Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vakarų aukštaičių patarmėKalbamaLietuvaKilmėindoeuropiečių baltų rytų baltų lietuvių aukštaičių vakarų aukštaičių Vakarų
Vakarų aukštaičių patarmė
| Vakarų aukštaičių patarmė | |
| Kalbama | Lietuva |
|---|---|
| Kilmė | indoeuropiečių baltų |
Vakarų aukštaičių patarmė – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama vakariniame ir pietvakariniame šios tarmės areale. Pagal 1965 m. lietuvių kalbos tarmių skirstymą, į vakarų aukštaičių patarmės vartojimo arealą patenka vakarų Aukštaitija (vidurio Lietuva ir pietvakarių Žiemgala) ir Suvalkija.
Laikotarpiu iki susikuriant raštijai iš vakarų aukštaičių tarmių susiklostė (istoriškai Vidurio Lietuva buvo vadinama Žemaitija). XVI–XVII a. iš vakarų aukštaičių tarmių susiklostė dvi senosios lietuvių rašytinės kalbos formos: viena – Rytų Prūsijos, kita – Kėdainių (žr. „Lietuvių raštų kalba“).
Arealas
Pagal 1965 lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją skiriamos šios didesnės šnektų grupės:
- (arealas tęsiasi nuo Joniškio ir Žagarės per Šiaulius, Šiaulėnus, Baisogalą, Šiluvą, Kėdainius, Jonavą iki Palomenės ir Upninkų)
- (iš dalies sutampa su suvalkiečių šnekta. Arealas apima šias vietas: Kaunas, Kaišiadorys, Veliuona, Ariogala, Jurbarkas, Pagėgiai, Šakiai, Vilkaviškis, Marijampolė, Kazlų Rūda, Prienai, Kalvarija, Balbieriškis, Jieznas, Užuguostis). Prie šios tarmės kartais priskiriama Zietelos tarmė.
Vakarų aukštaičių patarmės formomis kalbėjo Prūsijos lietuviai – lietuvninkai. Taip pat šitokią tarmę vartojo Klaipėdos krašto pietrytinės dalies (Katyčiai, Bitėnai, Pagėgiai, Smalininkai, Lauksargiai) gyventojai. Ši tarmė kartais dar vadinama klaipėdiškių aukštaičių.
Fonetinės ypatybės
Daugeliu fonetikos ir gramatikos ypatybių vakarų aukštaičių patarmė artima bendrinei lietuvių kalbai.
- Išlaiko tiek nepakitusius dvigarsius, tiek nepakitusius ą, ę: *rankā́ > [rankà], *žansis > [ža·s’ìs].
- Kauniškiai skiria ilguosius ir trumpuosius balsius ir išlaiko kirčio vietą, o šiauliškiams būdinga nekirčiuotų skiemenų ilgųjų balsių trumpinimas ir kirčio atitraukimas nuo žodžio galūnės.
- Paribyje su rytų aukštaičių ir pietų aukštaičių patarmėmis (Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Joniškio raj., Prienų raj. rytuose) būdingas priebalsio kietinimas prieš e, ė (pvz., łã·das ‘ledas’, łɛ·kt ‘lėkti’).
Istorija
Pasak Zigmo Zinkevičiaus, vakarų aukštaičių ir žemaičių tarmės yra bendros kilmės – išsivysčiusios iš vakarinės lietuvių kalbos, kurioje buvo išlaikyti sveiki dvigarsiai am, an ir balsiai ą, ę. Nuo vakarų aukštaičių anksti atskilo žemaičių tarmės, patyrusios didelę kuršių kalbos įtaką. Pasak ir , žemaičių tarmės susidarė iš atskiros prokalbės, o vakarų aukštaičių tarmė susidarė rytinį žemaičių arealą paveikus aukštaičių tarmėms.
Vakarų aukštaičių arealas anksčiau buvo kur kas didesnis – apėmė ir Panevėžio kraštą, Rytų Prūsiją (su Klaipėdos kraštu). XV–XVI a. lietuviai iš vidurio Lietuvos ir rytų Žemaitijos apgyvendino ištuštėjusią Rytų Prūsiją ir asimiliavo likusius prūsus. 1945 m. TSRS okupavus Rytų Prūsiją, lietuvninkų tarmė praktiškai išnyko (gyventojai buvo išblaškyti po Vokietiją, Lietuvą). XVI–XVII a. Kėdainių krašto vakarų aukštaičių šnektomis rašė Mikalojus Daukša, Merkelis Petkevičius. Rytų Prūsijoje iš vietinių vakarų aukštaičių tarmių klostėsi kita rašytinės kalbos tradicija, kurią sunormino Danielius Kleinas.
XIX a. pab. – XX a. pr. kauniškių tarmės pagrindu sudaryta bendrinė lietuvių kalba.
Šaltiniai
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Языки мира. Балтийские языки. – М.: Academia, 2006. – С. 146. – 224 с.
- Šiauliškių tarmės žemėlapis
- Kauniškių tarmės žemėlapis
- Kazys Morkūnas. vakarų aukštaičių patarmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarų aukštaičių patarmė, Kas yra Vakarų aukštaičių patarmė? Ką reiškia Vakarų aukštaičių patarmė?
Vakaru aukstaiciu patarmeKalbamaLietuvaKilmeindoeuropieciu baltu rytu baltu lietuviu aukstaiciu vakaru aukstaiciu Vakaru aukstaiciu patarme lietuviu kalbos aukstaiciu tarmes patarme vartojama vakariniame ir pietvakariniame sios tarmes areale Pagal 1965 m lietuviu kalbos tarmiu skirstyma į vakaru aukstaiciu patarmes vartojimo areala patenka vakaru Aukstaitija vidurio Lietuva ir pietvakariu Ziemgala ir Suvalkija Laikotarpiu iki susikuriant rastijai is vakaru aukstaiciu tarmiu susikloste istoriskai Vidurio Lietuva buvo vadinama Zemaitija XVI XVII a is vakaru aukstaiciu tarmiu susikloste dvi senosios lietuviu rasytines kalbos formos viena Rytu Prusijos kita Kedainiu zr Lietuviu rastu kalba ArealasLietuviu tarmiu zemelapis Zinkevicius ir Girdenis 1965 m Vakaru aukstaiciu tarmes siauliskiu kauniskiu Klaipedos krasto aukstaiciu Pagal 1965 lietuviu kalbos tarmiu klasifikacija skiriamos sios didesnes snektu grupes arealas tesiasi nuo Joniskio ir Zagares per Siaulius Siaulenus Baisogala Siluva Kedainius Jonava iki Palomenes ir Upninku is dalies sutampa su suvalkieciu snekta Arealas apima sias vietas Kaunas Kaisiadorys Veliuona Ariogala Jurbarkas Pagegiai Sakiai Vilkaviskis Marijampole Kazlu Ruda Prienai Kalvarija Balbieriskis Jieznas Uzuguostis Prie sios tarmes kartais priskiriama Zietelos tarme Vakaru aukstaiciu patarmes formomis kalbejo Prusijos lietuviai lietuvninkai Taip pat sitokia tarme vartojo Klaipedos krasto pietrytines dalies Katyciai Bitenai Pagegiai Smalininkai Lauksargiai gyventojai Si tarme kartais dar vadinama klaipediskiu aukstaiciu Fonetines ypatybesDaugeliu fonetikos ir gramatikos ypatybiu vakaru aukstaiciu patarme artima bendrinei lietuviu kalbai Islaiko tiek nepakitusius dvigarsius tiek nepakitusius a e ranka gt ranka zansis gt za s is Kauniskiai skiria ilguosius ir trumpuosius balsius ir islaiko kircio vieta o siauliskiams budinga nekirciuotu skiemenu ilguju balsiu trumpinimas ir kircio atitraukimas nuo zodzio galunes Paribyje su rytu aukstaiciu ir pietu aukstaiciu patarmemis Kedainiu Jonavos Kaisiadoriu Joniskio raj Prienu raj rytuose budingas priebalsio kietinimas pries e e pvz la das ledas lɛ kt lekti IstorijaPasak Zigmo Zinkeviciaus vakaru aukstaiciu ir zemaiciu tarmes yra bendros kilmes issivysciusios is vakarines lietuviu kalbos kurioje buvo islaikyti sveiki dvigarsiai am an ir balsiai a e Nuo vakaru aukstaiciu anksti atskilo zemaiciu tarmes patyrusios didele kursiu kalbos įtaka Pasak ir zemaiciu tarmes susidare is atskiros prokalbes o vakaru aukstaiciu tarme susidare rytinį zemaiciu areala paveikus aukstaiciu tarmems Vakaru aukstaiciu arealas anksciau buvo kur kas didesnis apeme ir Panevezio krasta Rytu Prusija su Klaipedos krastu XV XVI a lietuviai is vidurio Lietuvos ir rytu Zemaitijos apgyvendino istustejusia Rytu Prusija ir asimiliavo likusius prusus 1945 m TSRS okupavus Rytu Prusija lietuvninku tarme praktiskai isnyko gyventojai buvo isblaskyti po Vokietija Lietuva XVI XVII a Kedainiu krasto vakaru aukstaiciu snektomis rase Mikalojus Dauksa Merkelis Petkevicius Rytu Prusijoje is vietiniu vakaru aukstaiciu tarmiu klostesi kita rasytines kalbos tradicija kuria sunormino Danielius Kleinas XIX a pab XX a pr kauniskiu tarmes pagrindu sudaryta bendrine lietuviu kalba SaltiniaiBulygina T V Sinyova O V Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia 2006 S 146 224 s Siauliskiu tarmes zemelapis Kauniskiu tarmes zemelapis Kazys Morkunas vakaru aukstaiciu patarme Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015