Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kitos reikšmės Vytautas Landsbergis reikšmės Vytautas LandsbergisV Landsbergis 2014 m Gimė 1932 m spalio 18 d 92 metai K

Vytautas Landsbergis

  • Pagrindinis puslapis
  • Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kitos reikšmės – Vytautas Landsbergis (reikšmės).
Vytautas Landsbergis
V. Landsbergis 2014 m.
Gimė 1932 m. spalio 18 d. (92 metai)
Kaunas
Gyven. vieta Žvėrynas, Vilnius
Tėvas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Motina Ona Jablonskytė-Landsbergienė
Sutuoktinis (-ė) Gražina Ručytė-Landsbergienė
Vaikai Jūratė Landsbergytė
Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė
Vytautas V. Landsbergis
Pareigos Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.
Partija TS-LKD
Išsilavinimas Profesorius
Alma mater Lietuvos valstybinė konservatorija (1955)
Žymūs apdovanojimai
  • 2016 m. Prancūzijos Garbės legiono ordino Didysis kryžius
  • 2009 m. Gruzijos Šv. Georgijaus ordinas
  • 2003 m. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine
  • 1998 m. Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius
Vikiteka Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis (g. 1932 m. spalio 18 d. Kaune) – lietuvių politikas, muzikologas. 2022 m. Seimo pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu.

Gimė Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Kaune baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950–1955 m. mokėsi Valstybinėje konservatorijoje.

Visuomeninė ir pedagoginė veikla

Politikas, muzikologas, publicistas. Išleido ~30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, vėliau – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.[reikalingas šaltinis] Išleido poezijos knygų, atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, iki šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas ir Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.[reikalingas šaltinis]

1952 m. užėmė trečiąją vietą Lietuvos šachmatų čempionate.

1955 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (Aldonos Dvarionienės fortepijono klasę). 1952–1990 m. kovo mėn. buvo pedagogu. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje (1956–1963 m. ir nuo 1974 m.), jos Klaipėdos fakultete, 1957–1974 m. Vilniaus Pedagoginiame institute.

1969 m. apsigynė mokslo kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“.

1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1978–1990 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorius. VEL redkolegijos narys.

1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ antrą kartą apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1991 m. tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru. 1992 m. tapo Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru. 1992 m. nominuotas Jeilio universiteto (JAV) teisės daktaru, tačiau dėl valstybinių reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją.

1994 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „M. K. Čiurlionis. Laikas ir turinys“.

Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku. 1998 m. tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu. 2000 m. tapo Lietuvos teisės universiteto ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, (JK) garbės nariu. 2001 m. tapo Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru.

2003 m. tapo Lietuvos dailės akademijos garbės daktaru.

Politinė veikla

1988 m. birželio 3 d. išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. 1988 m. spalio 22–23 d. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime – į jo Seimą ir Seimo Tarybą.

1988 m. lapkričio 25 d. – 1990 m. balandžio 21 d. buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas.

1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį TSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje (Švedija) su Lietuvos ir išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Komunikatas suteikė impulsą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.

1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.

1990–1992 m. vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990–1991 m. – Lietuvos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990–1991 m. buvo Valstybinės derybų su TSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovavimo Seimui laikotarpiu Lietuva atsispyrė TSRS ekonominei blokadai bei ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.

Per 1992 m. rinkimus buvo išrinktas 1992–1996 m. LR Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros – balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos lyderis. Taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.

1993 m. gegužės 1 d. steigiant Lietuvos konservatorių partiją, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m.

Išrinktas į 1996–2000 m. Seimą, ėjo šios kadencijos Seimo pirmininko pareigas.

1997 m. dalyvavo LR Prezidento rinkimuose, bet surinkęs 15,92% rinkėjų balsų į antrą turą nepateko.

Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.

Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų politikos komiteto pirmininkas, prezidiumo narys.

2003–2004 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o 2004 m. birželio 13 d. išrinktas Europos Parlamento nariu. 2009 m. rinkimuose į EP perrinktas antrai kadencijai.

2022 m. birželio 30 d. LR Seimas priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą.

Apdovanojimai

  • 1991 m. profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos šios premijos ir apdovanojimai:
    • Norvegų tautos Taikos premija;
    • Prancūzijos Fondation du Future premija;
    • JAV Vydūno fondo premija;
    • Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas;
    • Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius;
    • Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinas.
  • 1992 m. Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalį už nuopelnus.
  • 1994 m. gavo Katalonijos kultūros fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
  • 1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
  • 1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.
  • 1998 m. gavo šias premijas ir apdovanojimus:
    • Italijos Vibo Valentina „Liudijimo“ premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą;
    • Lietuvos Vytauto Didžiojo I laipsnio ordiną;
    • Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių;
    • Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymenį už paramą rezistentams ir nuopelnus Lietuvai.
  • 1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas:
    • Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu;
    • UNESCO medaliu už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises;
    • Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi;
    • Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi;
    • Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu.
  • 2000 m. apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
  • 2001 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.
  • 2002 m. apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
  • 2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu.
  • 2009 m. apdovanotas:
    • Gruzijos Šv. Georgijaus ordinu;
    • Lietuvos URM garbės ženklu „“.
  • 2012 m. apdovanotas:
    • Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
  • 2016 m. apdovanotas:
    • Laisvės premija;
    • Prancūzijos Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi.

Šeima

Žmona pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Dukros Jūratė ir Birutė – muzikės. Sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.

Vaikas Gimimo data Motina Anūkai Proanūkiai
Jūratė Landsbergytė 1955 m. gegužės 30 d. Rita Kučinskaitė (Sakalienė)
(g. 1932 m.,

m. 2014 m.)

Gerdenis Grickevičius (g. 1987 m. rugsėjo 2 d.)
Vytautas Oškinis (g. 1991 m. sausio 18 d.)
Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė 1960 m. Gražina Ručytė
(g. 1930 m. sausio 28 d., m. 2020 m. kovo 10 d.) 		Gabija Andrulienė (Cechanavičiūtė) (g. 1988 m.)
Lukas Cechanavičius (g. 1991 m. balandį)
Laurynas Cechanavičius (g. 1994 m.) 		Gabijos Andrulienės duktė:

Goda Andrulytė (g. 2015 m.)

Vytautas V. Landsbergis 1962 m. gegužės 25 d. Gabrielius Landsbergis (g. 1982 m. sausio 7 d.)
Jonas Landsbergis (g. 1990 m.)
Elena Bukauskienė (Landsbergytė) (g. 1991 m.)
Julija Landsbergytė (g. 1998 m. gruodžio 15 d.)
Severija Landsbergytė (g. 2000 m. lapkričio 15 d.) 		Gabrieliaus Landsbergio vaikai:
Augustas Gabrielius Landsbergis (g. 2001 m. kovo 30 d.)
Vilhelmas Konstantinas Landsbergis (g. 2003 m. vasario 12 d.)
Morta Sofija Landsbergytė (g. 2006 m. sausio 25 d.)
Gertrūda Elena Landsbergytė (g. 2008 m. liepos 29 d.)
Jono Landsbergio duktė:
Rytė Landsbergytė (g. 2013 m. rugpjūtį)

Išnašos

  1. https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/v-landsbergis-didzioji-g-rucytes-landsbergienes-avantiura-428484
  2. „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas“. 2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1256. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  3. A. Uogelė „Mano šachmatai“, 1993
  4. Gotlando komunikatas. 1989
  5. „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. 1990 m. kovo 11 d. įstatymas Nr. I-14. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  6. „V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2016-11-18. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  7. „V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2016-11-18. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  8. „V.Landsbergiui ir A.Brazauskui – „Tūkstantmečio žvaigždės““. delfi.lt. Delfi. 2009-12-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  9. „V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2016-11-18. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  10. „V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2016-11-18. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  11. „Anapilin iškeliavo Gražina Ručytė–Landsbergienė“. LRT.

Nuorodos

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –
Vytautas Landsbergis
  • Oficiali svetainė
  • Prof. Vytauto Landsbergio kultūros darbų bibliografija
  • Vytauto Landsbergio knygos Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje Archyvuota kopija 2008-01-13 iš Wayback Machine projekto.
  • Vahid Qazi. „Juodos duonos šviesi pluta“
Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Brazauskas
kaip Lietuvos TSR vadovas ir LKP CK I sekretorius 		Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas
→
1990 – 1992 		Po to:
Algirdas Brazauskas
kaip Lietuvos seimo pirmininkas
Prieš tai:
Česlovas Juršėnas 		Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas

1996 – 2000 		Po to:
Artūras Paulauskas
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
– 		TS-LKD pirmininkas

1993 – 2003 		Po to:
Andrius Kubilius


Lietuvoje išrinkti (nuo 2004 m.) Europos Parlamento nariai

Laima Liucija Andrikienė | Petras Auštrevičius | Zigmantas Balčytis | Šarūnas Birutis | Vilija Blinkevičiūtė | Danutė Budreikaitė | Arūnas Degutis | Jolanta Dičkutė | Gintaras Didžiokas | Leonidas Donskis | Eugenijus Gentvilas | Antanas Guoga | Juozas Imbrasas | Stasys Jakeliūnas | Ona Juknevičienė | Rasa Juknevičienė | Andrius Kubilius | Gabrielius Landsbergis | Vytautas Landsbergis | Aušra Maldeikienė | Eugenijus Maldeikis | Valentinas Mazuronis | Liudas Mažylis | Radvilė Morkūnaitė | Juozas Olekas | Rolandas Paksas | Justas Vincas Paleckis | Rolandas Pavilionis | Bronis Ropė | Aloyzas Sakalas | Algirdas Saudargas | Margarita Starkevičiūtė | Valdemaras Tomaševskis | Viktoras Uspaskich | Justina Vitkauskaitė

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 01 Lie, 2025 / 17:05

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Landsbergis, Kas yra Vytautas Landsbergis? Ką reiškia Vytautas Landsbergis?

Kitos reiksmes Vytautas Landsbergis reiksmes Vytautas LandsbergisV Landsbergis 2014 m Gime 1932 m spalio 18 d 92 metai KaunasGyven vieta Zverynas VilniusTevas Vytautas Landsbergis ZemkalnisMotina Ona Jablonskyte LandsbergieneSutuoktinis e Grazina Rucyte LandsbergieneVaikai Jurate Landsbergyte Birute Landsbergyte Cechanaviciene Vytautas V LandsbergisPareigos Tevynes Sajungos politikos komiteto pirmininkas Prezidiumo narys Partija TS LKDIssilavinimas ProfesoriusAlma mater Lietuvos valstybine konservatorija 1955 Zymus apdovanojimai2016 m Prancuzijos Garbes legiono ordino Didysis kryzius 2009 m Gruzijos Sv Georgijaus ordinas 2003 m Vytauto Didziojo ordinas su aukso grandine 1998 m Vytauto Didziojo ordino Didysis kryziusVikiteka Vytautas Landsbergis Vytautas Landsbergis g 1932 m spalio 18 d Kaune lietuviu politikas muzikologas 2022 m Seimo pripazintas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybes vadovu Gime Vytauto Landsbergio Zemkalnio ir oftalmologes Onos Jablonskytes Landsbergienes seimoje Kaune baige vidurine ir J Gruodzio muzikos mokyklas 1950 1955 m mokesi Valstybineje konservatorijoje Visuomenine ir pedagogine veiklaPolitikas muzikologas publicistas Isleido 30 knygu kuriose is pradziu daugiausiai gvildeno M K Ciurlionio kuryba veliau Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus reikalingas saltinis Isleido poezijos knygu atsiminimus Suredagavo ir isleido visus M K Ciurlionio kurinius fortepijonui Ilgametis Lietuvos kompozitoriu sajungos valdybos ir sekretoriato narys iki siol yra M K Ciurlionio draugijos pirmininkas ir Lietuvos sachmatu federacijos garbes pirmininkas reikalingas saltinis 1952 m uzeme treciaja vieta Lietuvos sachmatu cempionate 1955 m baige Lietuvos valstybine konservatorija Aldonos Dvarionienes fortepijono klase 1952 1990 m kovo men buvo pedagogu Deste fortepijona Vilniaus M K Ciurlionio muzikos mokykloje Valstybineje konservatorijoje 1956 1963 m ir nuo 1974 m jos Klaipedos fakultete 1957 1974 m Vilniaus Pedagoginiame institute 1969 m apsigyne mokslo kandidato disertacija M K Ciurlionio kompozitoriaus kuryba 1975 m uz monografija Ciurlionio kuryba apdovanotas Lietuvos TSR premija 1978 1990 m Lietuvos muzikos akademijos profesorius VEL redkolegijos narys 1988 m uz monografija Ceslovo Sasnausko gyvenimas ir darbai antra karta apdovanotas Lietuvos TSR premija 1991 m tapo Cikagos Lojolos universiteto teises garbes daktaru 1992 m tapo Lietuvos Vytauto Didziojo universiteto filosofijos garbes daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto JAV humanitariniu mokslu daktaru 1992 m nominuotas Jeilio universiteto JAV teises daktaru taciau del valstybiniu reikalu negalejo nuvykti į suteikimo ceremonija 1994 m Lietuvos muzikos akademijoje apgyne habilituoto daktaro disertacija M K Ciurlionis Laikas ir turinys Nuo 1995 m yra Tarptautinio M K Ciurlionio vargonininku ir pianistu konkurso tarybos pirmininkas 1997 m tapo Klaipedos universiteto garbes daktaru bei Lietuviu kataliku mokslo akademijos akademiku 1998 m tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbes nariu 2000 m tapo Lietuvos teises universiteto ir Helsinkio universiteto garbes daktaru JK garbes nariu 2001 m tapo Sorbonos universiteto Prancuzija garbes daktaru 2003 m tapo Lietuvos dailes akademijos garbes daktaru Politine veikla1988 m birzelio 3 d isrinktas į Sajudzio iniciatyvine grupe 1988 m spalio 22 23 d Sajudzio Steigiamajame suvaziavime į jo Seima ir Seimo Taryba 1988 m lapkricio 25 d 1990 m balandzio 21 d buvo Sajudzio Seimo Tarybos pirmininkas o nuo 1991 m gruodzio 15 d Sajudzio garbes pirmininkas 1989 m kovo 26 d panevezieciai isrinko V Landsbergį TSRS liaudies deputatu o 1990 m vasario 24 d Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos deputatu Gotlando komunikatas 1989 m rugpjucio 6 d Gotlando saloje Svedija su Lietuvos ir iseivijos atstovais pasirase Gotlando komunikata kuriame teigiama kad Visu pasaulio lietuviu gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybes atkurimas Komunikatas suteike impulsa Lietuvos nepriklausomybes paskelbimui 1990 m kovo 11 d Vytautas Landsbergis 1990 m kovo 11 d paskelbus akta viduryje 1990 m kovo 11 d isrinktas Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos pirmininku vadovavo Tarybos posedziui kuriame ta diena paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybe Pagal Laikinaja Konstitucija tapo auksciausiu valstybes pareigunu 1990 1992 m vienas is Baltijos valstybiu Tarybos vadovu o 1990 1991 m Lietuvos Konstitucijos metmenu rengimo komisijos pirmininkas Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m rudenį ir priemus referendume Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tu metu lapkricio 6 d Be to 1990 1991 m buvo Valstybines derybu su TSRS delegacijos pirmininkas Jo vadovavimo Seimui laikotarpiu Lietuva atsispyre TSRS ekonominei blokadai bei ginkluotam smurtui ir pasieke savo atkurtos nepriklausomybes tarptautinį pripazinima taip pat 1992 m susitarima su Rusija kad butu isvesta Rusijos kariuomene Per 1992 m rinkimus buvo isrinktas 1992 1996 m LR Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtines opozicijos Tevynes Santaros balsuotu sprendimu veike kaip parlamento opozicijos lyderis Taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentineje Asamblejoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblejoje narys 1993 m geguzes 1 d steigiant Lietuvos konservatoriu partija isrinktas jos pirmininku 1995 1998 ir 2000 m isrinktas juo pakartotinai ir ejo sias pareigas iki 2003 m Isrinktas į 1996 2000 m Seima ejo sios kadencijos Seimo pirmininko pareigas 1997 m dalyvavo LR Prezidento rinkimuose bet surinkes 15 92 rinkeju balsu į antra tura nepateko Tautiniu bendruomeniu dienoje Vyriausybes rumuose 2009 m Per 2000 m rinkimus ketvirta karta isrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m vel dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentine Asambleja ir Baltijos Asambleja Nuo 2003 m Tevynes sajungos Lietuvos krikscioniu demokratu politikos komiteto pirmininkas prezidiumo narys 2003 2004 m buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebetojas o 2004 m birzelio 13 d isrinktas Europos Parlamento nariu 2009 m rinkimuose į EP perrinktas antrai kadencijai 2022 m birzelio 30 d LR Seimas priimtu įstatymu suteike V Landsbergiui valstybes vadovo statusa Apdovanojimai2023 m 1991 m profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos sios premijos ir apdovanojimai Norvegu tautos Taikos premija Prancuzijos Fondation du Future premija JAV Vyduno fondo premija Didziosios Britanijos Tarptautinio laisves fondo apdovanojimas Lenkijos skautu sajungos garbes kryzius Lietuvos sauliu sajungos Sauliu zvaigzdes ordinas 1992 m Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann Ehlers Preis ir Estijos Respublikos medalį uz nuopelnus 1994 m gavo Katalonijos kulturos fondo 9 aja tarptautine Ramon Llull premija 1995 m V Landsbergis tapo Vokietijos sauliu Sv Sebastijono ordino kavalieriumi 1997 m apdovanotas Prancuzijos Garbes Legiono II laipsnio ordinu Su zmona Grazina1998 m gavo sias premijas ir apdovanojimus Italijos Vibo Valentina Liudijimo premija uz įnasa į Lietuvos issilaisvinima Lietuvos Vytauto Didziojo I laipsnio ordina Norvegijos Karaliskojo ordino Uz nuopelnus Didįjį kryziu Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtiniu sajungos Pasipriesinimo dalyvio zymenį uz parama rezistentams ir nuopelnus Lietuvai 1999 m Vytautas Landsbergis apdovanotas Lenkijos Respublikos Didziojo Kryziaus ordinu UNESCO medaliu uz indelį pletojant demokratija bei kovojant uz zmogaus teises Maltos ordino Nuopelnu ordino Didziuoju kryziumi Graikijos Garbes ordino Didziuoju kryziumi Komunizmo auku memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisves apdovanojimu 2000 m apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu Prancuzija 2001 m apdovanotas Latvijos Triju zvaigzdziu II laipsnio ordinu 2002 m apdovanotas Estijos Marijos zemes kryziaus ordinu 2003 m apdovanotas Vytauto Didziojo ordinu su aukso grandine ir Vokietijos Saksonijos zemes parlamento Konstituciniu medaliu 2009 m apdovanotas Gruzijos Sv Georgijaus ordinu Lietuvos URM garbes zenklu 2012 m apdovanotas Vycio Kryziaus ordino Didziuoju kryziumi 2016 m apdovanotas Laisves premija Prancuzijos Garbes legiono ordino Didziuoju kryziumi SeimaZmona pianiste Lietuvos muzikos akademijos profesore Grazina Rucyte Landsbergiene Dukros Jurate ir Birute muzikes Sunus Vytautas literatas ir filmu rezisierius Vaikas Gimimo data Motina Anukai ProanukiaiJurate Landsbergyte 1955 m geguzes 30 d Rita Kucinskaite Sakaliene g 1932 m m 2014 m Gerdenis Grickevicius g 1987 m rugsejo 2 d Vytautas Oskinis g 1991 m sausio 18 d Birute Landsbergyte Cechanaviciene 1960 m Grazina Rucyte g 1930 m sausio 28 d m 2020 m kovo 10 d Gabija Andruliene Cechanaviciute g 1988 m Lukas Cechanavicius g 1991 m balandį Laurynas Cechanavicius g 1994 m Gabijos Andrulienes dukte Goda Andrulyte g 2015 m Vytautas V Landsbergis 1962 m geguzes 25 d Gabrielius Landsbergis g 1982 m sausio 7 d Jonas Landsbergis g 1990 m Elena Bukauskiene Landsbergyte g 1991 m Julija Landsbergyte g 1998 m gruodzio 15 d Severija Landsbergyte g 2000 m lapkricio 15 d Gabrieliaus Landsbergio vaikai Augustas Gabrielius Landsbergis g 2001 m kovo 30 d Vilhelmas Konstantinas Landsbergis g 2003 m vasario 12 d Morta Sofija Landsbergyte g 2006 m sausio 25 d Gertruda Elena Landsbergyte g 2008 m liepos 29 d Jono Landsbergio dukte Ryte Landsbergyte g 2013 m rugpjutį Isnasoshttps www diena lt naujienos lietuva salies pulsas v landsbergis didzioji g rucytes landsbergienes avantiura 428484 Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas 2022 m birzelio 30 d įstatymas Nr XIV 1256 Lietuvos Respublikos Seimas Nuoroda tikrinta 2024 03 12 A Uogele Mano sachmatai 1993 Gotlando komunikatas 1989 Del Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 1990 m kovo 11 d įstatymas Nr I 14 Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas Nuoroda tikrinta 2024 03 12 V Landsbergiui įteiktas auksciausias Prancuzijos valstybinis apdovanojimas delfi lt Delfi BNS 2016 11 18 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 V Landsbergiui įteiktas auksciausias Prancuzijos valstybinis apdovanojimas delfi lt Delfi BNS 2016 11 18 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 V Landsbergiui ir A Brazauskui Tukstantmecio zvaigzdes delfi lt Delfi 2009 12 30 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 V Landsbergiui įteiktas auksciausias Prancuzijos valstybinis apdovanojimas delfi lt Delfi BNS 2016 11 18 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 V Landsbergiui įteiktas auksciausias Prancuzijos valstybinis apdovanojimas delfi lt Delfi BNS 2016 11 18 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Anapilin iskeliavo Grazina Rucyte Landsbergiene LRT NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Vytautas Landsbergis Oficiali svetaine Prof Vytauto Landsbergio kulturos darbu bibliografija Vytauto Landsbergio knygos Mokslineje elektronineje bibliotekoje Archyvuota kopija 2008 01 13 is Wayback Machine projekto Vahid Qazi Juodos duonos sviesi pluta Politinis postasPries tai Algirdas Brazauskas kaip Lietuvos TSR vadovas ir LKP CK I sekretorius Auksciausiosios Tarybos pirmininkas 1990 1992 Po to Algirdas Brazauskas kaip Lietuvos seimo pirmininkasPries tai Ceslovas Jursenas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas 1996 2000 Po to Arturas PaulauskasPartijos politines pareigosPries tai TS LKD pirmininkas 1993 2003 Po to Andrius Kubilius Lietuvoje isrinkti nuo 2004 m Europos Parlamento nariaiLaima Liucija Andrikiene Petras Austrevicius Zigmantas Balcytis Sarunas Birutis Vilija Blinkeviciute Danute Budreikaite Arunas Degutis Jolanta Dickute Gintaras Didziokas Leonidas Donskis Eugenijus Gentvilas Antanas Guoga Juozas Imbrasas Stasys Jakeliunas Ona Jukneviciene Rasa Jukneviciene Andrius Kubilius Gabrielius Landsbergis Vytautas Landsbergis Ausra Maldeikiene Eugenijus Maldeikis Valentinas Mazuronis Liudas Mazylis Radvile Morkunaite Juozas Olekas Rolandas Paksas Justas Vincas Paleckis Rolandas Pavilionis Bronis Rope Aloyzas Sakalas Algirdas Saudargas Margarita Starkeviciute Valdemaras Tomasevskis Viktoras Uspaskich Justina Vitkauskaite

Naujausi straipsniai
  • Liepa 02, 2025

    Hulos slėnis

  • Liepa 01, 2025

    Hradec Kralovė

  • Birželis 12, 2025

    Histidinas

  • Birželis 14, 2025

    Histologija

  • Birželis 22, 2025

    Hipokratas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje