Carlos Calvo

Carlos Calvo
Carlos Calvo
Gimė	1824 m. vasario 26 d.
Mirė	1906 m. gegužės 2 d. (82 metai)
Veikla	Argentinos diplomatas, istorikas, teisininkas, teisėtyrininkas

Carlos Calvo (1824 m. vasario 26 d. Buenos Airės – 1906 m. gegužės 2 d. Paryžius) – Argentinos diplomatas, istorikas, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas.

Biografija

Savarankiškai studijavo teisę, specializavosi tarptautinėje teisėje.

Nuo 1860 m. pradėjo dirbti diplomatinėje tarnyboje. Tais pačiais metais Vyriausybės siuntimu dirbti Londone (Jungtinėje Karalystėje) ir Paryžiuje (Prancūzijoje). 1862–1969 m. išleido daugiatomį Lotynų Amerikos valstybių sutarčių ir kitų diplomatinių dokumentų rinkinį (Colección completa de los tratados, convenciones, capitulaciones, armisticios y otros actos diplomáticos de todos los estados de la America latina 15 t.), tapusį tarptautinės teisės teorijos ir praktikos šaltiniu, veikalu. 1864–1975 m. leido Lotynų Amerikos revoliucijos istorijos šaltinius (Annales historiques de la révolution de l'Amérique latine 5 t.). Veikale „Tarptautinė teisė Europos ir Amerikos teorijoje ir praktikoje“ (Derecho internacional teórico y práctico de Europa y América, 1868 m.) paskelbtais politiniais principais rėmėsi Lotynų Amerikos valstybės, sudarydamos tarptautines sutartis. Šie principai vadinami Kalvo doktrina.

1873 m. Gente (Belgija) dalyvavo steigiant Tarptautinės teisės institutą pranc. Institut de Droit international). Jo vardu pavadinta viena iš tarptautinės teisės teorijos doktrinų (vad. ), kuria remiantis tarp valstybinių ir užsienio kilmės privačių asmenų santykiai daro įtaką valstybių santykiams. Esant privatiniams teisiniams ginčams tarp užsienio valstybių (privačių) asmenų (fizinių, juridinių) taikytina atitinkamos buvimo valstybės jurisdikcija, o diplomatinė intervencija () neleistina.

Išnašos

1. Carlos Calvo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003