Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jekaterinburgas TSRS laikotarpiu Sverdlovskas miestas Rusijoje į rytus nuo Uralo kalnų srities centras Tai didelis pramo
Jekaterinburgas
Jekaterinburgas (TSRS laikotarpiu – Sverdlovskas) – miestas Rusijoje, į rytus nuo Uralo kalnų; srities centras. Tai didelis pramonės centras, srityje yra gaunama daug mineralų, pro miestą nutiestas Sibiro geležinkelis. Apdirbama platina, varis ir geležis, gaminama elektros įranga, išvystyta chemijos ir sunkiųjų mašinų pramonė. Yra Uralo M. Gorkio vardo valstybinis universitetas (įkurtas 1920 m.), Jekaterinburgo valstybinis medicinos institutas (1931 m.).
| Jekaterinburgas rus. Екатеринбург | |
|---|---|
| Jekaterinburgo „Sitis“ | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Sverdlovsko sritis |
| Meras | Aleksejus Orlovas |
| Gyventojų | 1 495 066 |
| Plotas | 493 km² |
| Tankumas | 3 033 žm./km² |
| Vikiteka | Jekaterinburgas |
| Kirčiavimas | Jekaterinbùrgas |
Istorija
Miestą 1721 m. įkūrė Petras I kaip geležies apdirbimo centrą ir pavadino Jekaterinburgu savo žmonos, būsimosios carienės Jekaterinos I garbei. XVIII a. pab. nutiesus Sibiro magistralę, o XIX a. pab. – ir geležinkelį, miesto pramoninė plėtra ypač paspartėjo. 1918 m. šiame mieste buvo suimtas ir bolševikų sušaudytas paskutinis Rusijos caras Nikolajus II su šeima. 1924 m. miestas pavadintas Sverdlovsku sovietų politiko Jakovo Sverdlovo (1885–1919) garbei. Industrializacijos metais Sverdlovske buvo atidarytos nemažai gamyklų. II pasaulinio karo metu čia buvo sutelktos didelės pramonės jėgos iš labiau į vakarus esančių pramoninių Rusijos miestų, siekiant atitolinti pramonės įmones nuo galimo vokiečių puolimo. 1991 m. miestui sugrąžintas dabartinis pavadinimas. 2015 m. buvo pastatytas kultūrinis centras „Jelcino centras“.
Lietuviai
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sverdlovsko kalėjimuose bei lageriuose kalinta ir lietuvių politinių kalinių, daugiausia inteligentų, valstybės veikėjų. 1941–1942 m. Sverdlovske kalinti ir sušaudyti Lietuvos ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, ministrai Voldemaras Vytautas Čarneckis, Antanas Endziulaitis, Kazimieras Jokantas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jurgis Juras Kubilius, Viktoras Engleris, Kaune Lietuvos policininku dirbęs Jonas Burbulis (g. 1904 m. Biržų r. - 1942-07-17), kiti valstybės ir visuomenės veikėjai.
Konservatorijoje studijavo tremtiniai: Vincentas Kuprys, Gražina Ručytė-Landsbergienė.
2013 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejus parengė parodą „Sušaudytoji vyriausybė“, skirtą minėtų ministrų atminimui pagerbti. Paroda tapo nuolatine ekspozicijos dalimi ir eksponuojama Jekaterinburge.
Sverdlovske gimė vienas Lietuvos džiazo mokyklos kūrėjų Vladimiras Čekasinas (g. 1947).
Sportas
- FK Ural Ekaterinburg
Šaltiniai
- Aldona Juodvalkytė. Jekaterinburgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 623 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jekaterinburgas, Kas yra Jekaterinburgas? Ką reiškia Jekaterinburgas?
Jekaterinburgas TSRS laikotarpiu Sverdlovskas miestas Rusijoje į rytus nuo Uralo kalnu srities centras Tai didelis pramones centras srityje yra gaunama daug mineralu pro miesta nutiestas Sibiro gelezinkelis Apdirbama platina varis ir gelezis gaminama elektros įranga isvystyta chemijos ir sunkiuju masinu pramone Yra Uralo M Gorkio vardo valstybinis universitetas įkurtas 1920 m Jekaterinburgo valstybinis medicinos institutas 1931 m Jekaterinburgas rus Ekaterinburg Jekaterinburgo Sitis Jekaterinburgas56 50 0 s pl 60 35 0 r ilg 56 83333 s pl 60 58333 r ilg 56 83333 60 58333 Jekaterinburgas Valstybe RusijaSritis Sverdlovsko sritisMeras Aleksejus OrlovasGyventoju 2021 1 495 066Plotas 493 km Tankumas 2021 3 033 zm km Vikiteka JekaterinburgasKirciavimas JekaterinburgasIstorijaJelcino centras Jekaterinbuge Miesta 1721 m įkure Petras I kaip gelezies apdirbimo centra ir pavadino Jekaterinburgu savo zmonos busimosios carienes Jekaterinos I garbei XVIII a pab nutiesus Sibiro magistrale o XIX a pab ir gelezinkelį miesto pramonine pletra ypac paspartejo 1918 m siame mieste buvo suimtas ir bolseviku susaudytas paskutinis Rusijos caras Nikolajus II su seima 1924 m miestas pavadintas Sverdlovsku sovietu politiko Jakovo Sverdlovo 1885 1919 garbei Industrializacijos metais Sverdlovske buvo atidarytos nemazai gamyklu II pasaulinio karo metu cia buvo sutelktos dideles pramones jegos is labiau į vakarus esanciu pramoniniu Rusijos miestu siekiant atitolinti pramones įmones nuo galimo vokieciu puolimo 1991 m miestui sugrazintas dabartinis pavadinimas 2015 m buvo pastatytas kulturinis centras Jelcino centras LietuviaiAntrojo pasaulinio karo pradzioje Sverdlovsko kalejimuose bei lageriuose kalinta ir lietuviu politiniu kaliniu daugiausia inteligentu valstybes veikeju 1941 1942 m Sverdlovske kalinti ir susaudyti Lietuvos ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis ministrai Voldemaras Vytautas Carneckis Antanas Endziulaitis Kazimieras Jokantas Klaipedos krasto gubernatorius Jurgis Juras Kubilius Viktoras Engleris Kaune Lietuvos policininku dirbes Jonas Burbulis g 1904 m Birzu r 1942 07 17 kiti valstybes ir visuomenes veikejai Konservatorijoje studijavo tremtiniai Vincentas Kuprys Grazina Rucyte Landsbergiene 2013 metais Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro LGGRTC Genocido auku muziejus parenge paroda Susaudytoji vyriausybe skirta minetu ministru atminimui pagerbti Paroda tapo nuolatine ekspozicijos dalimi ir eksponuojama Jekaterinburge Sverdlovske gime vienas Lietuvos dziazo mokyklos kureju Vladimiras Cekasinas g 1947 SportasFK Ural EkaterinburgSaltiniaiAldona Juodvalkyte Jekaterinburgas Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 623 psl