Laisvės partija (LP) – liberali Lietuvos politinė partija, įkurta 2019 m. birželio 1 d. Vilniuje.
Laisvės partija | |
|---|---|
| Trumpinys | LP |
| Pirmininkas | Tomas Vytautas Raskevičius |
| I pirmininko pavaduotojas | Vytautas Mitalas |
| Pirmininko pavaduotojai | Romualdas Bakutis, Daniel Ilkevič, Deimantė Kačinskienė ir Iveta Paludnevičiūtė |
| Įkurta | 2019 m. birželio 1 d. (Vilnius) |
| Atsiskyrė nuo | Liberalų sąjūdis |
| Būstinė | Naugarduko g. 41, 03227 Vilnius |
| Narių skaičius | 3 181 (2023) |
| Politinė ideologija | Liberalizmas |
| Europos narystė | Liberalų ir demokratų aljansas už Europą |
| Spalvos | Rožinė Geltona |
| Seimas | 0 / 141 |
| Europos Parlamentas | 1 / 11 |
| Savivaldybių tarybos | 13 / 1498 |
| Merai | 0 / 60 |
| Svetainė | |
| www | |
Partija save apibūdina kaip liberalią, pabrėžiančią pagarbą asmens laisvėms, įvairovei, ekonominei iniciatyvai ir proeropietiškai Lietuvos užsienio politikai. Laisvės partija yra atstovaujama Europos Parlamente (1 vieta) ir savivaldybių tarybose, tačiau po 2024 m. Seimo rinkimų nepateko į Lietuvos Respublikos Seimą.
Istorija
Steigimas
2018 m. lapkritį Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius po nesusitarimų su Liberalų sąjūdžio vadovybe dėl Vilniaus skyriaus dalyvavimo savivaldybių rinkimuose iš partijos pasitraukė.
2019 m. balandį vidiniame steigėjų balsavime išrinko partijos pavadinimą „Laisvės partija“.
2019 m. birželio 1 d. įvyko steigiamasis partijos suvažiavimas. Jame susirinko šimtai žmonių, kurie kartu su įgaliojimais sudarė >2500 steigėjų. 2019 m. rudenį įsteigti skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Dalyvavimas nacionalinėje politikoje
2020 m. Seimo rinkimuose gavusi 107093 balsų (9,11%), partija pateko į 2020–2024 m. Seimą. Daugiamandatėje apygardoje partija gavo 8 mandatus, dar 3 iškovojo vienmandatėse.
Šie rezultatai leido Laisvės partijai kartu su TS–LKD ir Liberalų sąjūdžiu sudaryti centro dešinės valdančiąją koaliciją, kuriai vadovavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Partija į Šimonytės Vyriausybę delegavo tris ministrus: ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį.
Per 2020–2024 m. kadenciją Laisvės frakcija Seime inicijavo ir rėmė civilinės sąjungos įstatymo projektą, žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisinės padėties stiprinimo priemones (tarp jų – asmenvardžių rašybos lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų įteisinimą), taip pat prisidėjo prie ekonomikos ir inovacijų politikos krypčių, orientuotų į užsienio investicijų pritraukimą, startuolių ekosistemos plėtrą ir verslo reguliavimo naštos mažinimą.
2023 m. lapkritį apie savo kandidatūrą į prezidento postą su Laisvės partija paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Dalyvavimas savivaldoje ir EP rinkimuose
2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Laisvės partija kaip atskira politinė jėga pirmą kartą dalyvavo visos šalies mastu; surinkusi apie 3,6 % balsų (41 522 balsus) ji iškovojo 13 mandatų įvairių savivaldybių tarybose.
Ypač ryškūs buvo Vilniaus miesto rezultatai – sostinėje Laisvės partija gavo 9 mandatus ir tapo antra pagal dydį frakcija miesto taryboje, o po rinkimų liko valdančiojoje centro dešinės koalicijoje kartu su Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais, bendrai sudariusia 28 narių daugumą. Partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius pirmajame ture dalyvavo Vilniaus mero rinkimuose, tačiau į antrąjį turą nepateko.
2024 m. sausį Laisvės partija patvirtino savo kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą ir programą. Sąrašo lyderiais tapo Dainius Žalimas ir buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Sąrašo pirmajame penketuke taip pat buvo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Seimo narė Monika Ošmianskienė ir Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
2024 m. Europos Parlamento rinkimuose Laisvės partija gavo 7,92 % rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Į Europos Parlamentą išrinktas partijos sąrašo lyderis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, prisijungęs prie liberalų frakcijos „Renew Europe“ (ALDE).
2024 m. Seimo rinkimuose partija gavusi 56 379 balsus nepateko į parlamentą.
Ideologija
Partijos rinkimų programose akcentuojamas siekis stiprinti teisinę valstybę ir mažinti socialinę atskirtį, kartu remiant verslumą, inovacijas ir žaliąją darbotvarkę bei didesnes investicijas į švietimą ir mokslo tyrimus.
Socialinėje politikoje partija nuosekliai pasisako už mažumų teises ir nediskriminavimo principą. Programiniuose dokumentuose deklaruojama parama tos pačios lyties porų teisiniam pripažinimui per civilinę sąjungą, Stambulo konvencijos ratifikavimui ir smurto artimoje aplinkoje prevencijai, taip pat teigiama, kad valstybė neturi skirstyti šeimų į „teisingas“ ir „neteisingas“. Laisvės partija pabrėžia žmogaus teisių apsaugą, įskaitant LGBT+ asmenų teises ir tautinių mažumų padėtį, bei siekia narkotikų politikos, orientuotos į pagalbą, o ne baudimą, didinant priklausomybių gydymo prieinamumą.
Ekonominėje politikoje partija pabrėžia viduriniosios klasės stiprinimą, palankias sąlygas verslui ir startuoliams bei mokesčių sistemos supaprastinimą. Programose siūlomas ribinis pelno mokesčio modelis, kai mažesnėms ir augančioms įmonėms taikomas mažesnis tarifas, o didesnėms – didesnis tarifas tik nuo virš ribos gaunamo pelno. Taip pat numatoma mažinti biurokratinius reikalavimus, skatinti investicijas į aukštąsias technologijas ir gynybos pramonę, didinti BVP dalį, skiriamą švietimui ir moksliniams tyrimams. Laisvės partija deklaruoja palaikanti lankstesnius darbo santykius, skaitmenizaciją ir žaliąją ekonomiką, siekdama suderinti ekonominę laisvę su socialine atsakomybe.
Užsienio ir saugumo politikoje Laisvės partija remia aktyvų Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungoje ir NATO, išsakydama vakarietiškos Lietuvos viziją ir siekį stiprinti bendrą ES užsienio ir saugumo politiką. Partija aiškiai pasisako už ilgalaikę paramą Ukrainai, griežtą Rusijos ir kitų autoritarinių režimų veiksmų vertinimą bei sankcijų politiką, remia demokratinių valstybių bendradarbiavimą žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pagrindu. Saugumo politikoje programiškai siūloma reikšmingai didinti gynybos finansavimą, plėtoti gynybos pramonę, stiprinti Lietuvos ir sąjungininkų karinio buvimo regione infrastruktūrą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms.
Organizacinė struktūra ir vadovybė
Laisvės partijos organizacinę struktūrą apibrėžia partijos įstatai. Aukščiausias partijos organas yra Suvažiavimas, šaukiamas Valdybos sprendimu ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba pareikalavus daugiau kaip pusei partijos skyrių. Valdyba yra kolegialus partijos valdymo organas. Ją sudaro partijos pirmininkas, penki pirmininko pavaduotojai ir 20 Suvažiavime išrinktų narių.
Partijos nariai organizuojami į teritorinius skyrius Lietuvos savivaldybėse ir užsienio valstybėse. Pagal pavyzdinius skyriaus nuostatus, skyrius gali būti steigiamas administraciniame vienete ar užsienyje, jei jame yra ne mažiau kaip 5 partijos nariai.
2024 m. lapkritį Laisvės partijos pirmininku dviejų metų kadencijai išrinktas buvęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, jo pavaduotojais tapo Vytautas Mitalas, Romualdas Bakutis, Daniel Ilkevič, Deimantė Kačinskienė ir Iveta Paludnevičiūtė. 2025 m. duomenimis, partija vienija daugiau kaip 3 tūkst. narių visoje Lietuvoje.
Pirmininkai
| Nr. | Pirmininkas | Laikotarpis | ||
|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | |||
| 1 | Aušrinė Armonaitė | 2019 m. birželio 1 d. | 2021 m. | |
| 2021 m. | 2023 m. birželis | |||
| 2023 m. birželis | 2024 m. lapkričio 30 d. | |||
| 2 | Tomas Vytautas Raskevičius | 2024 m. lapkričio 30 d. | Dabar | |
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Laisvės partija, Kas yra Laisvės partija? Ką reiškia Laisvės partija?