Kitos reikšmės Ts Tėvynės sąjunga Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokrataiTrumpinysTS LKDPirmininkasLaurynas Kasč

Kitos reikšmės – Ts, Tėvynės sąjunga.

Svetainė
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Trumpinys	TS–LKD
Pirmininkas	Laurynas Kasčiūnas
Pirmininko pavaduotojai	Paulius Saudargas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Gintarė Skaistė Kazys Starkevičius Valdas Benkunskas Justinas Urbanavičius
Vykdomasis sekretorius	Martynas Prievelis
Įkūrėjai	Vytautas Landsbergis Gediminas Vagnorius
Įkurta	1993 m. gegužės 1 d. (1993-05-01)
Pirmtakė	Sąjūdis
Būstinė	J. Jasinskio g. 17, Vilnius
Jaunimo organizacija	Jaunųjų konservatorių lyga
Narių skaičius (2022)	12,819 ^{[neveikianti nuoroda]}
Politinė ideologija	Krikščioniškoji demokratija
Politinė pozicija	Centro dešinė
Europos narystė	Europos liaudies partija
Europos Parlamento grupė	Europos liaudies partijos grupė
Spalvos	Mėlyna turkio (nuo 2020 m.)
Seimas	28 / 141
Europos Parlamentas	3 / 11
Savivaldybių tarybos	279 / 1 461
Merai	5 / 60
https://tsajunga.lt/

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai), 2004–2008 m. vadinosi Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), iki 2004 m. – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Lietuvos centro dešinės politinė partija, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija yra Europos liaudies partijos narė.

Istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

1993–2008 m.

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja. Dalyvaudama pirmuose rinkimuose 1996 m. partija laimėjo 70 mandatų ir sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos krikščionių demokratų partija. Tuometinis partijos įkūrėjas ir pirmininkas Vytautas Landsbergis tapo Seimo pirmininku.

1999 m. spalio 23 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukė Laima Andrikienė, Irena Andriukaitienė ir Vidmantas Žiemelis, kurie vėliau įkūrė Tėvynės liaudies partiją, kuri 2001 m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio partijos valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2004 m. reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą). Tų pačių metų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose partija patyrė pralaimėjimą ir surinko tik 9 mandatus.

2003 m. lapkričio 8 d. Tėvynės sąjungos ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi. 2004 m. vasario 7 d. Tėvynės Sąjungai susijungus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija.

Nuo 2008 m.

2008 m. vasario 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos ir kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tų pačių metų gegužės 17 d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“. Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, o jo pirmuoju pavaduotoju – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys. Tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose partija laimėjo 45 mandatus ir suformavo koaliciją su Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu ir Liberalų ir centro sąjunga. 2011 m. dalis frakcijos narių paliko partiją ir atkūrė Tautininkų sąjungą. Likusi Tautininkų frakcijos dalis toliau veikė Tėvynės sąjungos sudėtyje.

2015 m. kovą tuometinis partijos pirmininkas Andrius Kubilius, kuris partijai vadovavo nuo 2003 metų, paskelbė, jog nebesieks būti perrinktas. 2015 m. balandžio 17–25 d. vykusiuose rinkimuose partijos pirmininku tapo Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis, partijos įkūrėjo anūkas. 2021 m. rugsėjo 26 d. XXV TS-LKD suvažiavime, G. Landsbergiui lankantis JAV, jis patvirtintas antrajai ir paskutinei kadencijai (balsavimas per suvažiavimą nerengtas, kiti 15 partijos skyrių iškeltų kandidatų atsisakė dalyvauti pirmininko rinkimuose ir parėmė G. Landsbergio kandidatūrą).

2016 m. Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 21,66 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė pirmą vietą bei gavo 20 mandatų. Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai. Antrame ture partija nusileido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, laimėjo 11 mandatų ir iš viso rinkimuose gavo 31 mandatą, taip likdami didžiausia opozicine jėga.

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Tėvynės sąjungos sąrašą vedė Ingrida Šimonytė, laimėjusi savo vienmandatę apygardą pirmame ture. Partija pirmame ture surinko 24,82 % balsų, užėmė pirmąją vietą ir gavo 24 mandatus. Į antrąjį turą pateko 36 kandidatai. Antrame ture partija laimėjo 26 mandatus ir kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu bei Laisvės partija suformavo valdančiąją daugumą.

Struktūra

Vadovybė

Pagal 2018 m. priimtus įstatus, aukščiausias partijos valdymo organas buvo Suvažiavimas (šaukiamas kasmet, susidedantis iš Tarybos narių, jos renkamų pareigūnų bei skyrių deleguotų narių), tarp suvažiavimų – Taryba (susidedanti iš Prezidiumo narių, Suvažiavime išrinktų narių, Politikos komiteto narių, Suvažiavimo renkamų pareigūnų, skyrių ir skyrių sueigų pirmininkų, bandruomenių pirmininkų, partijos narių – savivaldybių merų, Seimo, Europos parlamento, Vyriausybės narių, Kovo 11 d. akto signatarų). Pagal jį, partijai vadovavo partijos pirmininkas, renkamas 4 metų kadencijai visų partijos narių. Įstatuose iš neregioninių valdymo organų taip pat minimi Prezidiumas (į kurį įėjo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, garbės pirmininkas, suvažiavime išrinkti nariai, frakcijų pirmininkai, vykdomasis sekretorius, Priežiūros komiteto bei Politikos komiteto pirmininkai, frakcijos Seime seniūnas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas (jei jie – partijos nariai), regionų koordinacinių tarybų atstovai), Priežiūros komitetas, Politikos komitetas, Sekretoriatas (vadovaujamas vykdomojo sekretoriaus, kurį skiria ir atleidžia Taryba pirmininko teikimu).

Skyriai

Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja Valdas Benkunskas, Kaune – Paulius Lukševičius.

Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14 000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.

Frakcijos

Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų.

Krikščioniškųjų demokratų frakcijos steigimo deklaracija buvo priimta 2003 m. gegužės 25 d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko 2003 m. rugsėjo 27 d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas.

Politinių kalinių ir tremtinių frakcija įsteigta 2007 m. vasario 7 d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai – Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, 2007 m. spalio 27 d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė.

Jaunimo organizacijos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija.

Simboliai

Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su į Rytus skrendančia kregždute, Gediminaičių stulpais, frakcijų emblemas.

Himnas – Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Dainą „Žemėj Lietuvos“ 1988 m. sukūrė Kęstutis Vasiliauskas. 1993 m., per pirmąjį partijos suvažiavimą, Tėvynės sąjunga dainą paskelbė savo himnu. Autoriui nesutikus pakeisti kūrinio žodžius, buvo paprašyta tai padaryti poetą Sigitą Gedą.

Pirmininkai

Nº	Pirmininkas		Laikotarpis
Nº	Pirmininkas		Nuo	Iki
1		Vytautas Landsbergis	1993 m. gegužės 1 d.	2003 m. gegužės 24 d.
2		Andrius Kubilius	2003 m. gegužės 24 d.	2015 m. gegužės 9 d.
3		Gabrielius Landsbergis	2015 m. gegužės 9 d.	2024 m. spalio 28 d.
4		Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (laikinai)	2024 m. spalio 28 d.	2025 m. vasario 9 d.
5		Laurynas Kasčiūnas	2025 m. vasario 9 d.

Rinkimai

Seimas

Rinkimai	Pirmininkas (sąrašo lyderis)	Balsai	%	Vietos	+/–
1996	Vytautas Landsbergis	409,585	31,3 (#1)	70 / 141	70
2000	Vytautas Landsbergis	126,850	8,6 (#5)	9 / 141	61
2004	Andrius Kubilius	176,409	14,8 (#2)	25 / 141	16
2008	Andrius Kubilius	243,823	19,7 (#1)	45 / 141	20
2012	Andrius Kubilius	206,590	15,0 (#2)	33 / 141	12
2016	Gabrielius Landsbergis	276,275	22,63 (#2)	31 / 141	2
2020	Gabrielius Landsbergis (Ingrida Šimonytė)	292,124	25,77 (#1)	50 / 141	19
2024	Gabrielius Landsbergis	224,026	18,00 (#2)	28 / 141	22

Prezidento rinkimai

Rinkimai	Palaikomas kandidatas	Balsai		%
		I turas	II turas	I turas	II turas
1993	Stasys Lozoraitis	767,437		38,1 (#2)
1997–1998	Vytautas Landsbergis	294,881		15,92 (#3)
2002	Valdas Adamkus	514,154	643,870	35,53 (#1)	45,29 (#2)
2004	Petras Auštrevičius	240,413		19,30 (#3)
2009	Dalia Grybauskaitė	950,407		69,09 (#1)
2014	Dalia Grybauskaitė	612,485	701,999	45,92 (#1)	57,90 (#1)
2019	Ingrida Šimonytė	446,719	443,394	31,31 (#1)	33,04 (#2)
2024	Ingrida Šimonytė	288,774	291,054	20,05 (#2)	24,34 (#2)

Savivaldybių tarybos

Rinkimai	Balsai	%	Vietos	+/–
1995	–	28,76 (#1)	428 / 1448	–
1997	–	–	493 / 1459	65
2000	–	–	199 / 1562	294
2002	–	12,37 (#2)	193 / 1560	6
2007	183,622	17,18 (#1)	256 / 1550	63
2011	163,044	16,32 (#2)	249 / 1526	7
2015	177,045	15,91 (#2)	242 / 1416	7
2019	189,165	16,68 (#1)	263 / 1442	21
2023

Merai

Rinkimai	Balsai	%	Vietos	+/–
Tiesiogiai merai renkami nuo 2015 m.
2015	291,679	15,71	11 / 60	–
2019	183,291	15,91	11 / 60	0
2023	363,627	24,34	5 / 60	6

Europos Parlamentas

Rinkimai	Balsai	%	Vietos	+/–
2004	151,400	12,58 (#3)	2 / 13	–
2009	147,756	26,86 (#1)	4 / 12	2
2014	199,393	17,43 (#1)	2 / 11	2
2019	248,736	19,74 (#1)	3 / 11	1

Politikai

Seimas

Partija laimėjo 2020 m. Seimo rinkimus ir juose gavo 50 mandatų, taip Seime sudarydami didžiausią frakciją. Seniūne išrinkta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vilija Aleknaitė Abramikienė
Laima Liucija Andrikienė
Arvydas Anušauskas
Dalia Asanavičiūtė
Audronius Ažubalis
Kristijonas Bartoševičius
Agnė Bilotaitė
Antanas Čepononis
Justas Džiugelis
Aistė Gedvilienė
Jonas Gudauskas
Irena Haase
Sergejus Jovaiša
Vytautas Juozapaitis
Laurynas Kasčiūnas
Vytautas Kernagis
Dainius Kreivys
Andrius Kupčinskas
Paulė Kuzmickienė
Gabrielius Landsbergis
Mindaugas Lingė
Mykolas Majauskas
Matas Maldeikis
Kęstutis Masiulis
Bronislovas Matelis
Antanas Matulas
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Andrius Navickas
Monika Navickienė
Žygimantas Pavilionis
Audrius Petrošius
Liuda Pociūnienė
Arvydas Pocius
Edmundas Pupinis
Valdas Rakutis
Jurgis Razma
Paulius Saudargas
Jurgita Sejonienė
Gintarė Skaistė
Mindaugas Skritulskas
Linas Slušnys
Kazys Starkevičius
Algis Strelčiūnas
Stasys Šedbaras
Ingrida Šimonytė
Jurgita Šiugždinienė
Justinas Urbanavičius
Arūnas Valinskas
Andrius Vyšniauskas
Emanuelis Zingeris

Laimą Liuciją Andrikienę, kuri Seimo buvo paskirta Europos Audito Rūmų nare, pakeitė Angelė Jakavonytė.
Mykolas Majauskas dėl nesutarimų partijos viduje pasitraukė iš frakcijos (frakcija sumažėjo iki 49 narių)

2025 m. Seimo rinkimuose gavo 28 mandatus.

Paulė Kuzmickienė
Raimondas Kuodis
Laurynas Kasčiūnas
Mindaugas Lingė
Žygimantas Pavilionis
Arvydas Anušauskas
Dainius Kreivys
Audrius Petrošius
Dalia Asanavičiūtė
Daiva Ulbinaitė
Liutauras Kazlavickas
Gabrielius Landsbergis
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Gintarė Skaistė
Agnė Bilotaitė
Aistė Gedvilienė
Audronius Ažubalis
Matas Maldeikis
Jurgis Razma
Liudas Mažylis
Vytautas Kernagis
Kazys Starkevičius
Valdas Rakutis
Arvydas Pocius
Arūnas Valinskas
Emanuelis Zingeris
Ingrida Šimonytė

Europos Parlamentas

2019 m. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose partija užėmė pirmąją vietą ir laimėjo tris mandatus. Visi išrinkti nariai priklauso Europos Liaudies partijai.

Rasa Juknevičienė
Andrius Kubilius
Liudas Mažylis

Merai

Alytaus rajonas – Algirdas Vrubliauskas
Anykščiai – Sigutis Obelevičius
Kaišiadorys – Vytenis Tomkus
Molėtai – Saulius Jauneika
Palanga – Šarūnas Vaitkus
Pasvalys – Gintautas Gegužinskas
Raseiniai – Andrius Bautronis
Skuodas – Petras Pušinskas
Šakiai – Edgaras Pilypaitis

Pastabos

Daugiamandatėje apygardoje (nuo galiojančių biuletenių)
Per abu turus

Šaltiniai

„Archived copy“ (PDF).
Bugajski, Janusz (2002), Political Parties of Eastern Europe: A Guide to Politics in the Post-Communist Era, M.E. Sharpe, p. 141, ISBN 9780765620163
Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 26 October 2020.
Ramonaitė, Ainė (2006), The Development of the Lithuanian Party System: From Stability to Perturbation, Ashgate, p. 75, ISBN 9780754647126
Schwartz, Andrew (25 October 2021). „Lithuania Parliamentary Elections“. CSIS. Nuoroda tikrinta 7 August 2021.
Sužiedėlis, Saulius (2011), Union of the Fatherland, Scarecrow Press, p. 308, ISBN 9780810875364
Duvold, Kjetil & Jurkynas, Mindaugas (2004), Lithuania, Edward Elgar Publishing, p. 163, ISBN 9781840648546
Day, Alan John; East, Roger & Thomas, Richard (2002), Homeland Union–Lithuanian Conservatives, Routledge, p. 253, ISBN 9780203403747
„Lietuvos Respublikos Seimas“. archive.is (lotynų). 11 November 2020. Suarchyvuota iš originalo 11 November 2020. Nuoroda tikrinta 26 November 2020.
https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/konservatoriai-keliasi-i-nauja-bustine-862588
[1]
www.lrt.lt Konservatoriai susijungė su krikščionimis demokratais Archyvuota kopija 2008-05-21 iš Wayback Machine projekto.
Gabrielius Landsbergis patvirtintas TS-LKD pirmininku, 2021-09-26
Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje Archyvuota kopija 2016-10-21 iš archive.today
Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje
Tėvynės Sąjungos įstatai, registruoti 2018 m. liepos 18 d. [2]^{[neveikianti nuoroda]}
Pavogtos dainos autorius siekia teisingumo, 2002-09-04
Kuklų kūrėją išgarsino visiems žinomos dainos, 2017-12-17
Andrius KUBILIUS
Konservatorių suvažiavime – pirmininko pasikeitimas ir kritika valdantiesiems^{[neveikianti nuoroda]}
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2399605/vadovavima-ts-lkd-laikinai-pereme-morkunaite-mikuleniene-landsbergis-planu-neatskleidzia
TS-LDK pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas

Nuorodos

Oficiali svetainė

[balsų-proc-23] Daugiamandatėje apygardoje (nuo galiojančių biuletenių)

[24] Per abu turus

[1] „Archived copy“ (PDF).

[Bugajski-2] Bugajski, Janusz (2002), Political Parties of Eastern Europe: A Guide to Politics in the Post-Communist Era, M.E. Sharpe, p. 141, ISBN 9780765620163

[PEE-3] Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 26 October 2020.

[Raimonaite-4] Ramonaitė, Ainė (2006), The Development of the Lithuanian Party System: From Stability to Perturbation, Ashgate, p. 75, ISBN 9780754647126

[CSIS-5] Schwartz, Andrew (25 October 2021). „Lithuania Parliamentary Elections“. CSIS. Nuoroda tikrinta 7 August 2021.

[Sužiedėlis-6] Sužiedėlis, Saulius (2011), Union of the Fatherland, Scarecrow Press, p. 308, ISBN 9780810875364

[Duvold-Jurkynas-7] Duvold, Kjetil & Jurkynas, Mindaugas (2004), Lithuania, Edward Elgar Publishing, p. 163, ISBN 9781840648546

[Day-East-Thomas-8] Day, Alan John; East, Roger & Thomas, Richard (2002), Homeland Union–Lithuanian Conservatives, Routledge, p. 253, ISBN 9780203403747

[9] „Lietuvos Respublikos Seimas“. archive.is (lotynų). 11 November 2020. Suarchyvuota iš originalo 11 November 2020. Nuoroda tikrinta 26 November 2020.

[10] ttps://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/konservatoriai-keliasi-i-nauja-bustine-862588

[11] [1]

[KKD-12] www.lrt.lt Konservatoriai susijungė su krikščionimis demokratais Archyvuota kopija 2008-05-21 iš Wayback Machine projekto.

[13] Gabrielius Landsbergis patvirtintas TS-LKD pirmininku, 2021-09-26

[14] Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje Archyvuota kopija 2016-10-21 iš archive.today

[15] Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje

[TS_Istatai_20180718-16] Tėvynės Sąjungos įstatai, registruoti 2018 m. liepos 18 d. [2]^{[neveikianti nuoroda]}

[17] Pavogtos dainos autorius siekia teisingumo, 2002-09-04

[18] Kuklų kūrėją išgarsino visiems žinomos dainos, 2017-12-17

[19] Andrius KUBILIUS

[20] Konservatorių suvažiavime – pirmininko pasikeitimas ir kritika valdantiesiems^{[neveikianti nuoroda]}

[21] ttps://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2399605/vadovavima-ts-lkd-laikinai-pereme-morkunaite-mikuleniene-landsbergis-planu-neatskleidzia

[22] TS-LDK pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas