Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Uralas ŽajikasUralas Atyrau miesteIlgis 2428 kmBaseino plotas 231 000 km Vidutinis debitas 400 m sIštakos Uraltau kalnag
Uralas (upė)
| Uralas, Žajikas | |
|---|---|
Uralas Atyrau mieste | |
| Ilgis | 2428 km |
| Baseino plotas | 231 000 km² |
| Vidutinis debitas | 400 m³/s |
| Ištakos | Uraltau kalnagūbris |
| Žiotys | Kaspijos jūra |
| Šalys | Rusija, Kazachstanas |
| Vikiteka | Uralas, Žajikas |
Uralas (rus. Урал), Žajikas kaz. Жайык), iki 1775 m. Jaikas (rus. Яик, bašk. Яйыҡ) – upė Pietų Urale, Rusijoje (Baškortostane, Čeliabinsko sr., Orenburgo sr.) ir Kazachstane (V. Kazachstano ir Atyrau sr.). Prasideda šiaurės rytų Baškortostane, Uraltau kalnagūbryje. Teka Uralo kalnais iki Orsko į pietus, toliau pasuka į vakarus, nuo Uralsko vėl teka į pietus. Įteka į Kaspijos jūrą žemiau Atyrau. Žemupyje išsišakoja į dvi atšakas: Jaicą ir Zolotojų. Vaga labai vingiuota, gausu meandrų.
Didžiausi intakai: , Orė, Ilekas, Utva (kairieji), Tanalykas, Sakmara, (dešinieji).
Net 80 % metinio Uralo nuotekio nuteka pavasarinio potvynio metu. Tuo metu upė išplatėja iki 10 km, o žiotyse – keliasdešimt kilometrų. Aukštupyje užšalusi lapkričio-balandžio mėnesiais, vidurupyje ir žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki kovo pradžios. Įrengtas hidroelektrinių kompleksas. Žvejyba (eršketai, sevriugos, silkės, ešeriai).
Prie Uralo upės įsikūrę šie miestai: Verchneuralskas, Magnitogorskas, Orskas, Novotroickas, Orenburgas (Rusija), Oralas, , Atyrau (Kazachstanas).
Uralo upė dažnai laikoma Azijos – Europos geografine riba.
Pavadinimas
II a. pr. m. e. Ptolemėjus upę įvardino kaip *Daiks. Šis pavadinimas laikomas iranėniškos kilmės, vėliau jį perėmė tiurkų tautos ir savo fonetikoje pakeitė Žajyk arba Jajyk. Rusai taip pat naudojo šį pavadinimą iki 1775 m., kai Jekaterinos II nurodymu pervadintas Uralu (dėl baškirų ir kazachų sukilimo). Šis pavadinimas paimtas nuo Uralo kalnų.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Uralas (upė), Kas yra Uralas (upė)? Ką reiškia Uralas (upė)?
Uralas ZajikasUralas Atyrau miesteIlgis 2428 kmBaseino plotas 231 000 km Vidutinis debitas 400 m sIstakos Uraltau kalnagubrisZiotys Kaspijos juraSalys Rusija KazachstanasVikiteka Uralas Zajikas Uralas rus Ural Zajikas kaz Zhajyk iki 1775 m Jaikas rus Yaik bask Yajyҡ upe Pietu Urale Rusijoje Baskortostane Celiabinsko sr Orenburgo sr ir Kazachstane V Kazachstano ir Atyrau sr Prasideda siaures rytu Baskortostane Uraltau kalnagubryje Teka Uralo kalnais iki Orsko į pietus toliau pasuka į vakarus nuo Uralsko vel teka į pietus Įteka į Kaspijos jura zemiau Atyrau Zemupyje issisakoja į dvi atsakas Jaica ir Zolotoju Vaga labai vingiuota gausu meandru Didziausi intakai Ore Ilekas Utva kairieji Tanalykas Sakmara desinieji Net 80 metinio Uralo nuotekio nuteka pavasarinio potvynio metu Tuo metu upe isplateja iki 10 km o ziotyse keliasdesimt kilometru Aukstupyje uzsalusi lapkricio balandzio menesiais vidurupyje ir zemupyje nuo lapkricio pabaigos iki kovo pradzios Įrengtas hidroelektriniu kompleksas Zvejyba ersketai sevriugos silkes eseriai Prie Uralo upes įsikure sie miestai Verchneuralskas Magnitogorskas Orskas Novotroickas Orenburgas Rusija Oralas Atyrau Kazachstanas Uralo upe daznai laikoma Azijos Europos geografine riba PavadinimasII a pr m e Ptolemejus upe įvardino kaip Daiks Sis pavadinimas laikomas iraneniskos kilmes veliau jį pereme tiurku tautos ir savo fonetikoje pakeite Zajyk arba Jajyk Rusai taip pat naudojo sį pavadinima iki 1775 m kai Jekaterinos II nurodymu pervadintas Uralu del baskiru ir kazachu sukilimo Sis pavadinimas paimtas nuo Uralo kalnu SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983