Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio). Koncepcijos skiriasi gana nedaug, tik pirmoji išsamiau apibūdina rytų aukštaičių tarmes, o kadangi A. Baranauskas buvo aukštaitis (K. Jaunius – žemaitis), todėl teigiama, kad jis šias ypatybes aprašė tiksliau.
Zigmo Zinkevičiaus ir Alekso Girdenio klasifikacija
redaguoti- žemaičių tarmė:
- vakarų žemaičiai (Karklė, Klaipėda, Plikiai, Priekulė, Šilutė, Žardė)
- šiaurės žemaičiai:
- kretingiškiai (Kretinga, Darbėnai, Endriejavas, Gargždai, Judrėnai, Kalnalis, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Plungė, Rietavas, Salantai, Veiviržėnai)
- telšiškiai (Telšiai, Gadūnavas, Ylakiai, Klykoliai, Luokė, Mažeikiai, Papilė, Pikeliai, Seda, Skuodas, Viekšniai, Žemaičių Kalvarija)
- pietų žemaičiai:
- raseiniškiai (Raseiniai, Eržvilkas, Kelmė, Pagramantis, Skaudvilė, Tauragė, Viduklė)
- varniškiai (Varniai, Karklėnai, Kuršėnai, Kvėdarna, Laukuva, Šaukėnai, Šilalė, Švėkšna, Užventis, Žemaičių Naumiestis)
- aukštaičių tarmė:
- vakarų aukštaičiai:
- kauniškiai (Kaunas, Birštonas, Daukšiai, Garliava, Griškabūdis, Jieznas, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Kudirkos Naumiestis, Liubavas, Lukšiai, Marijampolė, Prienai, Punia, Šakiai, Veliuona, Vilkija, Vilkaviškis)
- Klaipėdos krašto aukštaičiai (Pagėgiai)
- šiauliškiai (Šiauliai, Ariogala, Baisogala, Girkalnis, Jonava, Joniškis, Kalnujai, Pašušvys, Rudiškiai, Skaistgirys, Šakyna, Šaukotas, Šiluva, Žagarė)
- kauniškiai (Kaunas, Birštonas, Daukšiai, Garliava, Griškabūdis, Jieznas, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Kudirkos Naumiestis, Liubavas, Lukšiai, Marijampolė, Prienai, Punia, Šakiai, Veliuona, Vilkija, Vilkaviškis)
- rytų aukštaičiai:
- anykštėnai (Anykščiai, Adomynė, Balninkai, Lyduokiai, Panemunėlis, Svėdasai, Žemaitkiemis)
- kupiškėnai (Kupiškis, Palėvenė, Pandėlys, Papilys, Skapiškis, Subačius)
- panevėžiškiai (Panevėžys, Biržai, Joniškėlis, Karsakiškis, Kavarskas, Krekenava, Linkuva, Miežiškiai, Nemunėlio Radviliškis, Pasvalys, Pašvitinys, Pušalotas, Raguva, Ramygala, Saločiai, Siesikai, Smilgiai, Šeduva, Traupis, Vabalninkas, Vaškai, Vidiškiai, Žeimelis)
- širvintiškiai (Širvintos, Gelvonai, Giedraičiai, Musninkai, Ukmergė)
- uteniškiai (Utena, Alanta, Daugailiai, Debeikiai, Dusetos, Inturkė, Kriaunos, Kuktiškės, Molėtai, Obeliai, Rokiškis, Salakas, Užpaliai, Zarasai)
- vilniškiai (Vilnius, Adutiškis, Daugėliškis, Dieveniškės, Dysna, Dotenėnai, Dūkštas, Ignalina, Kaltanėnai, Linkmenys, Maišiagala, Mielagėnai, Nemenčinė, Pabradė, Palūšė, Rimšė, Švenčionėliai, Švenčionys, Tverečius)
- pietų aukštaičiai (Alytus, Aukštadvaris, Druskininkai, Dusmenys, Eišiškės, Kabeliai, Kaniava, Lazdijai Leipalingis, Marcinkonys, Merkinė, Musteika, Nemunaitis, Palomenė, Rudamina, Rudnia, Simnas, Valkininkai, Varėna, Veisiejai, Vievis, Žasliai)
- vakarų aukštaičiai:
Kazimiero Jauniaus ir Antano Salio klasifikacija
redaguoti- Žemaičių tarmė:
- Dounininkai
- Dūnininkai
- Donininkai
- Vakarų aukštaičiai:
- Viemiečiai
- Veliuoniečiai
- Pietiečiai
- vidurio aukštaičiai
- rytų aukštaičiai:
- Pantininkai
- pontininkai
- puntininkai
- dzūkai
- suvalkiečiai
Kita informacija
redaguoti- Aukštaičių tarmė
- Aukštaitija
- Dzūkija
- Suvalkija
- Žemaičiai
- Žemaičių tarmė
- Žemaitija
- Lietuvių kalbos tarmės - Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje, Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių tarmės 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvių kalbos tarmės, Kas yra Lietuvių kalbos tarmės? Ką reiškia Lietuvių kalbos tarmės?