Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Gediminaičių stulpai vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių valdovo simbolis naudotas Gediminaičių ir Jogail

Gediminaičių stulpai

  • Pagrindinis puslapis
  • Gediminaičių stulpai
Gediminaičių stulpai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Gediminaičių stulpai – vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių, valdovo simbolis, naudotas Gediminaičių ir Jogailaičių valdovų. Pirmas žinomas panaudojimas – 1397 m. Vytauto antspaude, vėliau Vytautui pavaldūs pulkai žygiavo su šiuo ženklu žymėtomis vėliavomis Žalgirio mūšyje. Gediminaičių stulpai yra vietinės kilmės ir išsirutuliojo iš nuosavybę žymėjusių ženklų. Lietuvos kilmingieji iki Horodlės unijos naudojo savo ženklus, kuriuos sudarė abstrakčių linijų kompozicijos. Gediminaičių stulpai vaizduojami Senųjų Trakų herbe. Tarpukario Lietuvoje Gediminaičių stulpai buvo ir Lietuvos kariuomenės ženklas – juo buvo žymimi tankai ir šaunamieji ginklai. Lietuvos kariuomenės vėliava ir ženklas yra Gediminaičių stulpai.

Kilmė ir naudojimas Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje

Ryšys su Gediminu

Ar Gediminas galėjo naudoti tokį ženklą – nežinoma. Gedimino antspaudų neišliko, išskyrus vieną antspaudo aprašymą, kuriame minimas sėdintis valdovas. Gedimino antspaudą 1323 m. Liubeke, perrašydamas jo laišką, aprašė raštininkas Johanas iš Brėmeno. Aprašyme Gedimino stulpus primenanti figūra neminima.

Antspaudas turėjo apvadą iš dvylikos kampų, o apvado viduryje – pavaizduotą ilgais plaukais vyrą, sėdintį soste ir laikantį dešinėje rankoje karūną, kairėje – skeptrą. Aplink vyrą įrėžtas kryžius ir užrašas lotynų kalba: S DEI GRACIA GEDEMINNI LETHWINOR ET RUTKENOR REG („Dievo malone lietuvių ir rusėnų karaliaus Gedimino anstpaudas“)


Gediminaičių stulpais šį ženklą pavadino Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas, laikęs šį ženklą Gedimino sukurtu. Iki jos jis buvo dažnai vadinamas tiesiog „Stulpais“. Stulpų arba kolonų herbo egzistavimas paveikė ir Palemono legendos kūrėjus – Palemonas esą atvykęs į Lietuvos žemes su penkiais šimtais Romos patricijų, iš kurių patys svarbiausi – Kentaurų herbo (aliuzija į Alšėniškių ir Giedraičių herbus) patricijus Dausprungas, Kolonų (aliuzija į Gediminio stulpus) herbo patricijus Prosperas Cezarinis, Meškos herbo patricijus Julijonas ir Rožių herbo patricijus Hektoras.

Senosios Lietuvos heraldikos palikimas

Tikra Gediminaičių stulpų kilmė nežinoma. Tikėtina, kad jie atsirado iš sritinių Lietuvos kunigaikščių herbų, naudotų iki Horodlės unijos. Tai buvo herbai, sudaryti iš paprastų laužytų linijų, labai dažnas buvo strėlės motyvas, jie buvo rėminti į skydus, spalvinti ir perduoti iš kartos į kartą, kai kurie šių ženklų perkelti į vėlesnius herbus. Dėl labai dažno strėlės motyvo ansktyvojoje lietuvių heraldikoje, ji tyrėjų vadinama „strėline“ arba „strėline-kryžine“ heraldika. Taip pat dažni motyvai buvo kryžiai, žalčiai, svastikos, dangaus kūnai. Ikihorodlijinį herbą turėjo Manvydai (kryžius, kurio centre penkiakampė žvaigždė), Mingailos. Svyrių kunigaikščių Strėlė, Žemaitijos didikų Burbų, Bilevičių herbai taip ir liko vietinės kilmės. Yra žinomas Trakų pilininko Jono Sungailos herbas, vaizduojantis lanką su strėle, nukreipta žemyn, panašus ženklas buvo Vytauto dvaro maršalo Stanislovo Čiupurnos 1398 ir 1410 m. antspaude: kryžius gotikiniame skyde, besibaigiantis žemyn nukreipta strėle. Runinės kilmės herbais laikomi Eigirdų, Beinartų, Pūkštų, Sopočkų, Buivydų antspaudiniai heraldiniai simboliai. Daugelio giminių – Beresnevičių, Blusių, Kęstartų, Klausgailaičių, Rimvydų-Mickevičių, Skorulskių, Kojelavičių-Vijūkų, Kirkutaičių, Kelpšų herbai turėjo senąjį lietuvišką strėlių motyvą. Edmundo Rimšos teigimu „dauguma linijinių motyvų herbų, net dalies giminių naudoti paukščiai, pasagos, rožės ir kitos panašios herbų figūros buvo vietinės kilmės ir nieko bendro neturėjo su lenkiškaisiais herbais“. Baltiškosios tradicijos ženklų pastebima net lenkiškame herbyne, ypač tų giminių, kurios kariavo prieš prūsus – herbai Pilava (pavadintą pagal Sembos žemės kaimą Piliava) ir Prus. Istorikas Joachimas Lelevelis tarp 500 herbų nustatė 270 herbų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iš kurių 200 sukurti Lietuvoje, 100 jų yra visiškai lietuviški. Metraščiuose rašoma, jog 1451 m. Parčevo seime dalis Lietuvos didikų atsisakė iš lenkų Horodlėje gautų herbų ir grįžo prie senųjų lietuviškųjų. Senieji lietuviškieji herbai neturėjo pavadinimų, herbų pavadinimų nebuvo ir lotyniškoje Europos tradicijoje. Nuo XIV a. pabaigos raudonas vaškas LDK tapo valdančiosios Gediminaičių dinastijos ir katalikų vyskupų privilegija.

  • Senosios Lietuvos heraldikos pavyzdys – Bilevičių herbas „Kapas“. 1629
  • Žemaitijos didikų Burbų herbas

Gediminaičių stulpų atvaizdai LDK

Daugiausia informacijos apie pirmausoius Gedimino stulpų naudojimo atvejus išlikę monetose. Teigiama, kad Gedimino stulpai – schematinis Kęstučio statytos Trakų pusiasalio pilies vartų atvaizdas. Gediminaičių stulpai pirmą kartą žinomi nuo 1397 m., juos naudojo Vytautas savo kaldintuose denaruose ir ant kontrafaktinių Aukso Ordos monetų. Gediminaičių stulpai pirmą kartą raitelio skyde pavaizduoti Vytauto antspaude, naudotame 1397–1411 m. Kitų tyrėjų manymu, jau Kęstutis naudojo Gediminaičių stulpus savo kaldintose monetose. Po Vytauto mirties Gediminaičių stulpus monetose kaldino Švitrigaila, Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, ir paskutinis Lietuvą valdęs Gediminaitis, Žygimantas Augustas. Savo herbe stulpus naudojo Žygimantas Kęstutaitis. Gediminaičių stulpai buvo Kęstutaičių dinastiniu herbu ir Trakų vaivadijos mažuoju herbu. Tai, kad Gediminaičių stulpus savo monetose kaldino ir Algirdaitis Švitrigaila greičiausiai susiję su tuo, kad jis valdė Trakus. Nuo XVI a. juos ėmė naudoti ir Jogailaičiai, jie randami net ant Stepono Batoro herbo Vyčio skyde. Gediminaičių stulpai vaizduoti ir Valdovų rūmų kokliuose. Kaip dinastijos simbolis stulpai vaizduoti ir iš Gediminaičių save kildinusių Sanguškų herbuose. Gediminaičių stulpai įtraukti ir į Vakarų Europos herbynus: „Codex Bergshammar“ (1440), „Armorial Gymnich“ (arba „Lyncenich“) (1430).

  • Kazimiero Jogailaičio denaras su Gedimino stulpais. Jų viduryje gotiška B raidė.
  • Vytauto kaldinta vasalo Smolensko moneta su Gediminaičių stulpais ir rusėnų liūtu
  • Žygimanto Senojo 1536 m. LDK grašis su Vyčiu ir Gedimino stulpais
  • Žygimanto Augusto 1568 m. keturgrašis su Vyčiu ir Gedimino stulpais

Itin įdomus Gediminaičių stulpų naudojimas paskutiniojo Gediminaičio – Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu. Jo kaldintų lietuviškų monetų pavyzdžiuose matoma mąžtanti lenkiško Erelio reikšmė, o jo vietą užima monograma SA ir Gediminaičių stulpai. Pirmą kartą nuo Kazimiero Jogailaičio laikų Gediminaičių stulpai kaip pagrindinė heraldinė figūra atsiranda 1546 m. ir 1547 m. obolų reverse. Gediminaičių stulpai kalami įvairių nominalų monetose: 1545–1546 m., 1555–1556 m., 1546–1548 m., 1559 m. grašiuose, trigrašiuose ir šešiagrašiuose, keturgrašiuose, heraldiniame skyde šalia Vyčio – 1565 m. dvigrašiuose, žemiau Vyčio – 1562 m. auksiniuose portugaluose (dukatuose). Vėlesnių LDK valdovų monetose Gediminaičių stulpai jau nebenaudojami.

Naudojimas pirmojoje Lietuvos respublikoje

1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, Gediminaičių stulpai tapo dažnai naudojamu simboliu. Kaip skiriamąjį ženklą ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, jis buvo kaldinamas monetose.

  • Ant Lietuvos banko rūmų frontono Kaune
  • Pastato durų elementas Kaune
  • Lietuvos kariuomenės brauningas su Gedimino stulpais, 1935 m.
  • Lietuvos kariuomenės FN 24L mauzeris su Gediminaičių stulpais.
  • Lietuvos tankų kolona važiuoja į atgautą Vilnių 1939 m.
  • Vilniečiai sveikina Lietuvos kariuomenę Katedros aikštėje

Galerija

  • Vytauto denaras su ieties smaigaliu ir Gedimino stulpais, XIV a.
  • Gediminaičių stulpai J. Dlugošo kronikoje Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae, Žalgirio mūšio aprašyme. 1572m.
  • Panegirikoje Gediminaičių stulpai vadinami „Vilniaus kolonomis“ ir lyginami su Heraklio kolosais.
  • Gediminaičių stulpai Konstanco susirinkimo herbyne, 1416 m.
  • Gediminaičių stulpai, Codex Bergshammar, 1440 m.
  • Trakų herbas – Kęstučio pėstininkas su skydu, kuriame Gediminaičių stulpai, Codex Bergshammar, 1440
  • Stepono Batoro valdymo laikotarpiu naudotas Abiejų Tautų Respublikos herbas, kuriame ant Vyčio skydo pavaizduoti Gedimino stulpai
  • Ant Kauno rotušės, XVII a. sieninė tapyba
  • Gyvasis paveikslas, 1938
  • Gedimino sulpai ant prieškario pašto ženklo, 1936
  • Žalgirio mūšio rekonstrukcija
  • Vytauto vėliavos Žalgirio mūšyje rekonstrukcija
  • Kęstučio apygardos partizanų antspaudas su Gedimino stulpais
  • Algimanto apygardos partizanai, vaizduojantys Gediminaičių stulpus savo ginklais
  • Lietuvos Sąjūdžio logotipas
  • Lietuvos pašto logotipas
  • 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitingas
  • Senųjų Trakų herbas
  • Trakų savivaldybės herbas
  • Lietuvos kariuomenės vėliava
  • Lietuvos kariuomenės šarvuotasis kovinės paramos visureigis JLTV

Gediminaičių stulpų reikšmė ir naudojimas

  • Kęstutaičių dinastinis ženklas. Pradėtas naudoti Vytauto arba Kęstučio.
  • Nuosavybės ženklas. Naudotas Vytauto.
  • Karo vėliavų ženklas. Naudotas Vytauto Žalgirio mūšyje.
  • Trakų žemės herbas.
  • Visų Gediminaičių dinastinis ženklas. Kaip dinastinį simbolį pradeda naudoti ir Jogailaičių šaka pradedant Kazimieru Jogailaičiu.
  • Antras pagal svarbą Lietuvos ženklas.
  • Antras pagal svarbą Lietuvos ženklas. Pirmoji Lietuvos respublika.
  • Lietuvos kariuomenės ženklas. Pirmoji Lietuvos respublika.
  • Okupuotoji Lietuva – pasipriešinimo okupantams ir partizanų simbolis.
  • Antras pagal svarbą Lietuvos ženklas, nacionalinis simbolis. Antroji Lietuvos respublika.
  • Lietuvos kariuomenės ženklas. Antroji Lietuvos respublika.
  • Senųjų Trakų herbas. Antroji Lietuvos respublika.

Gediminaičių stulpų etalonas

Nuo 2008 metų Gediminaičių stulpai yra įstatymu apibrėžtas nacionalinis simbolis. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme, 6 straipsnyje įrašyta:

6 straipsnis. Lietuvos nacionaliniai simboliai

  • 1. Lietuvos istoriniai nacionaliniai simboliai yra dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai. Jų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas.
  • 2. Dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo.
  • 3. Gediminaičių stulpai vaizduojami geltoni (auksiniai) raudoname skyde arba be jo.
  • 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų simbolių etalonus saugo Lietuvos heraldikos komisija. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos šiuos simbolius gali naudoti tik suderinusios jų projektus su Lietuvos heraldikos komisija.


Šaltiniai

  1. Nepriklausomos Lietuvos ginklai [[1]]
  2. Albinas Jovaišas. Gedimino laiškai [2]
  3. Apie Romos kunigaikštį Palemoną ir kaip jis įsikūrė Žemaitijoje [3]
  4. Algirdas Julius Greimas. Palemono giminės genealogija [4]
  5. Gabrielė Jasiūnienė. Žemaitijos bajorijos elito heraldika XVII – XIX a., Nagurskių, Gorskių atvejai [[5]]
  6. Vytas Jankauskas. Jono Sungailos giminė: istorinė tradicija ir istoriografijos pasiekimai [[6]]
  7. Arūnas Kazys Kynas. Laiškai iš praeities.V–XI a. skandinavų runų raidynas ir ankstyvoji Lietuvos heraldika [7]
  8. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Herbai [8]
  9. Edmundas Rimša. Heraldika. Iš praeities į dabartį. 2004 m.
  10. Raudono vaško antspaudo fragmentas [9]
  11. Kokliai su LDK herbu ir Gedimino stulpais herbo skyde, XV a.[10]
  12. Vincas Ruzas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Katalogas [[11]]
  13. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas [12]

Nuorodos

Vikiteka: Gediminaičių stulpai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Gediminaičių stulpų simbolika
  • Gediminaičių stulpai | lrs.lt

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 25 Bir, 2025 / 22:15

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gediminaičių stulpai, Kas yra Gediminaičių stulpai? Ką reiškia Gediminaičių stulpai?

Gediminaiciu stulpai vienas svarbiausiu Lietuvos valstybingumo simboliu valdovo simbolis naudotas Gediminaiciu ir Jogailaiciu valdovu Pirmas zinomas panaudojimas 1397 m Vytauto antspaude veliau Vytautui pavaldus pulkai zygiavo su siuo zenklu zymetomis veliavomis Zalgirio musyje Gediminaiciu stulpai yra vietines kilmes ir issirutuliojo is nuosavybe zymejusiu zenklu Lietuvos kilmingieji iki Horodles unijos naudojo savo zenklus kuriuos sudare abstrakciu liniju kompozicijos Gediminaiciu stulpai vaizduojami Senuju Traku herbe Tarpukario Lietuvoje Gediminaiciu stulpai buvo ir Lietuvos kariuomenes zenklas juo buvo zymimi tankai ir saunamieji ginklai Lietuvos kariuomenes veliava ir zenklas yra Gediminaiciu stulpai Gedimino stulpai Konstanco susirinkimo herbyne 1416 m Kilme ir naudojimas Didziojoje Lietuvos KunigaikstystejeRysys su Gediminu Ar Gediminas galejo naudoti tokį zenkla nezinoma Gedimino antspaudu neisliko isskyrus viena antspaudo aprasyma kuriame minimas sedintis valdovas Gedimino antspauda 1323 m Liubeke perrasydamas jo laiska aprase rastininkas Johanas is Bremeno Aprasyme Gedimino stulpus primenanti figura neminima Antspaudas turejo apvada is dvylikos kampu o apvado viduryje pavaizduota ilgais plaukais vyra sedintį soste ir laikantį desineje rankoje karuna kaireje skeptra Aplink vyra įreztas kryzius ir uzrasas lotynu kalba S DEI GRACIA GEDEMINNI LETHWINOR ET RUTKENOR REG Dievo malone lietuviu ir rusenu karaliaus Gedimino anstpaudas Gediminaiciu stulpais sį zenkla pavadino Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas laikes sį zenkla Gedimino sukurtu Iki jos jis buvo daznai vadinamas tiesiog Stulpais Stulpu arba kolonu herbo egzistavimas paveike ir Palemono legendos kurejus Palemonas esa atvykes į Lietuvos zemes su penkiais simtais Romos patriciju is kuriu patys svarbiausi Kentauru herbo aliuzija į Alseniskiu ir Giedraiciu herbus patricijus Dausprungas Kolonu aliuzija į Gediminio stulpus herbo patricijus Prosperas Cezarinis Meskos herbo patricijus Julijonas ir Roziu herbo patricijus Hektoras Senosios Lietuvos heraldikos palikimas Tikra Gediminaiciu stulpu kilme nezinoma Tiketina kad jie atsirado is sritiniu Lietuvos kunigaiksciu herbu naudotu iki Horodles unijos Tai buvo herbai sudaryti is paprastu lauzytu liniju labai daznas buvo streles motyvas jie buvo reminti į skydus spalvinti ir perduoti is kartos į karta kai kurie siu zenklu perkelti į velesnius herbus Del labai dazno streles motyvo ansktyvojoje lietuviu heraldikoje ji tyreju vadinama streline arba streline kryzine heraldika Taip pat dazni motyvai buvo kryziai zalciai svastikos dangaus kunai Ikihorodlijinį herba turejo Manvydai kryzius kurio centre penkiakampe zvaigzde Mingailos Svyriu kunigaiksciu Strele Zemaitijos didiku Burbu Bileviciu herbai taip ir liko vietines kilmes Yra zinomas Traku pilininko Jono Sungailos herbas vaizduojantis lanka su strele nukreipta zemyn panasus zenklas buvo Vytauto dvaro marsalo Stanislovo Ciupurnos 1398 ir 1410 m antspaude kryzius gotikiniame skyde besibaigiantis zemyn nukreipta strele Runines kilmes herbais laikomi Eigirdu Beinartu Pukstu Sopocku Buivydu antspaudiniai heraldiniai simboliai Daugelio giminiu Beresneviciu Blusiu Kestartu Klausgailaiciu Rimvydu Mickeviciu Skorulskiu Kojelaviciu Vijuku Kirkutaiciu Kelpsu herbai turejo senajį lietuviska streliu motyva Edmundo Rimsos teigimu dauguma linijiniu motyvu herbu net dalies giminiu naudoti pauksciai pasagos rozes ir kitos panasios herbu figuros buvo vietines kilmes ir nieko bendro neturejo su lenkiskaisiais herbais Baltiskosios tradicijos zenklu pastebima net lenkiskame herbyne ypac tu giminiu kurios kariavo pries prusus herbai Pilava pavadinta pagal Sembos zemes kaima Piliava ir Prus Istorikas Joachimas Lelevelis tarp 500 herbu nustate 270 herbu is Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes is kuriu 200 sukurti Lietuvoje 100 ju yra visiskai lietuviski Metrasciuose rasoma jog 1451 m Parcevo seime dalis Lietuvos didiku atsisake is lenku Horodleje gautu herbu ir grįzo prie senuju lietuviskuju Senieji lietuviskieji herbai neturejo pavadinimu herbu pavadinimu nebuvo ir lotyniskoje Europos tradicijoje Nuo XIV a pabaigos raudonas vaskas LDK tapo valdanciosios Gediminaiciu dinastijos ir kataliku vyskupu privilegija Senosios Lietuvos heraldikos pavyzdys Bileviciu herbas Kapas 1629 Zemaitijos didiku Burbu herbasGediminaiciu stulpu atvaizdai LDK Gediminaiciu stulpai Konstanco susirinkimo dalyviu herbyne 1460 1464 m nuorasas Vytis su Gedimino stulpais riterio herbe priskiriamam Zygimantui Kestutaiciui Codex Bergshammar 1440 Daugiausia informacijos apie pirmausoius Gedimino stulpu naudojimo atvejus islike monetose Teigiama kad Gedimino stulpai schematinis Kestucio statytos Traku pusiasalio pilies vartu atvaizdas Gediminaiciu stulpai pirma karta zinomi nuo 1397 m juos naudojo Vytautas savo kaldintuose denaruose ir ant kontrafaktiniu Aukso Ordos monetu Gediminaiciu stulpai pirma karta raitelio skyde pavaizduoti Vytauto antspaude naudotame 1397 1411 m Kitu tyreju manymu jau Kestutis naudojo Gediminaiciu stulpus savo kaldintose monetose Po Vytauto mirties Gediminaiciu stulpus monetose kaldino Svitrigaila Kazimieras Jogailaitis Zygimantas Senasis ir paskutinis Lietuva valdes Gediminaitis Zygimantas Augustas Savo herbe stulpus naudojo Zygimantas Kestutaitis Gediminaiciu stulpai buvo Kestutaiciu dinastiniu herbu ir Traku vaivadijos mazuoju herbu Tai kad Gediminaiciu stulpus savo monetose kaldino ir Algirdaitis Svitrigaila greiciausiai susije su tuo kad jis valde Trakus Nuo XVI a juos eme naudoti ir Jogailaiciai jie randami net ant Stepono Batoro herbo Vycio skyde Gediminaiciu stulpai vaizduoti ir Valdovu rumu kokliuose Kaip dinastijos simbolis stulpai vaizduoti ir is Gediminaiciu save kildinusiu Sangusku herbuose Gediminaiciu stulpai įtraukti ir į Vakaru Europos herbynus Codex Bergshammar 1440 Armorial Gymnich arba Lyncenich 1430 Kazimiero Jogailaicio denaras su Gedimino stulpais Ju viduryje gotiska B raide Vytauto kaldinta vasalo Smolensko moneta su Gediminaiciu stulpais ir rusenu liutu Zygimanto Senojo 1536 m LDK grasis su Vyciu ir Gedimino stulpais Zygimanto Augusto 1568 m keturgrasis su Vyciu ir Gedimino stulpais Itin įdomus Gediminaiciu stulpu naudojimas paskutiniojo Gediminaicio Zygimanto Augusto valdymo laikotarpiu Jo kaldintu lietuvisku monetu pavyzdziuose matoma maztanti lenkisko Erelio reiksme o jo vieta uzima monograma SA ir Gediminaiciu stulpai Pirma karta nuo Kazimiero Jogailaicio laiku Gediminaiciu stulpai kaip pagrindine heraldine figura atsiranda 1546 m ir 1547 m obolu reverse Gediminaiciu stulpai kalami įvairiu nominalu monetose 1545 1546 m 1555 1556 m 1546 1548 m 1559 m grasiuose trigrasiuose ir sesiagrasiuose keturgrasiuose heraldiniame skyde salia Vycio 1565 m dvigrasiuose zemiau Vycio 1562 m auksiniuose portugaluose dukatuose Velesniu LDK valdovu monetose Gediminaiciu stulpai jau nebenaudojami Naudojimas pirmojoje Lietuvos respublikoje1918 m atkurus Lietuvos valstybe Gediminaiciu stulpai tapo daznai naudojamu simboliu Kaip skiriamajį zenkla eme naudoti Lietuvos kariuomene aviacija jis buvo kaldinamas monetose Ant Lietuvos banko rumu frontono Kaune Pastato duru elementas Kaune Lietuvos kariuomenes brauningas su Gedimino stulpais 1935 m Lietuvos kariuomenes FN 24L mauzeris su Gediminaiciu stulpais Lietuvos tanku kolona vaziuoja į atgauta Vilniu 1939 m Vilnieciai sveikina Lietuvos kariuomene Katedros aikstejeGalerijaVytauto denaras su ieties smaigaliu ir Gedimino stulpais XIV a Gediminaiciu stulpai J Dlugoso kronikoje Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae Zalgirio musio aprasyme 1572m Panegirikoje Gediminaiciu stulpai vadinami Vilniaus kolonomis ir lyginami su Heraklio kolosais Gediminaiciu stulpai Konstanco susirinkimo herbyne 1416 m Gediminaiciu stulpai Codex Bergshammar 1440 m Traku herbas Kestucio pestininkas su skydu kuriame Gediminaiciu stulpai Codex Bergshammar 1440 Stepono Batoro valdymo laikotarpiu naudotas Abieju Tautu Respublikos herbas kuriame ant Vycio skydo pavaizduoti Gedimino stulpai Ant Kauno rotuses XVII a sienine tapyba Gyvasis paveikslas 1938 Gedimino sulpai ant prieskario pasto zenklo 1936 Zalgirio musio rekonstrukcija Vytauto veliavos Zalgirio musyje rekonstrukcija Kestucio apygardos partizanu antspaudas su Gedimino stulpais Algimanto apygardos partizanai vaizduojantys Gediminaiciu stulpus savo ginklais Lietuvos Sajudzio logotipas Lietuvos pasto logotipas 1988 m rugpjucio 23 d Sajudzio mitingas Senuju Traku herbas Traku savivaldybes herbas Lietuvos kariuomenes veliava Lietuvos kariuomenes sarvuotasis kovines paramos visureigis JLTVGediminaiciu stulpu reiksme ir naudojimasKestutaiciu dinastinis zenklas Pradetas naudoti Vytauto arba Kestucio Nuosavybes zenklas Naudotas Vytauto Karo veliavu zenklas Naudotas Vytauto Zalgirio musyje Traku zemes herbas Visu Gediminaiciu dinastinis zenklas Kaip dinastinį simbolį pradeda naudoti ir Jogailaiciu saka pradedant Kazimieru Jogailaiciu Antras pagal svarba Lietuvos zenklas Antras pagal svarba Lietuvos zenklas Pirmoji Lietuvos respublika Lietuvos kariuomenes zenklas Pirmoji Lietuvos respublika Okupuotoji Lietuva pasipriesinimo okupantams ir partizanu simbolis Antras pagal svarba Lietuvos zenklas nacionalinis simbolis Antroji Lietuvos respublika Lietuvos kariuomenes zenklas Antroji Lietuvos respublika Senuju Traku herbas Antroji Lietuvos respublika Gediminaiciu stulpu etalonasNuo 2008 metu Gediminaiciu stulpai yra įstatymu apibreztas nacionalinis simbolis Lietuvos Respublikos valstybes herbo kitu herbu ir herbiniu zenklu įstatyme 6 straipsnyje įrasyta 6 straipsnis Lietuvos nacionaliniai simboliai 1 Lietuvos istoriniai nacionaliniai simboliai yra dvigubas kryzius ir Gediminaiciu stulpai Ju etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas 2 Dvigubas kryzius vaizduojamas geltonas auksinis melyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstybes herbo dalis Sis simbolis gali buti naudojamas ir savarankiskai tiek su skydu tiek be jo 3 Gediminaiciu stulpai vaizduojami geltoni auksiniai raudoname skyde arba be jo 4 Sio straipsnio 1 dalyje nurodytu simboliu etalonus saugo Lietuvos heraldikos komisija Kitos valstybes ir savivaldybiu institucijos ir įstaigos siuos simbolius gali naudoti tik suderinusios ju projektus su Lietuvos heraldikos komisija SaltiniaiNepriklausomos Lietuvos ginklai 1 Albinas Jovaisas Gedimino laiskai 2 Apie Romos kunigaikstį Palemona ir kaip jis įsikure Zemaitijoje 3 Algirdas Julius Greimas Palemono gimines genealogija 4 Gabriele Jasiuniene Zemaitijos bajorijos elito heraldika XVII XIX a Nagurskiu Gorskiu atvejai 5 Vytas Jankauskas Jono Sungailos gimine istorine tradicija ir istoriografijos pasiekimai 6 Arunas Kazys Kynas Laiskai is praeities V XI a skandinavu runu raidynas ir ankstyvoji Lietuvos heraldika 7 Visuotine lietuviu enciklopedija Herbai 8 Edmundas Rimsa Heraldika Is praeities į dabartį 2004 m Raudono vasko antspaudo fragmentas 9 Kokliai su LDK herbu ir Gedimino stulpais herbo skyde XV a 10 Vincas Ruzas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes monetos Lietuvos banko Pinigu muziejuje Katalogas 11 Lietuvos Respublikos valstybes herbo kitu herbu ir herbiniu zenklu įstatymas 12 NuorodosVikiteka Gediminaiciu stulpai vaizdine ir garsine medziagaGediminaiciu stulpu simbolika Gediminaiciu stulpai lrs lt

Naujausi straipsniai
  • Birželis 22, 2025

    Šalčininkų miškų urėdija

  • Birželis 24, 2025

    Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia

  • Birželis 19, 2025

    Šalčininkai

  • Birželis 15, 2025

    Šaltasis karas

  • Birželis 14, 2025

    Šaknis (kalbotyra)

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje