Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Paleozojus gr παλαιός palaios senoji gyvybė geologinė era prasidėjusi prieš 541 mln metų ir trukusi beveik 300 mln metų
Paleozojus
Paleozojus (gr. παλαιός = palaios 'senoji gyvybė') – geologinė era, prasidėjusi prieš 541 mln. metų ir trukusi beveik 300 mln metų (baigėsi prieš 252 mln. metų) (ICS, 2004). Paleozojus yra pirma iš trijų erų fanerozojaus eone. Tai ilgiausia fanerozojaus epocha ir suskirstyta į 6 periodus: kambras (seniausias), ordovikas, silūras, devonas, karbonas ir permas (jauniausias). Šie periodai taip pat smulkiau skirstomi į epochas.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Palikti glaustus periodų aprašymus, o likusį tekstą įkelti į atitinkamus straipsnius. Jei galite, sutvarkykite. |
| Prieš | Eonas | Era | Periodas |
| Fanerozojus | Mezozojus | ||
| 300–250 mln. m. | Paleozojus | Permas | |
| 360–300 mln. m. | Karbonas | ||
| 420–360 mln. m. | Devonas | ||
| 440–420 mln. m. | Silūras | ||
| 480–440 mln. m. | Ordovikas | ||
| 540–480 mln. m. | Kambras | ||
| Protezojus | Neopratezojus | ||
Paleozojaus era pasižymi geologiniais, klimato ir evoliucijos pokyčiais. Šioje eroje įvyko sausumos persiskirstymas – Gondvanos suirimas ir Pangėjos žemyno susidarymas, įvairūs vandenyno transgresijos ir regresijos laikotarpiai, daugiausiai nulemti tektoninių judesių, bei keli apledėjimai. Taip pat išryškėja klimato zoniškumas, nors zonų konfigūracija visai kitokia nei šiais laikais dėl kintančios ašigalio vietos. Įvyko ir reikšmingi biologiniai pokyčiai, pradedant pirmųjų skeletinių bestuburių atsiradimu kambre, sausumos augalijos pasirodymu devone ir senųjų paparčių bei kordaitų įsivešėjimu karbone ir baigiant pirmųjų žuvų ordovike ir silūre bei roplių karbone ir perme atsiradimu. Pirmoji gyvybė prasidėjo vandenyno dugne, tačiau vėlyvajame paleozojuje persikėlė į sausumą, kur įsivyravo visokių rūšių organizmai. Žemynus dengė įvairūs primityvūs augalai, o baigiantis erai – ir miškai, iš kurių susidarė didžioji dalis anglies nuogulų Europoje ir rytinėje Šiaurės Amerikoje. Taip pat eros pabaigoje vyravo dideli, sudėtingesnės sandaros ropliai bei atsirado pirmieji modernesni (spygliuočių) augalai. Paleozojaus pabaiga laikomas didžiausias – Permo-triaso masinis rūšių išnykimas. Ši katastrofa buvo tokia niekojanti, kad užtruko 30 mln. metų mezozojaus eroje, kol gyvybė žemėje (pirmiausiai vandenyje) atsigavo.
Kambras
Kambras (pavadinimas kilęs nuo Velso pusiasalio Anglijoje lotyniško pavadinimo Kambrija) – ankstyviausias paleozojinės eros periodas, kuris skirstomas į tris epochas: ankstyvasis, vidurinis ir vėlyvasis. Kambro metu Gondvanos superkontinentas buvo susijungęs ir driekėsi nuo ekvatoriaus iki pietų ašigalio. Taip pat tai plačių jūros transgresijų (sausumos užliejimų) laikotarpis. Žemynuose nebuvo nei augalijos, nei gyvūnijos, nebuvo upių, o vyravo plikos uolos, dykumos, smėliai. Dėl šilto klimato visoje Žemėje daug žemyninių pakraščių buvo užtvindyti ir sukurtos seklios jūros, kurios buvo tinkama gamtinė niša naujų kompleksinių gyvybės formų atsiradimui. Visa gyvybė telkėsi tik jūroje, vandenyje, kuriame buvo padaugėję kalcio karbonato, todėl galėjo vystytis pirmieji skeletiniai gyvūnai. Būtent skeletinių gyvūnų atsiradimas ir yra laikomas Kambro pradžia.
Kambro metu prasidėjusi intensyvi evoliucija vadinama Kambro sprogimu – tai laikotarpis prieš 542 mln. metų, kuomet pirmą kartą atsirado pagrindinės randamų fosilijų gyvūnų grupės, susidariusios per geologinėje laiko skalėje trumpą laiką. Šį staigų biologinį proveržį tyrinėjo Čarlzas Darvinas, tačiau negalėjo paaiškinti, kas kambro laikotarpiu buvo tokios staigios evoliucijos priežastimi ir net gi manė, kad jo evoliucijos teorija gali būti paneigta. Dėl to atsirado terminas „Darvino abejonė“. Deja, ši dilema išlieka ir iki šių dienų. Manoma, kad evoliucija susijusi su laisvojo deguonies kiekio padidėjimu iki 1 % dabartinio kiekio. Tai vadinama , su kuriuo yra siejama oksidacijos pradžia organizmo kvėpavimo procese. Dėl didėjančio deguonies kiekio mažėjo anglies dvideginio, todėl mažėjo šiltnamio efektas bei oro temperatūra, dėl kurios mažėjo vandens garų kiekis ir debesuotumas.
Kambro periodo jūros dugne gyveno trilobitai, kirmėlės, , pogonoforai, , .
Kambro periodo pradžioje beveik visa Lietuvos teritorija buvo atsidūrusi jūros dugne, o vėlyvajame kambre žemės pluta Lietuvos–Baltarusijos masyvo srityje ėmė kilti ir jūra atsitraukė. Vyravo šiltas ir drėgnas klimatas, nes teritorija dėl šiaurės ašigalio pasislinkimo buvo tropikų juostoje (vidutinė temperatūra 20 °C, o metinis kritulių kiekis 1000–1500 mm). Sprendžiant iš randamų koralų manoma, kad tuometinė jūra savo savybėmis buvo artima subtropikų jūroms.
Ordovikas
Ordovikas (pavadinimas kilęs nuo keltų genties – ordovikų) – antrasis paleozojaus eros periodas, skirstomas į ankstyvąjį, vidurinį ir vėlyvąjį. Ankstyvojo ordoviko klimatas buvo panašus į kambrą, viduriniame randami įrodymai apie šilto humidinio tropinio-subtropinio klimato juostą, todėl manoma, kad ir ordoviko pradžioje ji egzistavo. Šie įrodymai randami Šiaurės Europoje, Antarktidoje bei centrinėje Azijoje. Vėlyvojo ordoviko metu nustatytas Žemės plutos grimzdimo greičio intensyvėjimas. Tai siejama su konverguojančių orogeninių sistemų didėjančia įtaka.
Vėlyvajame ordovike pasirodo apledėjimas, kuris apėmė didžiąją dalį Pietų pusrutulio, įskaitant dab. Afriką, 66 % šiaurinės Pietų Amerikos dalies bei Centrinę Europą.
Ordoviko pradžioje pradėjusi grimzti žemės pluta Lietuvoje sukėlė naują jūros antplūdį. Tik ordoviko pabaigoje Lietuvoje vėl įsivyrauja sausuma, kuri išbuvo iki devono vidurio. Klimatas Ordoviko-Silūro-Devono laikotarpiu Lietuvoje buvo sausas ir karštas, vidutinė temperatūra 17–18 °C, o kritulių iškrisdavo 800–1000 mm per metus.
Ordoviko periode išplito , trilobitai, brachiopodai, atsirado pirmieji sausumos augalai bei koralai.
Silūras
Silūras (pavadinimas kilęs nuo keltų genties – silūrų) – trečias paleozojaus eros periodas, skirstomas į keturias epochas: landoveris, venlokas, ludlovis ir pšidolis.
Aukštosiose Pietų pusrutulio platumose randami vėsaus ir šalto klimato įrodymai (), žemesnėse platumose – aridinis klimatas (, evaporitai). Boksitai nėra randami, tačiau manoma, kad taip pat egzistavo tropinis-subtropinis drėgnasis žiedas.
Jeigu kambro periode jūros dugne gyveno trilobitai, kirmėlės, pečiakojai, pogonoforai, forominiferai, akritarchai, tai ordoviko ir silūro laikotarpiais gyvūnija ir augalija klestėjo. Vyravo karbonatiniai dumbliai, koralai, samangyviai, pečiakojai, moliuskai, trilobitai, vėžiagyviai, jūrų lelijos, nors visa ši fauna ir flora klestėjo ne vienu metu. Sparčiai kito atskirų grupių rūšinė sudėtis. Vienoms rūšims klestint, kitos tik vegetavo. Tam įtakos turėjo baseino gylio, temperatūros režimo, druskingumo, ryšio su pasauliniu vandenynu kitimas. Klestėjusios faunos kai kurių rūšių vardais buvo pavadinti ir atpažįstami ištisi nuogulų sluoksniai. Silūro pabaigoje baseinas traukėsi vakarų ir pietvakarių link, Lietuvos teritorijoje virsdamas jūriniu-lagūniniu baseinu, o pastarasis – lagūniniu-kontinentiniu jau devono periode. Kalbant apie kambro, ordoviko ir silūro periodus bei jų metu susidariusius nuogulų sluoksnius, sunku išvengti klausimo apie naftos susidarymą ir susikaupimą Lietuvoje. Manoma, kad didžiausia dalis naftos susidarė Žemės gelmėse 1,5–3 km gylyje iš nuosėdinėse uolienose esančios organinės medžiagos, esant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgiui.
Devonas
Devonas (pavadinimas kilęs nuo Devono grafystės Anglijoje) – periodas prasidėjo prieš 410 mln. metų ir tęsėsi apie 55 mln. metų. Devonas skirstomas į ankstyvąjį, vidurinį ir vėlyvąjį.
Devone susiformavo pakankamo storio ir tankio ozono sluoksnis, kuris sugėrė augalus bei gyvus organizmus naikinančią ultravioletinę spinduliuotę. Devono viduryje pasiektas dabartinis deguonies kiekis.
Ankstyvojo devono stadijos metu Žemės plutos grimzdimo greitis sumažėjo, o viduryje – vėl paspartėjo, tapo netolygiu ir iki dabartinių laikų keičia baseino formą. Silūro pabaigoje ir devono pradžioje vykę kalnodaros procesai planetoje lėmė jūrų išnykimą vienose vietose ir vandens baseinų atsiradimą kitose. Tokie pokyčiai lėmė dalies jūrinių gyvių išnykimą ir kitų atsiradimą bei suklestėjimą. Devono antroje pusėje kranto linija nuolatos kito, Lietuvos teritoriją tai užliedavo jūra, tai atsitraukdavo.
Devono pradžioje egzistuoja vėsaus – šalto klimato zona bei aridinio klimato žiedas dab. Šiaurės Amerikoje, Irane, Libijoje, Arabijoje, Kinijoje, Australijoje, kur randami evaporitai. Europoje taip pat randami kalkritai. Randamos boksitų nuogulos atskleidžia, kad buvo ir tropinio klimato zona. Devonui įpusėjus klimatas šiltėja, nors devono pabaigoje klimatas vėl vėsta ir atsiranda ledymnečiui būdingų požymių. Nors šis apledėjimas buvo santykinai trumpas (apie 0,5 mln. metų), tačiau nurodo ankstyvojo paleozojaus, kuris buvo metaforiškai pavadintas „karščio namais“, pabaigą ir „ledo namų“ pradžią paleozojaus antroje pusėje. Šio apledėjimo nuosėdų aptinkama Pietų Amerikoje, Libijoje. Dėl šio apledėjimo išnyko apie 82 % jūrinių rūšių, nes vėso ekvatoriaus sritis, keitėsi aplinkos sąlygos bei buvo užliejamas kontinentinis šelfas. Remiantis sedimentologiniais indikatoriais, išskiriamos penkios klimato zonos: drėgnoji ekvatoriaus, dvi aridinės-subtropinės ir dvi šaltosios.
Devono metu išplito bežandės, vėliau – tikrosios žuvys. Tarp galvakojų moliuskų, ypač vėlyvajame devone, įsivyravo goniatitai, išplito pečiakojai. Tačiau tebegyveno trilobitai ir graptolitai, koralų kolonijomis tabuliatai ir rugozai, vėžiagyviai ir lapakojai. Devono pabaigoje atsirado ropliai ir amfibijos, kurie išsivystė iš riešapelekių žuvų. Augalijos plitimas prasidėjo ankstyvajame devone, kai klestėjo psilofitai. Viduriniajame devone atsirado asiūkliniai, papartainiai ir plikasėkliai, kurie vėliau išstūmė psilofitus. Visa turima geologinė medžiaga liudija, kad Lietuvoje devone klimatas buvo karštas ir sausas su palyginti trumpais lietingais ir drėgnais laikotarpiais.
Karbonas
Karbonas (pavadinimas kilo nuo lot. carbo – anglis) – penktasis paleozojaus periodas, prasidėjęs prieš 355 mln. metų ir trukęs apie 65 mln. metų. Periodas skirstomas į dvi dalis – misisipį ir pensilvanį, kurių kiekvienas skirstomas į ankstyvąją, viduriniąją ir vėlyvąją epochas.
Misisipės laikotarpiu, remiantis sedimentologiniais indikatoriais, išskiriamos drėgno ekvatoriaus, aridinio pietuose, pietinės šilumos, pietinės šalčio ir šiaurės šilumos klimato juostos. Karbono periode Žemėje klesti augalai. Devono psilofitus pakeitė pteridofitai, t. y. sporiniai induočiai. Tai į medžius panašūs kalamofitainiai, pleištalapiai, lepidodendronai, sigiliarijos, papartiniai. Vyravo humidinis klimatas, kuris lėmė gana vienodą ir gausią augaliją. Tik karbono pabaigoje išryškėjo klimato ir augalijos zoniškumas.
Pensilvanijos ir ankstyvojo permo klimatas labai panašus į šių dienų. Pietų poliuje įvyko ryškus apledėjimas, o šiaurės polius apledėjęs būdavo ne nuolat. Dėl to šio laikotarpio klimatas yra metaforiškai įvardijamas „ledo namų“ pavadinimu. Tarp užšalusių polių ties ekvatoriumi buvo šilto, drėgno klimato zona.
Vėlyvajame karbone žymiai iškilo pietinė Lietuvos dalis kaip kalnodaros kituose kraštuose atgarsis. Likusi krašto dalis taip pat virto sausuma. Intensyviai buvo ardomos arti paviršiaus buvusios viduriniojo ir vėlyvojo devono bei ankstyvojo karbono nuogulos. Lietuvos teritorijoje karbono pradžioje iškilus žemės plutai jūra atsitraukė. Lietuvoje įsivyravo drėgnas ir karštas klimatas (vidutinė temperatūra 17 °C, kritulių kiekis buvo apie 1500 mm per metus). Šis laikotarpis išsiskiria tuo, kad visuose žemynuose suvešėjo augalija, dėl kurios daugelyje pasaulio vietų susidarė anglies klodai. Manoma, kad karbono darinių buvo ir Lietuvoje, tačiau denudacija ir nuosėdų perklostymas juos sunaikino.
Permas
Permas (pavadinimas kilo nuo Permės gubernijos Rusijoje) – paskutinis paleozojaus periodas, prasidėjęs prieš 290 mln. metų ir tęsėsi apie 40 mln. metų. Permas skirstomas į tris epochas: kizularis, gvadalupis ir lopingijus. Permo metu pradėjo nykti paleozojaus erai būdingi bruožai ir ryškėti artėjančios mezozojaus eros ypatybės.
Misisipės laikotarpio pabaigoje nustatyta, kad Šiaurės polius liko šiltas, o Pietų – atvėso, todėl prasidėjo antrasis apledėjimas paleozojuje bei įsivyravo jūros regresijos laikotarpis. Kai poliai atvėso, ekvatorius tapo drėgnesnio bei šiltesnio klimato zona. Apledėjimas, prasidėjęs misisipės pabaigoje, tęsėsi iki permo pabaigos.
Svarbu tai, kad permo laikotarpio pradžioje susiformavo Pangėjos žemynas, kuris buvo santykinai aridiškas. Perme vėl įvyko jūros trasgresija. Lietuvoje permo nuogulų sluoksnis sudarytas iš dolomitų, klinčių, kurie nusėdo atviroje jūroje ir lagūninio tipo nuosėdų – gipsų, rudų gipsingų molių, anhidritų. Klimatas buvo sausas ir karštas.
Perme atsirado pirmieji spygliuočiai, ginkainiai ir saginiai, pasirodė naujos vabzdžių, roplių, žuvų rūšys, išmirė trilobitai, jūrų pūslės, senieji jūrų ežiai, keturspinduliai koralai. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų.
Šaltiniai
- „Paleosoic“, Online Etymology Dictionary.
- International commission on stratigraphy. Paskutinį kartą žiūrėta 2015.10.19
- Geologinė laiko skalė
- Bukantis A. 1994. Lietuvos klimatas. Vilnius
- Sahney, S. & Benton, M.J. (2008). Recovery from the most profound mass extinction of all time. Proceedings of the Royal Society: Biological 275 (1636): 759–65. doi:10.1098/rspb.2007.1370. PMC 2596898. PMID 18198148.
- [http://www.economist.com/node/16524904 The Economist The Economist], paskutinį kartą žiūrėta 2015.10.19
- V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros šaltinis (gamtos raidos pažinimas ir pasaulėjauta). Vilnius: Andrena. 2003
- Encyclopedia of Paleoclimatology and Ancient Environments. 2008. Springer
- The Virtual Fossil Museum. Paskutinį kartą žiūrėta 2015.10.19
- http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/straipsnis-8364/straipsnis/Atsakyta-i-Darvina-kamavusi-klausima?-
- Grigelis A., Kadūnas V. 1994. Lietuvos geologija. Vilnius
- Narbutas V., 1994. Devonas. Karbonas. Lietuvos geologija. Vilnius. 1994. 97–122.
- Bigg G. 2003. The oceans and climate. Cambrige university press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paleozojus, Kas yra Paleozojus? Ką reiškia Paleozojus?
Paleozojus gr palaios palaios senoji gyvybe geologine era prasidejusi pries 541 mln metu ir trukusi beveik 300 mln metu baigesi pries 252 mln metu ICS 2004 Paleozojus yra pirma is triju eru fanerozojaus eone Tai ilgiausia fanerozojaus epocha ir suskirstyta į 6 periodus kambras seniausias ordovikas siluras devonas karbonas ir permas jauniausias Sie periodai taip pat smulkiau skirstomi į epochas Flora Devono periode Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Palikti glaustus periodu aprasymus o likusį teksta įkelti į atitinkamus straipsnius Jei galite sutvarkykite Pries Eonas Era PeriodasFanerozojus Mezozojus300 250 mln m Paleozojus Permas360 300 mln m Karbonas420 360 mln m Devonas440 420 mln m Siluras480 440 mln m Ordovikas540 480 mln m KambrasProtezojus Neopratezojus Paleozojaus era pasizymi geologiniais klimato ir evoliucijos pokyciais Sioje eroje įvyko sausumos persiskirstymas Gondvanos suirimas ir Pangejos zemyno susidarymas įvairus vandenyno transgresijos ir regresijos laikotarpiai daugiausiai nulemti tektoniniu judesiu bei keli apledejimai Taip pat isryskeja klimato zoniskumas nors zonu konfiguracija visai kitokia nei siais laikais del kintancios asigalio vietos Įvyko ir reiksmingi biologiniai pokyciai pradedant pirmuju skeletiniu bestuburiu atsiradimu kambre sausumos augalijos pasirodymu devone ir senuju paparciu bei kordaitu įsivesejimu karbone ir baigiant pirmuju zuvu ordovike ir silure bei ropliu karbone ir perme atsiradimu Pirmoji gyvybe prasidejo vandenyno dugne taciau velyvajame paleozojuje persikele į sausuma kur įsivyravo visokiu rusiu organizmai Zemynus denge įvairus primityvus augalai o baigiantis erai ir miskai is kuriu susidare didzioji dalis anglies nuogulu Europoje ir rytineje Siaures Amerikoje Taip pat eros pabaigoje vyravo dideli sudetingesnes sandaros ropliai bei atsirado pirmieji modernesni spygliuociu augalai Paleozojaus pabaiga laikomas didziausias Permo triaso masinis rusiu isnykimas Si katastrofa buvo tokia niekojanti kad uztruko 30 mln metu mezozojaus eroje kol gyvybe zemeje pirmiausiai vandenyje atsigavo KambrasKontinentu padetis Kambre Kambras pavadinimas kiles nuo Velso pusiasalio Anglijoje lotynisko pavadinimo Kambrija ankstyviausias paleozojines eros periodas kuris skirstomas į tris epochas ankstyvasis vidurinis ir velyvasis Kambro metu Gondvanos superkontinentas buvo susijunges ir driekesi nuo ekvatoriaus iki pietu asigalio Taip pat tai placiu juros transgresiju sausumos uzliejimu laikotarpis Zemynuose nebuvo nei augalijos nei gyvunijos nebuvo upiu o vyravo plikos uolos dykumos smeliai Del silto klimato visoje Zemeje daug zemyniniu pakrasciu buvo uztvindyti ir sukurtos seklios juros kurios buvo tinkama gamtine nisa nauju kompleksiniu gyvybes formu atsiradimui Visa gyvybe telkesi tik juroje vandenyje kuriame buvo padaugeje kalcio karbonato todel galejo vystytis pirmieji skeletiniai gyvunai Butent skeletiniu gyvunu atsiradimas ir yra laikomas Kambro pradzia Kambro metu prasidejusi intensyvi evoliucija vadinama Kambro sprogimu tai laikotarpis pries 542 mln metu kuomet pirma karta atsirado pagrindines randamu fosiliju gyvunu grupes susidariusios per geologineje laiko skaleje trumpa laika Sį staigu biologinį proverzį tyrinejo Carlzas Darvinas taciau negalejo paaiskinti kas kambro laikotarpiu buvo tokios staigios evoliucijos priezastimi ir net gi mane kad jo evoliucijos teorija gali buti paneigta Del to atsirado terminas Darvino abejone Deja si dilema islieka ir iki siu dienu Manoma kad evoliucija susijusi su laisvojo deguonies kiekio padidejimu iki 1 dabartinio kiekio Tai vadinama su kuriuo yra siejama oksidacijos pradzia organizmo kvepavimo procese Del didejancio deguonies kiekio mazejo anglies dvideginio todel mazejo siltnamio efektas bei oro temperatura del kurios mazejo vandens garu kiekis ir debesuotumas Trilobitai Kambro periodo juros dugne gyveno trilobitai kirmeles pogonoforai Kambro periodo pradzioje beveik visa Lietuvos teritorija buvo atsidurusi juros dugne o velyvajame kambre zemes pluta Lietuvos Baltarusijos masyvo srityje eme kilti ir jura atsitrauke Vyravo siltas ir dregnas klimatas nes teritorija del siaures asigalio pasislinkimo buvo tropiku juostoje vidutine temperatura 20 C o metinis krituliu kiekis 1000 1500 mm Sprendziant is randamu koralu manoma kad tuometine jura savo savybemis buvo artima subtropiku juroms OrdovikasOrdovikas pavadinimas kiles nuo keltu genties ordoviku antrasis paleozojaus eros periodas skirstomas į ankstyvajį vidurinį ir velyvajį Ankstyvojo ordoviko klimatas buvo panasus į kambra viduriniame randami įrodymai apie silto humidinio tropinio subtropinio klimato juosta todel manoma kad ir ordoviko pradzioje ji egzistavo Sie įrodymai randami Siaures Europoje Antarktidoje bei centrineje Azijoje Velyvojo ordoviko metu nustatytas Zemes plutos grimzdimo greicio intensyvejimas Tai siejama su konverguojanciu orogeniniu sistemu didejancia įtaka Velyvajame ordovike pasirodo apledejimas kuris apeme didziaja dalį Pietu pusrutulio įskaitant dab Afrika 66 siaurines Pietu Amerikos dalies bei Centrine Europa Ordoviko pradzioje pradejusi grimzti zemes pluta Lietuvoje sukele nauja juros antpludį Tik ordoviko pabaigoje Lietuvoje vel įsivyrauja sausuma kuri isbuvo iki devono vidurio Klimatas Ordoviko Siluro Devono laikotarpiu Lietuvoje buvo sausas ir karstas vidutine temperatura 17 18 C o krituliu iskrisdavo 800 1000 mm per metus Graptolitai Ordoviko periode isplito trilobitai brachiopodai atsirado pirmieji sausumos augalai bei koralai SilurasSiluras pavadinimas kiles nuo keltu genties siluru trecias paleozojaus eros periodas skirstomas į keturias epochas landoveris venlokas ludlovis ir psidolis Aukstosiose Pietu pusrutulio platumose randami vesaus ir salto klimato įrodymai zemesnese platumose aridinis klimatas evaporitai Boksitai nera randami taciau manoma kad taip pat egzistavo tropinis subtropinis dregnasis ziedas Samangyviai Jeigu kambro periode juros dugne gyveno trilobitai kirmeles peciakojai pogonoforai forominiferai akritarchai tai ordoviko ir siluro laikotarpiais gyvunija ir augalija klestejo Vyravo karbonatiniai dumbliai koralai samangyviai peciakojai moliuskai trilobitai veziagyviai juru lelijos nors visa si fauna ir flora klestejo ne vienu metu Sparciai kito atskiru grupiu rusine sudetis Vienoms rusims klestint kitos tik vegetavo Tam įtakos turejo baseino gylio temperaturos rezimo druskingumo rysio su pasauliniu vandenynu kitimas Klestejusios faunos kai kuriu rusiu vardais buvo pavadinti ir atpazįstami istisi nuogulu sluoksniai Siluro pabaigoje baseinas traukesi vakaru ir pietvakariu link Lietuvos teritorijoje virsdamas juriniu laguniniu baseinu o pastarasis laguniniu kontinentiniu jau devono periode Kalbant apie kambro ordoviko ir siluro periodus bei ju metu susidariusius nuogulu sluoksnius sunku isvengti klausimo apie naftos susidaryma ir susikaupima Lietuvoje Manoma kad didziausia dalis naftos susidare Zemes gelmese 1 5 3 km gylyje is nuosedinese uolienose esancios organines medziagos esant aukstai temperaturai ir dideliam slegiui DevonasDidysis asiuklis Devonas pavadinimas kiles nuo Devono grafystes Anglijoje periodas prasidejo pries 410 mln metu ir tesesi apie 55 mln metu Devonas skirstomas į ankstyvajį vidurinį ir velyvajį Devone susiformavo pakankamo storio ir tankio ozono sluoksnis kuris sugere augalus bei gyvus organizmus naikinancia ultravioletine spinduliuote Devono viduryje pasiektas dabartinis deguonies kiekis Ankstyvojo devono stadijos metu Zemes plutos grimzdimo greitis sumazejo o viduryje vel paspartejo tapo netolygiu ir iki dabartiniu laiku keicia baseino forma Siluro pabaigoje ir devono pradzioje vyke kalnodaros procesai planetoje leme juru isnykima vienose vietose ir vandens baseinu atsiradima kitose Tokie pokyciai leme dalies juriniu gyviu isnykima ir kitu atsiradima bei suklestejima Devono antroje puseje kranto linija nuolatos kito Lietuvos teritorija tai uzliedavo jura tai atsitraukdavo Devono pradzioje egzistuoja vesaus salto klimato zona bei aridinio klimato ziedas dab Siaures Amerikoje Irane Libijoje Arabijoje Kinijoje Australijoje kur randami evaporitai Europoje taip pat randami kalkritai Randamos boksitu nuogulos atskleidzia kad buvo ir tropinio klimato zona Devonui įpusejus klimatas silteja nors devono pabaigoje klimatas vel vesta ir atsiranda ledymneciui budingu pozymiu Nors sis apledejimas buvo santykinai trumpas apie 0 5 mln metu taciau nurodo ankstyvojo paleozojaus kuris buvo metaforiskai pavadintas karscio namais pabaiga ir ledo namu pradzia paleozojaus antroje puseje Sio apledejimo nuosedu aptinkama Pietu Amerikoje Libijoje Del sio apledejimo isnyko apie 82 juriniu rusiu nes veso ekvatoriaus sritis keitesi aplinkos salygos bei buvo uzliejamas kontinentinis selfas Remiantis sedimentologiniais indikatoriais isskiriamos penkios klimato zonos dregnoji ekvatoriaus dvi aridines subtropines ir dvi saltosios Devono metu isplito bezandes veliau tikrosios zuvys Tarp galvakoju moliusku ypac velyvajame devone įsivyravo goniatitai isplito peciakojai Taciau tebegyveno trilobitai ir graptolitai koralu kolonijomis tabuliatai ir rugozai veziagyviai ir lapakojai Devono pabaigoje atsirado ropliai ir amfibijos kurie issivyste is riesapelekiu zuvu Augalijos plitimas prasidejo ankstyvajame devone kai klestejo psilofitai Viduriniajame devone atsirado asiukliniai papartainiai ir plikasekliai kurie veliau isstume psilofitus Visa turima geologine medziaga liudija kad Lietuvoje devone klimatas buvo karstas ir sausas su palyginti trumpais lietingais ir dregnais laikotarpiais KarbonasKarbonas pavadinimas kilo nuo lot carbo anglis penktasis paleozojaus periodas prasidejes pries 355 mln metu ir trukes apie 65 mln metu Periodas skirstomas į dvi dalis misisipį ir pensilvanį kuriu kiekvienas skirstomas į ankstyvaja viduriniaja ir velyvaja epochas Misisipes laikotarpiu remiantis sedimentologiniais indikatoriais isskiriamos dregno ekvatoriaus aridinio pietuose pietines silumos pietines salcio ir siaures silumos klimato juostos Karbono periode Zemeje klesti augalai Devono psilofitus pakeite pteridofitai t y sporiniai induociai Tai į medzius panasus kalamofitainiai pleistalapiai lepidodendronai sigiliarijos papartiniai Vyravo humidinis klimatas kuris leme gana vienoda ir gausia augalija Tik karbono pabaigoje isryskejo klimato ir augalijos zoniskumas Pensilvanijos ir ankstyvojo permo klimatas labai panasus į siu dienu Pietu poliuje įvyko ryskus apledejimas o siaures polius apledejes budavo ne nuolat Del to sio laikotarpio klimatas yra metaforiskai įvardijamas ledo namu pavadinimu Tarp uzsalusiu poliu ties ekvatoriumi buvo silto dregno klimato zona Velyvajame karbone zymiai iskilo pietine Lietuvos dalis kaip kalnodaros kituose krastuose atgarsis Likusi krasto dalis taip pat virto sausuma Intensyviai buvo ardomos arti pavirsiaus buvusios viduriniojo ir velyvojo devono bei ankstyvojo karbono nuogulos Lietuvos teritorijoje karbono pradzioje iskilus zemes plutai jura atsitrauke Lietuvoje įsivyravo dregnas ir karstas klimatas vidutine temperatura 17 C krituliu kiekis buvo apie 1500 mm per metus Sis laikotarpis issiskiria tuo kad visuose zemynuose suvesejo augalija del kurios daugelyje pasaulio vietu susidare anglies klodai Manoma kad karbono dariniu buvo ir Lietuvoje taciau denudacija ir nuosedu perklostymas juos sunaikino PermasPangejos superkontinentas Permas pavadinimas kilo nuo Permes gubernijos Rusijoje paskutinis paleozojaus periodas prasidejes pries 290 mln metu ir tesesi apie 40 mln metu Permas skirstomas į tris epochas kizularis gvadalupis ir lopingijus Permo metu pradejo nykti paleozojaus erai budingi bruozai ir rysketi artejancios mezozojaus eros ypatybes Misisipes laikotarpio pabaigoje nustatyta kad Siaures polius liko siltas o Pietu atveso todel prasidejo antrasis apledejimas paleozojuje bei įsivyravo juros regresijos laikotarpis Kai poliai atveso ekvatorius tapo dregnesnio bei siltesnio klimato zona Apledejimas prasidejes misisipes pabaigoje tesesi iki permo pabaigos Svarbu tai kad permo laikotarpio pradzioje susiformavo Pangejos zemynas kuris buvo santykinai aridiskas Perme vel įvyko juros trasgresija Lietuvoje permo nuogulu sluoksnis sudarytas is dolomitu klinciu kurie nusedo atviroje juroje ir laguninio tipo nuosedu gipsu rudu gipsingu moliu anhidritu Klimatas buvo sausas ir karstas Perme atsirado pirmieji spygliuociai ginkainiai ir saginiai pasirode naujos vabzdziu ropliu zuvu rusys ismire trilobitai juru pusles senieji juru eziai keturspinduliai koralai Permo pabaigoje ismire apie 95 gyvybes formu Saltiniai Paleosoic Online Etymology Dictionary International commission on stratigraphy Paskutinį karta ziureta 2015 10 19 Geologine laiko skale Bukantis A 1994 Lietuvos klimatas Vilnius Sahney S amp Benton M J 2008 Recovery from the most profound mass extinction of all time Proceedings of the Royal Society Biological 275 1636 759 65 doi 10 1098 rspb 2007 1370 PMC 2596898 PMID 18198148 http www economist com node 16524904 The Economist The Economist paskutinį karta ziureta 2015 10 19 V Baltrunas Gamta kaip kulturos saltinis gamtos raidos pazinimas ir pasaulejauta Vilnius Andrena 2003 Encyclopedia of Paleoclimatology and Ancient Environments 2008 Springer The Virtual Fossil Museum Paskutinį karta ziureta 2015 10 19 http www technologijos lt n mokslas gamta ir biologija straipsnis 8364 straipsnis Atsakyta i Darvina kamavusi klausima Grigelis A Kadunas V 1994 Lietuvos geologija Vilnius Narbutas V 1994 Devonas Karbonas Lietuvos geologija Vilnius 1994 97 122 Bigg G 2003 The oceans and climate Cambrige university press