Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandras Goldenveizeris rus Александр Борисович Гольденвейзер 1875 m vasario 26 d Kišiniove Moldavija 1961 m lapkriči
Aleksandras Goldenveizeris
Aleksandras Goldenveizeris (rus. Александр Борисович Гольденвейзер, 1875 m. vasario 26 d. Kišiniove, Moldavija – 1961 m. lapkričio 26 d. Nikolina Gora kaime, prie Maskvos) – rusų pianistas, kompozitorius, pedagogas, rašytojas ir visuomenės veikėjas.
Biografija
Aleksandras Goldenveizeris gimė 1875 m. vasario 26 d. Kišiniove (Moldavija) advokato šeimoje.
1895 m. baigė Maskvos konservatorijos fortepijono klasę pas A. Zilotį ir P. Pabstą (rus. Пауль (Павел) Августович Пабст), 1897 m. kompozicijos klasę pas (rus. Михаил Михайлович Ипполитов-Иванов) ir (rus. Антон (Анто́ний) Степанович Аренский), bei klasę pas (rus. Александр Сергеевич Танеев).
1897 m. pradėjo dirbti muzikos mokytoju imperatoriaus Nikolajaus I vardo našlaičių institute (rus. Сиротский Институт Императора Николая I), paskui 1904–1906 m. – Maskvos filharmonijos mokykloje ir nuo 1906–1961 m. buvo Maskvos konservatorijos profesorius: 1936–1939 m. – fortepijono katedros vedėjas, 1948–1922 m. ir 1932–1939 m. – prorektorius, 1922–1924 m. ir 1939–1942 m. – rektorius.
1932–1934 m. buvo Maskvos kompozitorių Sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1931 m. prie konservatorijos organizavo „Ypatingą vaikų grupę“ (rus. Особую детскую группу), 1936–1941 buvo Centrinės muzikos mokyklos prie konservatorijos meno vadovu, įkūrė fortepijono mokyklą, kurios mokiniais buvo:
- (rus. Самуил Евгеньевич Фейнберг)
- Grigorijus Ginzburgas (rus. Григорий Романович Гинзбург)
- (rus. Роза Владимировна Тамаркина)
- (rus. Татьяна Петровна Николаева)
- (rus. Дмитрий Александрович Башкиров)
- (rus. Лазарь Наумович Берман)
Mokiniai apie savo mokytoją rašė:
„Goldenveizeris buvo nepralenkiamas, aiškindamas mums muzikos prasmingumą. Jo padedamas aš suvokiau, kad natose nebūna atsitiktinai pažymėtų diminuendo ar crescendo nuorodų. Kiekvienam ženklui mes turime surasti priežastį, kompozitoriaus sugalvotą. Mokytojas įvedė mane į muzikos dvasingumo pasaulį“.
„Buvo reikalaujama labai kruopštaus ir sistemingo darbo. Gamos buvo grojamos visais galimais būdais – keičiant kirčius, ritmines bei artikuliacines figūras, pratimai buvo atliekami bet kurioje tonacijoje, studijuoti visi Cerni op. 299 ir op. 740 etiudai. Oktavinė technika ugdyta oktavomis grojant J. S. Bacho dvibalses invencijas“.
1946 m. A. Goldenveizeriui suteiktas „TSRS Liaudies artisto“ vardas. 1947 m. įteikta Stalino premija .
Goldenveizeriai buvo A. Sacharovo krikšto tėvai, artimai draugavo su L. Tolstoju ir dažnai grojo Jasnaja Polianos dvare.
A. Goldenveizeris mirė 1961 m. lapkričio 26 d. Nikolina Gora kaime prie Maskvos.
Šeima
Be Aleksandro šeimoje augo dar dvi seserys:
- Tatjana (1869–1955 m.) – ištekėjo už Aleksandro žmonos Anos brolio Aleksejaus.
- Marija (1873–1940 m.) – pianistė, ištekėjo už literatūros kritiko M. Geršezono (1907–1977 m.) (rus. Сергей Михайлович Гершензон).
1903 m. sausio 24 d. A. Goldenveizeris vedė pedagogę, pianistę Aną Sofijaną (rus. Анна Алексеевна Софиано) (1881 m. gruodžio 9 d. – 1929 m. lapkričio 14 d.). Anos sesuo Jekaterina buvo A. Sacharovo motina.
Kūryba
A. Goldenveizeris yra 3–jų operų autorius:
- „Dainininkai“ (rus. Певцы) (pagal I. Turgenevą)
- „Amžini vandenys“ (rus. Вешние воды) (pagal I. Turgenevą)
- „Puota maro metu“ (rus. Пир во время чумы) (pagal A. Puškiną).
Autorius daugiau nei 40 muzikinių kūrinių: fortepijonui (Op. 3, 4, 6, 7, 10), chorams ir 26–ių romansų (Op. 1, 5, 8, 9), atliko daugelio fortepijoninių kūrinių redakcijas.
Parašė daug kritikos straipsnių ir knygas:
- „Šalia Toltojaus, 15 metų užrašai“ (rus. Вблизи Толстого. Записи за 15 лет) (2 tomai 1922 m., 1923 m.)
- „Levas Tolstojus ir muzika. Prisiminimai“ (rus. Лев Толстой и музыка. Воспоминания) (1958 m.)
- „32 Bethoveno sonatos“ (rus. 32 сонаты Бетховена) (1966 m.)
- „Apie muzikos meną“ (rus. О музыкальном искусстве) (1975 m.).
Išnašos
- http://www.rulex.ru/01160002.htm rus. Pianistas P. Pabstas
- http://mosconsv.ru/page.phtml?11088[neveikianti nuoroda]rus. Konservatorija prieš ir po Spalio revoliucijos
- http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(53);Article(785)[neveikianti nuoroda]; Lazaris Bermanas: „Muzikoje aš rasdavau atokvėpį nuo sudėtingo ir neteisingo pasaulio“
- http://images.katalogas.lt/maleidykla/Men61/Men_023_030.pdf[neveikianti nuoroda] Broliai Ginzburgai ir jų įtaka Lietuvos fortepijono menui
- http://vimaz.narod.ru/stalinskaja.html rus. Stalino premija
- http://www.informika.ru/text/magaz/newpaper/messedu/cour0105/3400.html[neveikianti nuoroda]rus. Andrejus Sacharovas
- http://www.rsleidykla.lt/goods;55;76;preview,1;id,139;show,fragment VIENA TOLSTOJAUS GYVENIMO DIENA
- http://www.bes-chagda.ru/istoria/nikolina.htm Archyvuota kopija 2008-11-01 iš Wayback Machine projekto. rus. Nikolina Gora
Nuorodos
- rus. Aleksandras Goldenveizeris Archyvuota kopija 2008-03-27 iš Wayback Machine projekto.
- rus. Ana Sofijana A. Sacharovo prisiminimuose
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Goldenveizeris, Kas yra Aleksandras Goldenveizeris? Ką reiškia Aleksandras Goldenveizeris?
Aleksandras Goldenveizeris rus Aleksandr Borisovich Goldenvejzer 1875 m vasario 26 d Kisiniove Moldavija 1961 m lapkricio 26 d Nikolina Gora kaime prie Maskvos rusu pianistas kompozitorius pedagogas rasytojas ir visuomenes veikejas A GoldenveizerisBiografijaAleksandras Goldenveizeris gime 1875 m vasario 26 d Kisiniove Moldavija advokato seimoje 1895 m baige Maskvos konservatorijos fortepijono klase pas A Zilotį ir P Pabsta rus Paul Pavel Avgustovich Pabst 1897 m kompozicijos klase pas rus Mihail Mihajlovich Ippolitov Ivanov ir rus Anton Anto nij Stepanovich Arenskij bei klase pas rus Aleksandr Sergeevich Taneev 1897 m pradejo dirbti muzikos mokytoju imperatoriaus Nikolajaus I vardo naslaiciu institute rus Sirotskij Institut Imperatora Nikolaya I paskui 1904 1906 m Maskvos filharmonijos mokykloje ir nuo 1906 1961 m buvo Maskvos konservatorijos profesorius 1936 1939 m fortepijono katedros vedejas 1948 1922 m ir 1932 1939 m prorektorius 1922 1924 m ir 1939 1942 m rektorius 1932 1934 m buvo Maskvos kompozitoriu Sajungos pirmininko pavaduotojas 1931 m prie konservatorijos organizavo Ypatinga vaiku grupe rus Osobuyu detskuyu gruppu 1936 1941 buvo Centrines muzikos mokyklos prie konservatorijos meno vadovu įkure fortepijono mokykla kurios mokiniais buvo rus Samuil Evgenevich Fejnberg Grigorijus Ginzburgas rus Grigorij Romanovich Ginzburg rus Roza Vladimirovna Tamarkina rus Tatyana Petrovna Nikolaeva rus Dmitrij Aleksandrovich Bashkirov rus Lazar Naumovich Berman Mokiniai apie savo mokytoja rase Goldenveizeris buvo nepralenkiamas aiskindamas mums muzikos prasminguma Jo padedamas as suvokiau kad natose nebuna atsitiktinai pazymetu diminuendo ar crescendo nuorodu Kiekvienam zenklui mes turime surasti priezastį kompozitoriaus sugalvota Mokytojas įvede mane į muzikos dvasingumo pasaulį Buvo reikalaujama labai kruopstaus ir sistemingo darbo Gamos buvo grojamos visais galimais budais keiciant kircius ritmines bei artikuliacines figuras pratimai buvo atliekami bet kurioje tonacijoje studijuoti visi Cerni op 299 ir op 740 etiudai Oktavine technika ugdyta oktavomis grojant J S Bacho dvibalses invencijas 1946 m A Goldenveizeriui suteiktas TSRS Liaudies artisto vardas 1947 m įteikta Stalino premija Goldenveizeriai buvo A Sacharovo kriksto tevai artimai draugavo su L Tolstoju ir daznai grojo Jasnaja Polianos dvare A Goldenveizeris mire 1961 m lapkricio 26 d Nikolina Gora kaime prie Maskvos A Goldenveizerio zmonos Anos portretas Nikolajus Viseslavcevas 1920 m piestukas SeimaBe Aleksandro seimoje augo dar dvi seserys Tatjana 1869 1955 m istekejo uz Aleksandro zmonos Anos brolio Aleksejaus Marija 1873 1940 m pianiste istekejo uz literaturos kritiko M Gersezono 1907 1977 m rus Sergej Mihajlovich Gershenzon 1903 m sausio 24 d A Goldenveizeris vede pedagoge pianiste Ana Sofijana rus Anna Alekseevna Sofiano 1881 m gruodzio 9 d 1929 m lapkricio 14 d Anos sesuo Jekaterina buvo A Sacharovo motina KurybaA Goldenveizeris yra 3 ju operu autorius Dainininkai rus Pevcy pagal I Turgeneva Amzini vandenys rus Veshnie vody pagal I Turgeneva Puota maro metu rus Pir vo vremya chumy pagal A Puskina Autorius daugiau nei 40 muzikiniu kuriniu fortepijonui Op 3 4 6 7 10 chorams ir 26 iu romansu Op 1 5 8 9 atliko daugelio fortepijoniniu kuriniu redakcijas Parase daug kritikos straipsniu ir knygas Salia Toltojaus 15 metu uzrasai rus Vblizi Tolstogo Zapisi za 15 let 2 tomai 1922 m 1923 m Levas Tolstojus ir muzika Prisiminimai rus Lev Tolstoj i muzyka Vospominaniya 1958 m 32 Bethoveno sonatos rus 32 sonaty Bethovena 1966 m Apie muzikos mena rus O muzykalnom iskusstve 1975 m Isnasoshttp www rulex ru 01160002 htm rus Pianistas P Pabstas http mosconsv ru page phtml 11088 neveikianti nuoroda rus Konservatorija pries ir po Spalio revoliucijos http test svs lt Nemunas Number 53 Article 785 neveikianti nuoroda Lazaris Bermanas Muzikoje as rasdavau atokvepį nuo sudetingo ir neteisingo pasaulio http images katalogas lt maleidykla Men61 Men 023 030 pdf neveikianti nuoroda Broliai Ginzburgai ir ju įtaka Lietuvos fortepijono menui http vimaz narod ru stalinskaja html rus Stalino premija http www informika ru text magaz newpaper messedu cour0105 3400 html neveikianti nuoroda rus Andrejus Sacharovas http www rsleidykla lt goods 55 76 preview 1 id 139 show fragment VIENA TOLSTOJAUS GYVENIMO DIENA http www bes chagda ru istoria nikolina htm Archyvuota kopija 2008 11 01 is Wayback Machine projekto rus Nikolina GoraNuorodosrus Aleksandras Goldenveizeris Archyvuota kopija 2008 03 27 is Wayback Machine projekto rus Ana Sofijana A Sacharovo prisiminimuose