Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga LPKTS asociacija vienijanti buvusius tremtinius politinius kalinius ir L

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

  • Pagrindinis puslapis
  • Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LPKTS – asociacija, vienijanti buvusius tremtinius, politinius kalinius ir Laisvės kovų dalyvius, įkurta 1988 metais. Įsikūrusi Kaune, Laisvės al.39.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

TrumpinysLPKTS
Pirmininkas
Įkurta1988 m.
BūstinėKaunas, Laisvės al.39
Svetainė
lpkts.lt

Istorija

1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga sužadino viltis kovoti dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji suskato jungtis į organizaciją. Susibūrė „Tremtinio“ klubas, kurio steigiamasis suvažiavimas įvyko 1988 metų rugpjūčio 26 dieną Kaune, o tų pačių metų spalio 29 dieną buvo sušauktas pirmasis tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo steigtis „Tremtinio“ klubo skyriai. 1990 metais organizaciją nuspręsta pasivadinti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Iki 1990 metų kovo 11 dienos į LPKTS buvo susibūrę apie 76 tūkstančiai žmonių, organizacija turėjo 58 skyrius visoje Lietuvoje. 1994 metais LPKTS tapo politine organizacija, dalyvavo rinkimuose į Seimą, miestų ir rajonų savivaldybių tarybas. Nuo 2004 metų LPKTS – visuomeninė organizacija, skaičiuojanti apie 40 tūkstančių narių, veikia 53 filialai. Kone kiekvienas filialas turi chorą ar ansamblį, daugelis įrengę tremties ir rezistencijos muziejų ar ekspoziciją. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga turi paramos gavėjo statusą. Savo veikloje vadovaujasi įstatais ir programa. Aukščiausia valdymo institucija yra atstovų suvažiavimas. Jis dvejiems metams renka pirmininką ir valdybą. Pirmininkas ir valdyba vadovauja sąjungai tarp suvažiavimų. Taryba turi tik patariamąją teisę. Pirmasis LPKTS vadovas buvo Balys Gajauskas, po jo ilgus metus sąjungai vadovavo Povilas Jakučionis ir . 2014 metais pirmininku išrinktas .

Veikla

LPKTS puoselėja tautinę savimonę ir tautinę kultūrą, rūpinasi jaunosios kartos pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymu, rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimu, sovietinės okupacijos ir komunistinio lietuvių tautos genocido padarinių likvidavimu ir istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijai atkūrimu, palaiko šalies politines ir ekonomines reformas, gynybinės galios stiprinimą. Įgyvendindama savo idėjas LPKTS teikia pirmenybę leidybinei, atminimo įamžinimo bei kultūrinei veiklai. Nuo 1988 m. spalio 28 d. leidžiamas savaitraštis „Tremtinys“. 1991 m. pradėtas leisti istorijos žurnalas „Laisvės kovų archyvas“.  Nuo 1991 m. rugpjūčio 3 d. kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį rengiami tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiai „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Kasmet organizuojami žygiai „Partizanų takais“, konferencijos, seminarai, minėjimai visoje Lietuvoje, o kas dveji metai – politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“, vis kitame Lietuvos regione.

Genocido, rezistencijos ir tremties muziejai įkurti Kaune, Marijampolėje, Alytuje, Panevėžyje, Tauragėje, Druskininkuose. Remiantis Kultūros ir švietimo ministerijos bei Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos muziejaus steigimo sutartimi 1992 m. spalio 15 d. įsteigtas Lietuvos genocido aukų muziejus Vilniuje. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti.

Politinė veikla

Politinėje veikloje politiniai kaliniai ir tremtiniai dalyvavo nuo pirmųjų 1990 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimai 1990 m. rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą ir savivaldybes.

Politinių kalinių ir tremtinių frakcija yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS-LDK narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS-LDK narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes.

Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis.

2019 m. TS-LKD PKTF pirmininku išrinktas dr. Arvydas Anušauskas.

Vadovai

  • Balys Gajauskas
  • Povilas Jakučionis

Nuorodos

  • Oficiali svetainė
  1. „Tremtinys“, 1991 m. Nr. 16
  2. https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/aanusauskas_isrinktas_tslkd_politiniu_kaliniu_ir_tremtiniu_frakcijos_pirmininku,html.1 Archyvuota kopija 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 02:11

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kas yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga? Ką reiškia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga?

Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtiniu sajunga LPKTS asociacija vienijanti buvusius tremtinius politinius kalinius ir Laisves kovu dalyvius įkurta 1988 metais Įsikurusi Kaune Laisves al 39 Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtiniu sajungaCentrine bustine KauneTrumpinysLPKTSPirmininkasĮkurta1988 m BustineKaunas Laisves al 39Svetainelpkts ltBustine Kaune po remonto 2019 m Istorija1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga suzadino viltis kovoti del Lietuvos valstybes nepriklausomybes atkurimo Buve sovietiniu lageriu politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji suskato jungtis į organizacija Susibure Tremtinio klubas kurio steigiamasis suvaziavimas įvyko 1988 metu rugpjucio 26 diena Kaune o tu paciu metu spalio 29 diena buvo susauktas pirmasis tremtiniu ir politiniu kaliniu suvaziavimas Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradejo steigtis Tremtinio klubo skyriai 1990 metais organizacija nuspresta pasivadinti Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtiniu sajunga Iki 1990 metu kovo 11 dienos į LPKTS buvo susibure apie 76 tukstanciai zmoniu organizacija turejo 58 skyrius visoje Lietuvoje 1994 metais LPKTS tapo politine organizacija dalyvavo rinkimuose į Seima miestu ir rajonu savivaldybiu tarybas Nuo 2004 metu LPKTS visuomenine organizacija skaiciuojanti apie 40 tukstanciu nariu veikia 53 filialai Kone kiekvienas filialas turi chora ar ansamblį daugelis įrenge tremties ir rezistencijos muzieju ar ekspozicija Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtiniu sajunga turi paramos gavejo statusa Savo veikloje vadovaujasi įstatais ir programa Auksciausia valdymo institucija yra atstovu suvaziavimas Jis dvejiems metams renka pirmininka ir valdyba Pirmininkas ir valdyba vadovauja sajungai tarp suvaziavimu Taryba turi tik patariamaja teise Pirmasis LPKTS vadovas buvo Balys Gajauskas po jo ilgus metus sajungai vadovavo Povilas Jakucionis ir 2014 metais pirmininku isrinktas VeiklaLPKTS puoseleja tautine savimone ir tautine kultura rupinasi jaunosios kartos pilietiskumo ir patriotiskumo ugdymu rezistencijos ir tremties atminimo įamzinimu sovietines okupacijos ir komunistinio lietuviu tautos genocido padariniu likvidavimu ir istorines tiesos apie pasipriesinima okupacijai atkurimu palaiko salies politines ir ekonomines reformas gynybines galios stiprinima Įgyvendindama savo idejas LPKTS teikia pirmenybe leidybinei atminimo įamzinimo bei kulturinei veiklai Nuo 1988 m spalio 28 d leidziamas savaitrastis Tremtinys 1991 m pradetas leisti istorijos zurnalas Laisves kovu archyvas Nuo 1991 m rugpjucio 3 d kasmet pirmajį rugpjucio sestadienį rengiami tremtiniu politiniu kaliniu ir Laisves kovu dalyviu saskrydziai Su Lietuva sirdy Ariogaloje Kasmet organizuojami zygiai Partizanu takais konferencijos seminarai minejimai visoje Lietuvoje o kas dveji metai politiniu kaliniu ir tremtiniu dainu ir poezijos sventes Leiskit į Tevyne vis kitame Lietuvos regione Genocido rezistencijos ir tremties muziejai įkurti Kaune Marijampoleje Alytuje Panevezyje Taurageje Druskininkuose Remiantis Kulturos ir svietimo ministerijos bei Tremtiniu ir politiniu kaliniu sajungos muziejaus steigimo sutartimi 1992 m spalio 15 d įsteigtas Lietuvos genocido auku muziejus Vilniuje Sajungos lesomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta simtai paminklu ir keletas memorialu zuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantu nukankintiems Laisves kovotojams atminti Politine veiklaPolitineje veikloje politiniai kaliniai ir tremtiniai dalyvavo nuo pirmuju 1990 m Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos rinkimai 1990 m rinkimu į Auksciausiaja Taryba ir savivaldybes Politiniu kaliniu ir tremtiniu frakcija yra Tevynes sajungos Lietuvos krikscioniu demokratu konservatoriai politiniai kaliniai ir tremtiniai krikscioniskieji demokratai strukturinis padalinys vienijantis ir atstovaujantis TS LDK narius buvusius pasipriesinimo okupacijoms dalyvius politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS LDK narius puoselejancius tautines ir krikscioniskasias vertybes Pirmuoju Frakcijos pirmininku isrinktas dr Povilas Jakucionis 2019 m TS LKD PKTF pirmininku isrinktas dr Arvydas Anusauskas VadovaiBalys Gajauskas Povilas JakucionisNuorodosOficiali svetaine Tremtinys 1991 m Nr 16 https www respublika lt lt naujienos lietuva lietuvos politika aanusauskas isrinktas tslkd politiniu kaliniu ir tremtiniu frakcijos pirmininku html 1 Archyvuota kopija 2022 01 27 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Prekybinė moneta

  • Liepa 16, 2025

    Predeltos nacionalinis parkas

  • Liepa 16, 2025

    Prazeodomis

  • Liepa 16, 2025

    Pravieniškės I

  • Liepa 16, 2025

    Pravoslavybė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje