių) dvaras
P2 – Padaičių dvaras
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Biržų pilis, Kas yra Biržų pilis? Ką reiškia Biržų pilis?
56 12 18 s pl 24 45 14 r ilg 56 20500 s pl 24 75389 r ilg 56 20500 24 75389 Birzu pilisVieta BirzaiĮkurtas XVI a Rumu stilius RenesansasBajoru gimines Radvilos Tiskeviciai 1811 1939 Pastatu bukle Rumai restauruoti įrengta ekspozicija atstatomi kiti pastataiSavininkas Birzu krasto muziejus Birzu pilis arba Birzu tvirtove pilis Birzuose Sirvenos ezero pietineje pakranteje Pilies rumuose įrengtas Birzu krasto muziejus Sela ir Birzu biblioteka Pilis yra bastioninio tipo tvirtove geriausiai issilaikiusi siaures rytu Europoje ir vienintele Lietuvoje Renesansine bastionine pilis istorijos ir architekturos paminklas StatybaPilis pradeta statyti apie 1586 m Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkuno iniciatyva pagal italu bastioniniu piliu plana Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu kuriuo jie uzsipilde is uztvenkus Apascios ir Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio dab Sirvenos ezeras Aukstutinis ir zemutinis pylimai su bastionais kampuose Bastionu ir kiemo isoriniai slaitai buvo status sutvirtinti muro kiautu is gotiskai ristu plytu ir akmenu Į pilies vidu buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukstį murinį vartu pastata prie rytinio pylimo Iki 1589 m kieme buvo pastatyta muriniai triauksciai pilies rumai arsenalas arklides maisto sandeliai kiti pastatai Karu metai1704 m apsaudoma Birzu pilis Per 1600 1629 m Abieju Tautu Respublikos kara su Svedija ir per 1655 1660 m Svedu tvana Birzu pilis buvo svarbi Lietuvos tvirtove Pagrindinis straipsnis ATR Svedijos karas 1600 1629 1625 m rugpjucio 7 d pilis buvo apgulta apie 8000 zmoniu Svedijos kariuomenes kuriai vadovavo pats Svedijos karalius Gustavas II Adolfas Po antrojo sturmo rugsejo 7 d pilies įgula pasidave pilis buvo sugriauta Svedai issiveze 60 patranku Pagal 1627 m sausio 19 d sutartį pilis grazinta Radviloms 1637 1682 m pilis buvo atstatineta 1637 1652 m pagal nyderlandisku bastioniniu piliu plana architektas G Pirkas pradejo perdaryti pylimus Atsisakyta murinio sutvirtinimo Pagal magistro projektavo ir Radvilu rumus Vilniuje projekta pastatyti nauji rumai o senieji rumai buvo nugriauti Pagrindinis straipsnis Svedu tvanas Pagal 1655 m rugpjucio 10 d Radvilu ir svedu nebaigta rekonstruoti Birzu pilis vel atiteko svedams 1657 m sausio 24 d 190 zmoniu svedu įgula pasidave LDK lauko etmono Vincento Gosievskio vadovaujamai kariuomenei kuri apgriove pilį sudegino miesta 1659 m rugpjucio 20 d pilį atsieme Boguslavo Radvilos dragunai 1659 1669 m pagal architektas T Krel Spinovskio projekta pataisyti pylimai uztvanka pastatyti rumai kareivines arsenalas vartu bokstas inzinierius S Arcisevskis Pagrindinis straipsnis Siaures karas Per 1700 1721 m Siaures kara 1701 m vasario 26 d pilyje Abieju Tautu Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas Augustas II ir Rusijos caras Petras I pasirase antisvediska Birzu sutartį 1704 m rugsejo 14 d pilį vel uzeme svedai susprogdino rumus ir kitus pastatus ArchitekturaBirzu pilis ziema XVI XVII a Birzu pilis yra reiksmingas Lietuvos ir siaures rytu Europos civilines bei karines statybos pavyzdys Pirmosios pilies fortifikacijos Birzu pilis ir miestas XVII a pradzioje Tomasas Makovskis Birzu pilis buvo statyta ir fortifikuota atsizvelgiant į naujus kariavimo budus ir efektyvia gynyba nuo istobulejusios artilerijos Buvo atsisakyta tuo laiku statytu Lietuvoje kitose siaures Europos salyse uzdaru muriniu pastatu ir gynybiniu sienu su kampiniais bei tarpiniais bokstais Vietoj ju buvo įrengti italisku bastioninu piliu pavyzdziu zemes bastionai o apsauginiu zemes pylimu slaitai is lauko puses apmuryti plytomis ir akmenimis Pylimu aukstis 3 5 m Slaitu kiautas 2 5 3 0 m storio is lauko puses 10 12 m aukscio visas pylimu ilgis buvo 900 m Muru buvo sutvirtinti ir kai kuriu bastionu bei perkasu slaitai Smailiakampiai bastionai buvo įrengti visuose keturiuose pilies kiemo kampuose Apsauginis perkasas supo bastionus ir juos jungusius pylimus Kiemo vakariniame pakrastyje buvo sumurytas pailgas triju aukstu rezidencinis korpusas o salia jo evangeliku reformatu baznycia su aukstu bokstu Bastionu susiaurejimuose įrengti 2 3 aukstu kazematai su langais ir saudymo angomis Kazematu virsuje buvo gynybines aiksteles su dantytais brustverais Bastionu kampuose po pylimais įrengti ir ginklu rusiai virsuje pastatyti nedideli stebejimo boksteliai vakariniame pilies sone dviaukstes kareivines Labai svarbus ne tik gynybinis statinys bet ir architekturos akcentas pilies vartu dviaukstis murinis bokstas pastatytas teritorijos simetrijos asyje rytineje kiemo puseje priesais vienintelį kelia į pilį medinį tilta Bokstas stovejo isilgai rytinio pylimo Į pilies kiema buvo galima patekti per koridoriu vartu pastate 16 m ilgio 4 5 m plocio koridorius ejo lygiagreciai su pylimu Nei vartu nei kitu pirmosios pilies pastatu neisliko muriniai rumai ir įtvirtinimai 1625 m svedu kariaunos buvo gerokai apgriauti Rasti tik staciakampio vartu statinio pamatai 19 5 11 7 m Pirmosios pilies įrenginiu komplekso planavimas renesansinis bet pastatu konstrukcijose kartu su renesanso bruozais pasitaiko ir gotikos reliktu Pilis po rekonstrukcijos Birzu pilis XVI a 1626 m pradetus Kristupo Radvilos rekonstrukcijos darbus tese Jonusas Radvila kuris sieke sumoderninti fortifikacija pagal Nyderlandu bastioniniu piliu tipa Kai kuriuos projektavimo darbus atliko Adomas Freitagas lenk Adam Freytag Buvo įrengti nauji bastionai su pylimais ir perkasais supilti keturi redutai Vietoj buvusio pylimo su muro kiautu ir perkasu iskilo 5 7 m aukscio 19 4 m dabar 21 23 m plocio pylimas iskastas 4 7 m gylio ir 31 4 m dabar 30 37 m plocio perkasas Pilis po atstatymo Po karo su svedais pilies atstatyma organizavo Boguslavas Radvila Jo pavedimu architektas Teofilis Spinovskis ir inzinierius Samuelis Arcisevskis ruose Birzu miesto plana kareiviniu vartu pastato ir kitu statiniu brezinius priziurejo statybos darbus Pilį state murininkai is Birzu Kedainiu ir Vilniaus Perstatytoji Birzu pilis buvo gerokai didesne uz pirmaja ir uzeme 13 ha plota Joje buvo daug įvairiu muriniu ir mediniu pastatu is kuriu ypac issiskyre rezidenciniai rumai bei senuju vartu vietoje pastatytas naujas vartu pastatas Birzu pilis XIX a Napoleono Ordos graviura Birzu pilies rumu planas simetriskas staciakampis 24 9 m plocio ir 71 1 m ilgio Rumus sudare trys pagrindines dalys triauksciai galai dviaukste vidurine dalis Vidurines dalies fasade į kiemo puse abiejuose aukstuose buvo atviros arkadu galerijos Tokia vidurines rumu fasado dalies kompozicija yra unikalus reiskinys Lietuvos renesanso architekturoje Greta abieju triauksciu rizalitu turejusiu keturslaicius stogus ir paauksuotus salmus su herbais buvo įrengti dveji puosnus vidiniai laiptai Pastate buvo apie keturiasdesimt patalpu erdviu saliu ir svetainiu gyvenamuju kambariu Patalpos buvo staciakampes arba beveik kvadratines su 1 3 m storio isorinemis ir 1 2 m vidines sienomis Interjeras Interjero įranga buvo puosni istaiginga kai kuriu patalpu sienos aptaisytos medzio buazerijomis lubos papuostos ornamentinemis bei figurinemis gipsaturomis tapytomis kompozicijomis Kambariuose stovejo krosniu is glazuruotu kokliu su ornamentiniais motyvais ir Radvilu heraldiniais zenklais Rumuose buvo daug apie 1000 paveikslu ir skulpturu Ypac meniskai buvo įrengtas valgomasis didele sale kurios sienos isklotos buazerijomis o lubos dekoruotos karines tematikos tapyba Sienose ir laiptinese buvo renesansiniais apvadais apjuostu nisu dekoratyvinems skulpturoms Abieju aukstu patalpos buvo dengtos skliautais Rumu architekturos kompozicijoje ryskus velyvojo renesanso bruozai simetriskas ir aiskus planas paprastos sienu plokstumos ilgos tiesios tarpaukstiniu karnizu juostos grieztai simetriskas langu ritmas rustuoti triauksciu galiniu rizalitu kampai lauzyti langu apvadai atvira arkadu galerija vietines klimato salygas atitinkantis stogo siluetas Taciau kai kur lipdiniuose plokstese ir skyduose pasitaiko ir manieristiniu elementu Originalus buvo vartu pastato ir isdestymo kompozicija Vartai dvieju aukstu triju daliu staciakampio 32x22 m formos pastatas su dviem bokstais Pilies statybos metu jame buvo Radvilu gyvenamieji kambariai Priekine vartu pastato dalis buvo ispuosta dekoratyviais skydais akmens skulpturomis Daug vartu pastato ir rumu dekoro detaliu skulpturu iskalta is vietines medziagos smiltainio dolomito gipso luitu Minima kad kai kuriuos dekoravimo darbus pilyje arsenalo lubas vartu fasada ir kt atliko vietinis dailininkas Jonas Bodasauskas Birzu pilies vartaiTiltas Pagrindinis straipsnis Birzu pilies tiltas Labai svarbus inzinerinis ir gynybinis pilies įrenginys buvo 41 m ilgio tiltas per platu apsauginį griovį Tiltas turejo ketverius vartus Jo virsus buvo medinis turejo du keltuvus vaziuojamaja dalį ir pesciuju takus Tilta laike astuonios poros muriniu astuoniakampiu stulpu Miesto puseje uz ravelino buvo antras apie 15 m ilgio tiltas su vartais ir pakeliamaja dalimi Ravelinas abu tiltai ir vartu pastatas sudare stipru priekinį gynybinį pilies kompleksa Restauracija1811 m Birzu pilis atiteko grafams Tiskeviciams 1822 m Rusijos imperijos imperatorius Aleksandras I įsake saugoti pilies liekanas XIX a pabaigoje XX a pradzioje pilies kieme uzveistas sodas 1931 m kieme pastatytas Jonuso Radvilos skulpturinis biustas skulptorius Juozas Zikaras Birzu pilis 1954 m Isliko pylimu ir vandens grioviu gynybine sistema 1955 1962 m rumu liekanos konservuotos 1984 m ir 1994 m atstatytos rytinio bastiono parakines vartu pastato griuvesiai 1970 m atstatytas o 2001 m perstatytas pilies tiltas architektas Napalys Kitkauskas 1978 1986 m atstatyta rumu centrine dalis ir vakarine siena architektas Evaldas Purlys 1989 m pilies rumuose atidarytas Birzu krasto muziejus Sela 2011 2013 m po kelerius metus trukusiu archeologiniu kasinejimu atstatytas pilies arsenalas Jame įrengta XVII XVIII a karybos ekspozicija TyrimaiBirzu pilies atstatymas 1985 m Pilies teritorija 1884 m kasinejes Birzu dvaro savininkas M Tiskevicius surado soviniu auksiniu ir sidabriniu statuleliu Nuo 1930 m su pertraukomis pilį tiria Paminklu restauravimo institutas Birzu krasto muziejus Sela Istirti sklypai prie rumu fasadu vartu pastatas redutas priespilis rumu rusiai arsenalas pilies teritorija siaures vakaru puseje pietu puses parakine dab atstatyta dalis kareiviniu Atkasta pirmosios pilies rumu treciosios pilies kareiviniu parakiniu ir kitu statiniu liekanu Manoma kad renesansiniai pirmosios pilies rumai kaip ir dabartiniai buvo dviauksciai su triauksciais rizalitais galuose dviaukste arkine 54 5 m ilgio ir 18 m plocio galerija rytiniame fasade Ju pietvakarine isorine siena buvo po veliau supiltu pietvakariu pylimu vidine prie dabartiniu rumu pietvakariu fasado isorine siaures rytu siena po rumais Rasta daug įvairiu laikotarpiu neglazuruotu ir polichrominiu kokliu tarp ju su Liudvikos Karolinos Radvilaites ir Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkuno herbais sviediniu keramikos sukiu architekturiniu detaliu is smiltainio ir dolomito 2009 2010 m archeologe Roma Songailaite atliko Birzu tvirtoves teritorijoje buvusio Arsenalo pastato teritorijos archeologinius tyrimus Istirtas visas 700 m buvusio pastato plotas Po tyrimu pradetas atstatineti Arsenalo pastatas kurį numatoma baigti 2014 m LiteraturaJonas Ycas Birzai Tvirtove miestas ir kunigaikstyste Kaunas 1931 m S Pinkus Birzu pilis Lietuvos pilys Vilnius 1971 m Birzu pilis Vilnius 1986 m Jonas Minkevicius Lietuvos architekturos istorija Tomas 1 Nuo seniausiu laiku iki XVII a vidurio Vilnius Mokslas 1987 m PLA MI 720 SaltiniaiJonas Minkevicius Lietuvos architekturos istorija Tomas 1 Nuo seniausiu laiku iki XVII a vidurio Vilnius Mokslas 1987 m 223 224 psl Europinio garso evangelikas liuteronas is Kedainiu neveikianti nuoroda Birzu kalendorius Gynybiniai įtvirtinimai XIII XVIII a Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Evaldas Purlys Birzu pilis Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 239 psl NuorodosVikiteka Birzu pilis vaizdine ir garsine medziagaBirzu krasto muziejaus Sela svetaine Birzu krasto muziejus Birzu rajono savivaldybes svetaineBIRZŲ RAJONO DVARAI B1 Birzu pilis B2 Butautu dvaras D Daudzgiriu dvaras K M Mantagailiskiu dvaras P1 Pabirzes Balandiskiu dvaras P2 Padaiciu dvaras B1 B2 D M P1 P2 Roveja Aukstoji Gerve Apascia Tatula Upyte Nemunelis