Kuršių kalba kuršu valodaKalbama Kalbančiųjų skaičiusišnykusiVieta pagal kalbančiųjų skaičių KilmėIndoeuropiečių prokalb
Kuršių kalba

Kuršių kalba kuršu valoda | |
Kalbama | - |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė >Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė) >>Baltų prokalbė >>>Vakarų baltų kalbos >>>>Kuršių kalba |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | - |
ISO 639-2 | bat |
ISO 639-3 | xcu |
- | |
Geografinis paplitimas | |
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose). Kilo iš baltų prokalbės. XVI a. pietų kuršius Lietuvos pusėje nustota minėti, todėl manoma, kad apie tą laiką jie jau buvo sužemaitėję. Latvijos pusėje kuršiai, kurių „kalba panaši į latvių“ (vadinasi, dar ne latviai), minėti iki XVII a. pradžios, tačiau maždaug nuo 1630 m. rašoma, kad jie šneka latviškai.
Kuršiai rašto paminklų nepaliko, tad apie jų kalbą sprendžiama iš dabartinių ir kronikose užfiksuotų to krašto vietovardžių, taip pat iš šio arealo lietuvių ir latvių kalbos tarmių, kuriose kuršių kalbos pėdsakų yra užsilikę ne taip jau mažai.
Manoma, kad kuršių kalba buvo artimesnė vakarų baltams (prūsams ir jotvingiams), tik dėl intensyvių kontaktų su finais ir rytų baltais ji sparčiai modernėjo – tokios nuomonės laikėsi ir žymus Lietuvos kalbininkas Vytautas Mažiulis. Priebalsiai š, ž kuršių kalboje jau buvo virtę s, z, minkštieji k, g – atitinkamai c, dz. Dėl lyvių kalbos įtakos kuršių kalboje kirtis buvo atitrauktas į pradžią, buvo prasidėjęs nekirčiuotų galūnių nykimas. Tačiau kuršiai (kaip ir prūsai su jotvingiais) turėjo išlaikę dvigarsius an, en, in, un, senąjį baltų dvibalsį ei, tebetarė ir baltiškąjį ā (dabartinį žemaičių uo, lietuvių o), neturėjo t, d / č, dž kaitos (plg. jautis / jaučio).
Kuršių kilmės vietovardžiams būdingos priesagos -ng- (ją turėjo ir jotvingiai), pvz., Palanga, Kretinga, Būtingė, Alsunga, -al-, pvz., Žemalė, Kretingalė, Upalė. Spėjama, kad šiaurės žemaičiai iš kuršių perėmė senovinį ei tarimą: peins „pienas“, deina „diena“, platesnį trumpųjų i, u tarimą: mešks „miškas“, bova „buvo“, taip pat kirčio atitraukimą į žodžio pradžią. Latvių kuršiškoms patarmėms būdingas dvigarsių an, en, in, un tarimas, užsilikęs ir Kuršo vietovardžiuose (kitur latviai tuos garsus išvertę atitinkamai į uo, ie, ī, ū), plg. Dundaga, Gramzda, Kandava, Skrunda, Venta. Latvių kalboje yra kuronizmų su daugeliu atvejų išlaikyta kuršiška fonetika, pvz., dzintars „gintaras“, leitis „lietuvis“, menca „menkė“, rinda „eilė“, zaķis „zuikis“, venteris „toks žvejybos įrankis“, pīle „antis“, cīrulis „vyturys“ (pastaruosius tris žodžius turi pasiskolinę ir Lietuvos žemaičiai).
Šaltiniai
- Rytų baltų kalbos
Nuorodos
bat
SIL ISO 639 kalbos kodo „bat“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „bat“)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršių kalba, Kas yra Kuršių kalba? Ką reiškia Kuršių kalba?
Kursiu kalba kursu valodaKalbama Kalbanciuju skaiciusisnykusiVieta pagal kalbanciuju skaiciu KilmeIndoeuropieciu prokalbe gt Baltu slavu prokalbe hipoteze gt gt Baltu prokalbe gt gt gt Vakaru baltu kalbos gt gt gt gt Kursiu kalbaOficialus statusasOficiali kalba Kalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 2batISO 639 3xcu Geografinis paplitimas Kursiu kalba kursu valoda mirusi baltu kalba kuria kaip zinoma is istoriniu saltiniu sneketa Kurse vakarineje Latvijos dalyje Liepojos Ventspilio Talsu Kuldygos ir kt vietose ir Zemaitijos siaures vakaruose Klaipedos Skuodo Kretingos Telsiu ir kt vietose Kilo is baltu prokalbes XVI a pietu kursius Lietuvos puseje nustota mineti todel manoma kad apie ta laika jie jau buvo suzemaiteje Latvijos puseje kursiai kuriu kalba panasi į latviu vadinasi dar ne latviai mineti iki XVII a pradzios taciau mazdaug nuo 1630 m rasoma kad jie sneka latviskai Kursiai rasto paminklu nepaliko tad apie ju kalba sprendziama is dabartiniu ir kronikose uzfiksuotu to krasto vietovardziu taip pat is sio arealo lietuviu ir latviu kalbos tarmiu kuriose kursiu kalbos pedsaku yra uzsilike ne taip jau mazai Manoma kad kursiu kalba buvo artimesne vakaru baltams prusams ir jotvingiams tik del intensyviu kontaktu su finais ir rytu baltais ji sparciai modernejo tokios nuomones laikesi ir zymus Lietuvos kalbininkas Vytautas Maziulis Priebalsiai s z kursiu kalboje jau buvo virte s z minkstieji k g atitinkamai c dz Del lyviu kalbos įtakos kursiu kalboje kirtis buvo atitrauktas į pradzia buvo prasidejes nekirciuotu galuniu nykimas Taciau kursiai kaip ir prusai su jotvingiais turejo islaike dvigarsius an en in un senajį baltu dvibalsį ei tebetare ir baltiskajį a dabartinį zemaiciu uo lietuviu o neturejo t d c dz kaitos plg jautis jaucio Kursiu kilmes vietovardziams budingos priesagos ng ja turejo ir jotvingiai pvz Palanga Kretinga Butinge Alsunga al pvz Zemale Kretingale Upale Spejama kad siaures zemaiciai is kursiu pereme senovinį ei tarima peins pienas deina diena platesnį trumpuju i u tarima mesks miskas bova buvo taip pat kircio atitraukima į zodzio pradzia Latviu kursiskoms patarmems budingas dvigarsiu an en in un tarimas uzsilikes ir Kurso vietovardziuose kitur latviai tuos garsus isverte atitinkamai į uo ie i u plg Dundaga Gramzda Kandava Skrunda Venta Latviu kalboje yra kuronizmu su daugeliu atveju islaikyta kursiska fonetika pvz dzintars gintaras leitis lietuvis menca menke rinda eile zakis zuikis venteris toks zvejybos įrankis pile antis cirulis vyturys pastaruosius tris zodzius turi pasiskoline ir Lietuvos zemaiciai SaltiniaiRytu baltu kalbosNuorodos a href wiki Bat title Bat bat a SIL ISO 639 kalbos kodo bat dokumentacija angl SIL Documentation for ISO 639 identifier bat Duomenys apie kodu xcu zymima kalba svetaineje ethnologue com