Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Politinė partija iš lot pars dalis žmonių grupė kuri turi bendrus politinius idealus siekia tų pačių politinių tikslų ir
Politinė partija
Politinė partija (iš lot. pars 'dalis') – žmonių grupė, kuri turi bendrus politinius idealus, siekia tų pačių politinių tikslų ir yra susibūrusi į organizaciją, skirtą šiems idealams ginti bei įgyvendinti.
- Šis straipsnis apie politines partijas. Apie kitokias partijas skaitykite straipsnyje Partija (reikšmės).
Tikros partijos egzistuoja ten, kur piliečiai (ar bent didelė jų dalis) turi galimybę dalyvauti valstybės valdyme. Kitose valstybėse į partijas panašiausios revoliucionierių organizacijos.
Nors partijos reikalingos valstybės institucijų organizavimui ten, kur piliečiai dalyvauja valstybės valdyme, jos paprastai tiesiogiai konstitucijose neminimos.
Panašios politinės orientacijos ar ideologijos partijos gali jungtis į internacionalus.
Istorija
Šiuolaikinės politinės partijos save kildina iš laikotarpio, kai galutinai sužlugo absoliutizmas ir suverenitetas atiteko tautai. Partijos tapo įvairių interesų sklaidos, jų raiškos išdava.
Dabartinių partijų pirmtakais gali būti laikomos Anglijos politinės grupės – toriai ir . M. Veberis išskyrė šiuos politinių partijų vystymosi etapus:
- Aristokratų katerijos (tam tikrų tikslų siekiančios grupės)
- Politiniai klubai
- Šiuolaikinės masinės partijos
Visus šiuos etapus praėjo tik toriai ir vigai, kitų partijų kūrimasis yra paprastesnis, pirmi du etapai laikomi tik jų priešistore. buvo savotiška pirminė organizacija, jungiantys panašių pažiūrų žmones. Tipiškas toks partijos atsiradimo pavyzdys – Italija. 1831–1848 m. Italijoje veikė „Jaunosios Italijos“ politinis klubas su filialais. Tų filialų buvo daug, o jų narių apie 50-60 tūkst. Panašaus tipo buvo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu susikūrę jakobinų, koldiljerų klubai.
Masinės partijos susikūrė veikiamos judėjimo. Masinėms partijoms būdingas didelis narių skaičius, struktūra ir pan. XIX a. pab.–XX a. vid. partijos formuojasi daugiausia klasiniu požymiu. Politiniams procesams įgavus parlamentinę formą išaiškėja, kad partija turi remtis ne klasės interesais, bet atstovauti daugelį visuomeninių jėgų interesų. Pagrindine partijų funkcija tampa įvairių visuomeninių interesų derinimas, jų integracija, todėl partijoms tampa būtina suformuluoti universalią programą. Partijos tampa universalesnėmis. Nuo XX a. vidurio klasines partijas pakeitė „catch – all“ tipo partijos.
Partijos paprastai remiasi arba deklaruoja, kad remiasi kokia nors ideologija, tačiau jų ideologizacijos laipsnis yra skirtingas. JAV partijos – tiek respublikonai, tiek demokratai remiasi liberalizmo ideologija, tačiau jų ideologizacijos laipsnis yra žemas. Lyginant Europos ir JAV partijas atrodo, kad JAV partijos neturi ideologijos, o remiasi pragmatizmu.
Partijų skirstymas
Politinės partijos paprastai vadovaujasi ideologiniais tikslais, taip pat dažnai skirstomos vadinamajame . Tipiškas spektras turi kairiąsias partijas, siejamas su radikalia ir progresyvia politika, ir dešiniąsias partijas, siejamas su konservatyvia arba reakcine politika. Demokratiniuose rinkimuose paprastai dalyvauja liberalių, konservatyvių ir socialistinių krypčių partijos; kitos labai didelėms politinėms partijoms būdingos ideologijos: komunizmas, populizmas, nacionalizmas ir islamizmas. Kiti skirstymo variantai papildomai įtraukia tokias dimensijas kaip požiūris į parlamentinę demokratiją ir autoritarizmą bei totalitarizmą, ekonominę politiką (kairiosios partijos renkasi socialdemokratiją, socializmą arba komunizmą, o dešiniosios linkusios palaikyti laissez – faire ekonomiką. Skirtingų šalių politinės partijos neretai pasirenka panašias spalvas ir simbolius, kad galėtų identifikuotis su tam tikra ideologija. Centristinės partijos paprastai bando derinti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų remiamas priemones. Partijos, norinčios pritraukti rinkėjus, kurie laikosi įvairių pozicijų įvairiais klausimais, gali būti „“, t.y., apimti platų ideologinį spektrą. Lietuvoje tokia kartais laikyta „Darbo partija“.
Daugelis politinių partijų neturi aiškios ideologinės priklausomybės ir vietoj to pirmiausia gali užsiimti konkretaus politinio verslininko propagavimu. Tai asmeninės partijos, kurios dažnai ir vadinamos pagal savo lyderius. Jos dažnesnės žemesnio socialinio išsivystymo lygio valstybėse. Gavę valdžią, savas programines nuostatas jos lengvai keičia.
Jei valstybėje nėra nusistovėjusi valdymo forma, partijos dažnai grupuojasi pagal palankumą kuriai nors iš jų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Ispanijoje XX a. pradžioje buvo respublikonų ir monarchistų partijų.
Jei valstybėje nenusistovėjusi religijos padėtis, gali kurtis religijai palankios partijos. Tačiau jų programose tai nebūna vienintelės nuostatos.
Valstybėse, kuriose kartu gyvena kelios nelygių teisių ar įtakos tautos, gali kurtis nacionalinės partijos, kurios siekia didesnių savos tautos teisių.
Kartais partijos buriasi pagal požiūrį į kokį nors konkrečiu metu svarbų klausimą. Pavyzdžiui, JAV respublikonų partija ir JAV demokratų partija skyrėsi požiūriu į vergiją, vėliau – požiūriu į muitus, dar vėliau – požiūriu į valiutą.
Kiekvienoje valstybėje politinės partijos sudaro tam tikrą partinę sistemą.
Partijų struktūra
Paprastai kiekviena didesnė partija turi savo skyrius ar organizacijas visoje valstybėje ar bent didelėje jos dalyje, didesniuose administraciniuose centruose ar rinkimų apygardose. Tokių skyrių tikslas – skleisti partijos idėjas, pritraukti naujus žmones, organizuoti .
Be to, visos partijos paprastai turi ir savo oficialius organus.
Paprastai kiekvienas parlamente svarstomas klausimas yra apsvarstomas atskirame partijos susirinkime. Be to, partijos nariai pasižada svarbiais klausimais balsuoti, kaip nutarė partija, arba iš jos pasitraukti.
Partijos programa
Partijos keliami reikalavimai rašomi į partijos programą. Paprastai ji yra tvirtinama partijos suvažiavime ir yra įsipareigojimas rinkėjams.
Lietuvoje
Lietuvos daugiapartiškumą garantuoja Lietuvos Konstitucijos 35 straipsnis, įtvirtinantis piliečių teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas. Nuo 2005 m. kiekviena nauja politinė partija steigimo metu turi turėti bent 2000 steigėjų grupę. Partijos registruojamos Teisingumo ministerijoje, jeigu jų įstatuose, programoje nurodyti tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai neprieštarauja Lietuvos įstatymams.
Pačios pirmosios politinės partijos Lietuvoje įsteigtos XIX a. pab.-XX a. pr. sandūroje, Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje. 1896 m. Andriaus Domaševičiaus ir Alfonso Moravskio iniciatyva įkurta Lietuvos socialdemokratų partija, pirmoji, siekusi Lietuvos nepriklausomybės nuo Rusijos imperijos. 1897 m. Lietuvos žydų organizacijų pagrindu įkurtas Bundas. 1902 m. iš lietuvių tautinio judėjimo pasaulietinės srovės (varpininkų) Kazio Griniaus, Jurgio Šaulio, Povilo Višinskio ir kitų iniciatyva įkurta liberalios srovės Lietuvių demokratų partija. 1905 m. įsikūrė Lietuvių krikščionių demokratų susivienijimas, 1917 m. Rusijoje legaliai registruotas kaip Lietuvos krikščionių demokratų partija. Didžiojo Vilniaus seimo metu susikūrė nuo Lietuvos demokratų partijos priklausoma Lietuvos valstiečių sąjunga, 1916 m. – Tautos pažangos partija, vėliau davusi pradžią Lietuvių tautininkų sąjungai.
1917 m. Lietuvoje įkurta daug kairiųjų partijų – 1917 m. Rusijoje įkurta Lietuvos socialistų revoliucionierių (eserų) partija, vėliau pasivadinusi Lietuvos socialistų revoliucionierių maksimalistų sąjunga, Voroneže – nuosaikesnė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija. 1917 m. taip pat įkurta liberalios krypties , 1925 m. tapusi . 1918 m. spalį, trims mėnesiams prieš bolševikams užimant Vilnių, iš Rusijos grįžę lietuviai komunistai aktyvistai įkūrė Lietuvos komunistų partiją (LKP), vėliau veikusią pogrindyje iki pat Lietuvos sovietinės okupacijos.
1924 m. įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga, nuo 1926 m. gruodžio perversmo iki 1940 m. tapusi vienvalde politine partija Lietuvoje. 1936 m. Antano Smetonos valdžia uždarė visas partijas, išskyrus Lietuvių tautininkų sąjungą. Lietuvą okupavus sovietams, uždrausta ir Lietuvių tautininkų sąjunga, legalizuota LKP, 1940–1941 ir 1944–1988 m. kartu su Komjaunimu buvę vieninteliai legaliai veikiantys politiniai judėjimai Lietuvoje (išskyrus liepos mėn. prieš pat Lietuvos inkorporaciją į SSRS, įsteigus ). 1941 m. Lietuvą okupavus naciams, trumpą laiką buvo leidžiama veikti Lietuvos laikinajai vyriausybei, vėliau ją išvaikius nuo 1941 m. rugpjūčio buvo leista veikti tik Lietuvių nacionalistų partijai, o nuo 1941 m. gruodžio 17 d. uždraustos visos politinės partijos Lietuvoje. Sovietinės okupacijos laikotarpiu įsikūrė ir nelegaliai veikė politiniai judėjimai (pvz., Lietuvos laisvės lyga). Po karo dalis Tarpukario politinių partijų tęsė veiklą išeivijoje, pvz., ir .
Lietuvoje ėmus klostytis palankesnėms politinėms sąlygoms 1988 m. birželį susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė, tų pačių metų pabaigoje atkurtos Lietuvos krikščionių demokratų,.Lietuvos demokratų partija, 1989 m. – Lietuvių tautininkų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija.
Išnašos
- „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXIIa (1897): Оуэн — Патент о поединках, с. 887—891 s:ru:ЭСБЕ/Партии политические
- Tim Wood „Reinforcing Participatory Governance Through International Human Rights Obligations of Political Parties“ „Harvard Human Rights Journal“ Volume 28, 2015, 147-203 psl. [1] Archyvuota kopija 2018-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXV (1898): Праяга — Просрочка отпуска, с. 346 s:ru:ЭСБЕ/Программа политическая
- Lietuvos politinės partijos (VLE)
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Politinė partija, Kas yra Politinė partija? Ką reiškia Politinė partija?
Politine partija is lot pars dalis zmoniu grupe kuri turi bendrus politinius idealus siekia tu paciu politiniu tikslu ir yra susiburusi į organizacija skirta siems idealams ginti bei įgyvendinti Lietuvos socialdemokratu partijos atstovai Steigiamajame SeimeVokietijos krikscioniu demokratu sajungos suvaziavimas 2015 m Sis straipsnis apie politines partijas Apie kitokias partijas skaitykite straipsnyje Partija reiksmes Tikros partijos egzistuoja ten kur pilieciai ar bent didele ju dalis turi galimybe dalyvauti valstybes valdyme Kitose valstybese į partijas panasiausios revoliucionieriu organizacijos Nors partijos reikalingos valstybes instituciju organizavimui ten kur pilieciai dalyvauja valstybes valdyme jos paprastai tiesiogiai konstitucijose neminimos Panasios politines orientacijos ar ideologijos partijos gali jungtis į internacionalus IstorijaSiuolaikines politines partijos save kildina is laikotarpio kai galutinai suzlugo absoliutizmas ir suverenitetas atiteko tautai Partijos tapo įvairiu interesu sklaidos ju raiskos isdava Dabartiniu partiju pirmtakais gali buti laikomos Anglijos politines grupes toriai ir M Veberis isskyre siuos politiniu partiju vystymosi etapus Aristokratu katerijos tam tikru tikslu siekiancios grupes Politiniai klubai Siuolaikines masines partijos Visus siuos etapus praejo tik toriai ir vigai kitu partiju kurimasis yra paprastesnis pirmi du etapai laikomi tik ju priesistore buvo savotiska pirmine organizacija jungiantys panasiu paziuru zmones Tipiskas toks partijos atsiradimo pavyzdys Italija 1831 1848 m Italijoje veike Jaunosios Italijos politinis klubas su filialais Tu filialu buvo daug o ju nariu apie 50 60 tukst Panasaus tipo buvo Didziosios Prancuzijos revoliucijos metu susikure jakobinu koldiljeru klubai Masines partijos susikure veikiamos judejimo Masinems partijoms budingas didelis nariu skaicius struktura ir pan XIX a pab XX a vid partijos formuojasi daugiausia klasiniu pozymiu Politiniams procesams įgavus parlamentine forma isaiskeja kad partija turi remtis ne klases interesais bet atstovauti daugelį visuomeniniu jegu interesu Pagrindine partiju funkcija tampa įvairiu visuomeniniu interesu derinimas ju integracija todel partijoms tampa butina suformuluoti universalia programa Partijos tampa universalesnemis Nuo XX a vidurio klasines partijas pakeite catch all tipo partijos Partijos paprastai remiasi arba deklaruoja kad remiasi kokia nors ideologija taciau ju ideologizacijos laipsnis yra skirtingas JAV partijos tiek respublikonai tiek demokratai remiasi liberalizmo ideologija taciau ju ideologizacijos laipsnis yra zemas Lyginant Europos ir JAV partijas atrodo kad JAV partijos neturi ideologijos o remiasi pragmatizmu Partiju skirstymasPolitines partijos paprastai vadovaujasi ideologiniais tikslais taip pat daznai skirstomos vadinamajame Tipiskas spektras turi kairiasias partijas siejamas su radikalia ir progresyvia politika ir desiniasias partijas siejamas su konservatyvia arba reakcine politika Demokratiniuose rinkimuose paprastai dalyvauja liberaliu konservatyviu ir socialistiniu krypciu partijos kitos labai didelems politinems partijoms budingos ideologijos komunizmas populizmas nacionalizmas ir islamizmas Kiti skirstymo variantai papildomai įtraukia tokias dimensijas kaip poziuris į parlamentine demokratija ir autoritarizma bei totalitarizma ekonomine politika kairiosios partijos renkasi socialdemokratija socializma arba komunizma o desiniosios linkusios palaikyti laissez faire ekonomika Skirtingu saliu politines partijos neretai pasirenka panasias spalvas ir simbolius kad galetu identifikuotis su tam tikra ideologija Centristines partijos paprastai bando derinti tiek kairiuju tiek desiniuju remiamas priemones Partijos norincios pritraukti rinkejus kurie laikosi įvairiu poziciju įvairiais klausimais gali buti t y apimti platu ideologinį spektra Lietuvoje tokia kartais laikyta Darbo partija Daugelis politiniu partiju neturi aiskios ideologines priklausomybes ir vietoj to pirmiausia gali uzsiimti konkretaus politinio verslininko propagavimu Tai asmenines partijos kurios daznai ir vadinamos pagal savo lyderius Jos daznesnes zemesnio socialinio issivystymo lygio valstybese Gave valdzia savas programines nuostatas jos lengvai keicia Jei valstybeje nera nusistovejusi valdymo forma partijos daznai grupuojasi pagal palankuma kuriai nors is ju Pavyzdziui Prancuzijoje ar Ispanijoje XX a pradzioje buvo respublikonu ir monarchistu partiju Jei valstybeje nenusistovejusi religijos padetis gali kurtis religijai palankios partijos Taciau ju programose tai nebuna vieninteles nuostatos Valstybese kuriose kartu gyvena kelios nelygiu teisiu ar įtakos tautos gali kurtis nacionalines partijos kurios siekia didesniu savos tautos teisiu Kartais partijos buriasi pagal poziurį į kokį nors konkreciu metu svarbu klausima Pavyzdziui JAV respublikonu partija ir JAV demokratu partija skyresi poziuriu į vergija veliau poziuriu į muitus dar veliau poziuriu į valiuta Kiekvienoje valstybeje politines partijos sudaro tam tikra partine sistema Partiju strukturaSPD organizacine struktura padetis 2007 m spalį Paprastai kiekviena didesne partija turi savo skyrius ar organizacijas visoje valstybeje ar bent dideleje jos dalyje didesniuose administraciniuose centruose ar rinkimu apygardose Tokiu skyriu tikslas skleisti partijos idejas pritraukti naujus zmones organizuoti Be to visos partijos paprastai turi ir savo oficialius organus Paprastai kiekvienas parlamente svarstomas klausimas yra apsvarstomas atskirame partijos susirinkime Be to partijos nariai pasizada svarbiais klausimais balsuoti kaip nutare partija arba is jos pasitraukti Partijos programaPartijos keliami reikalavimai rasomi į partijos programa Paprastai ji yra tvirtinama partijos suvaziavime ir yra įsipareigojimas rinkejams LietuvojePagrindinis straipsnis Lietuvos partijos Lietuvos daugiapartiskuma garantuoja Lietuvos Konstitucijos 35 straipsnis įtvirtinantis pilieciu teise laisvai vienytis į bendrijas politines partijas ir asociacijas Nuo 2005 m kiekviena nauja politine partija steigimo metu turi tureti bent 2000 steigeju grupe Partijos registruojamos Teisingumo ministerijoje jeigu ju įstatuose programoje nurodyti tikslai ir uzdaviniai veiklos budai nepriestarauja Lietuvos įstatymams Pacios pirmosios politines partijos Lietuvoje įsteigtos XIX a pab XX a pr sanduroje Lietuvai esant Rusijos imperijos sudetyje 1896 m Andriaus Domaseviciaus ir Alfonso Moravskio iniciatyva įkurta Lietuvos socialdemokratu partija pirmoji siekusi Lietuvos nepriklausomybes nuo Rusijos imperijos 1897 m Lietuvos zydu organizaciju pagrindu įkurtas Bundas 1902 m is lietuviu tautinio judejimo pasaulietines sroves varpininku Kazio Griniaus Jurgio Saulio Povilo Visinskio ir kitu iniciatyva įkurta liberalios sroves Lietuviu demokratu partija 1905 m įsikure Lietuviu krikscioniu demokratu susivienijimas 1917 m Rusijoje legaliai registruotas kaip Lietuvos krikscioniu demokratu partija Didziojo Vilniaus seimo metu susikure nuo Lietuvos demokratu partijos priklausoma Lietuvos valstieciu sajunga 1916 m Tautos pazangos partija veliau davusi pradzia Lietuviu tautininku sajungai 1917 m Lietuvoje įkurta daug kairiuju partiju 1917 m Rusijoje įkurta Lietuvos socialistu revoliucionieriu eseru partija veliau pasivadinusi Lietuvos socialistu revoliucionieriu maksimalistu sajunga Voroneze nuosaikesne Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partija 1917 m taip pat įkurta liberalios krypties 1925 m tapusi 1918 m spalį trims menesiams pries bolsevikams uzimant Vilniu is Rusijos grįze lietuviai komunistai aktyvistai įkure Lietuvos komunistu partija LKP veliau veikusia pogrindyje iki pat Lietuvos sovietines okupacijos 1924 m įkurta Lietuviu tautininku sajunga nuo 1926 m gruodzio perversmo iki 1940 m tapusi vienvalde politine partija Lietuvoje 1936 m Antano Smetonos valdzia uzdare visas partijas isskyrus Lietuviu tautininku sajunga Lietuva okupavus sovietams uzdrausta ir Lietuviu tautininku sajunga legalizuota LKP 1940 1941 ir 1944 1988 m kartu su Komjaunimu buve vieninteliai legaliai veikiantys politiniai judejimai Lietuvoje isskyrus liepos men pries pat Lietuvos inkorporacija į SSRS įsteigus 1941 m Lietuva okupavus naciams trumpa laika buvo leidziama veikti Lietuvos laikinajai vyriausybei veliau ja isvaikius nuo 1941 m rugpjucio buvo leista veikti tik Lietuviu nacionalistu partijai o nuo 1941 m gruodzio 17 d uzdraustos visos politines partijos Lietuvoje Sovietines okupacijos laikotarpiu įsikure ir nelegaliai veike politiniai judejimai pvz Lietuvos laisves lyga Po karo dalis Tarpukario politiniu partiju tese veikla iseivijoje pvz ir Lietuvoje emus klostytis palankesnems politinems salygoms 1988 m birzelį susikure Lietuvos persitvarkymo sajudzio iniciatyvine grupe tu paciu metu pabaigoje atkurtos Lietuvos krikscioniu demokratu Lietuvos demokratu partija 1989 m Lietuviu tautininku sajunga ir Lietuvos socialdemokratu partija Isnasos Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona t XXIIa 1897 Ouen Patent o poedinkah s 887 891 s ru ESBE Partii politicheskie Tim Wood Reinforcing Participatory Governance Through International Human Rights Obligations of Political Parties Harvard Human Rights Journal Volume 28 2015 147 203 psl 1 Archyvuota kopija 2018 04 09 is Wayback Machine projekto Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona t XXV 1898 Prayaga Prosrochka otpuska s 346 s ru ESBE Programma politicheskaya Lietuvos politines partijos VLE VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Politine partija Vikiteka Politine partija vaizdine ir garsine medziaga