Tupolev Tu 85Tipas Strateginis bombonešisGamintojas SSRS GM Eksperimentinė gamykla Nr 156 Maskva Kūrėjas Tupolevo konstr

Tupolev Tu-85



Tipas	Strateginis bombonešis
Gamintojas	SSRS GM Eksperimentinė gamykla Nr. 156, Maskva,
Kūrėjas	Tupolevo konstruktorių biuras (OKB-165)
Gamybos metai	1950 m.
Pirmas skrydis	1951 m. sausio 9 d.
Būsena	Projektas nutrauktas
Pagaminta vnt.	2
Prototipas

Tupolev Tu-85 (rus. Туполев Ту-85; JAV Gynybos departamento kodinis pavadinimas: „Type 31“, NATO kodinis pavadinimas: „Barge“) – Sovietų Sąjungoje sukurtas strateginio bombonešio prototipas, pagrįstas nelicencijuota, būdu sukurta Boeing B-29 Superfortress kopija -.

Tai buvo didžiausia B-29 modifikacija, daugiau nei 50% sunkesnė už savo pirmtaką bei pasižymėjusi beveik dvigubai didesniu skrydžio nuotoliu. Iki programos pabaigos buvo pagaminti tik du prototipai. Vėliau šio lėktuvo fiuzeliažas tapo pagrindu į SSRS išvežtų Vokietijos inžinierių sukurtais turobsraigtiniais varikliais varomam panašių parametrų, tačiau greitesniam, strateginiam bombonešiui Tu-95.

Istorija

Tu-85 buvo kuriamas kaip tarpkontinentinis bombonešis, galintis iš SSRS į JAV nuigabenti atominę bombą. Penktojo dešimtmečio pabaigoje SSRS turėti Tu-4 (B-29 kopija) ir jo tolimesnė evoliucija šios misijos negalėjo vykdyti dėl nepakankamo skrydžio nuotolio tam, kad atakuoti JAV iš bazių Sovietų Sąjungoje ir grįžti atgal. Projektinis Tu-85 skrydžio nuotolis – virš 11 tūkst. km – jau leido atlikti tokias misijas.

Lėktuvo jėgainei buvo renkamasi iš (du oru aušinami radialiniai varikliai, suporuoti kartu) ir skysčiu aušinamo 4 300 AG (3 200 kW) galios šešiaeilio žvaigždinio variklio, savo konfigūracija panašaus į nesėkmingą vokišką .

Ginkluotė ir kita įranga daugiausiai buvo perimta iš vėlyvųjų Tu-4 modelių, įskaitant nuotoliniu būdu valdomus ginklų bokštelius, ginkluotus 23 mm kalibro patrankomis . Abu bombų skyriai buvo padidinti tam, kad sutalpintų po vieną 9000 kg bombą .

Projektavimo darbai prasidėjo 1948 m. rugpjūčio mėn., nors juos sankcionavęs SSRS Ministrų Tarybos potvarkis buvo priimtas tik rugsėjo 16 d. Pirmasis prototipas turėjo būti paruoštas gamykliniams bandymams 1950 m. gruodžio mėn. Pirmasis lėktuvas buvo pradėtas statyti 1950 m. liepą ir baigtas rugsėjį. Pirmas skrydis – 1951 m. sausio 9 d. Gamykliniai bandymai truko iki spalio mėn.

Antrasis prototipas, gavęs indeksą 85D arba 85/2, buvo kiek modifikuotas, sustiprintas fiuzeliažas. Pirmą kartą jis pakilo 1951 m. birželio 28 d., jo bandymai truko iki lapkričio.

Sprendimas dėl serijinės gamybos buvo priimtas 1951 m. kovo 23 d. Tu-4 turėjusį pakeisti lėktuvą buvo numatyta gaminti trijose gamyklose. Metų pabaigoje, atsižvelgiant į Korėjos karo pamokas, programa buvo nutraukta. Jau Korėjos karo pradžioje sovietiniai MiG-15 sėkmingai numušdavo amerikiečių B-29, taip parodę, jog kad stūmokliniais varikliais varomi lėktuvai nebegali kovoti prieš reaktyvinius.

Reaguodamas į šiuos pokyčius ir neturėdamas pakankamai galingų reaktyvinių variklių bei abejodamas dėl reaktyvinių variklių vibracijos poveikio strėliškų sparnų konstrukcijai, jau 1951 m. pradžioje N. Tupolevas pasiūlė ne reaktyvinį, o 12 000 AG galios turbosraigtiniais varikliais varomą bombonešį Tu-95. Pastarasis lėktuvas buvo gaminamas iki 1993 m.; Rusijos KOP jį naudojo ir XXI a. trečiame dešimtmetyje.

Techniniai duomenys (Tu-85/1, 4VD-4K)

Bendrosios charakteristikos

Įgula: 11–12 (2 pilotai, šturmanas, šturmanas-bombarduotojas, borto inžinierius, radistas, radiolokatoriaus operatorius, 4-5 šauliai)
Ilgis: 39,306 m
Sparno mojis: 56,00 m
Aukštis: 11,358 m
Sparno plotas: 273,6 m²
Sparno proilgis: 11,745
:
- pagrindas: Boeing 117 (22%);
- galiukas: Boeing 117 (9%)
: 19,5
Svoris
- tuščio: 54 711 kg
- pilnas: 76 000 kg
- maksimalus kilimo: 107 292 kg
Jėgainė: 4 × 24 cilindrų skysčiu aušinami vienaeiliai radialiniai (sujungti 6 monoblokai po 4 cilindrus) varikliai su turbokompresoriumi, po 3 200 kW (4 300 AG) kilimo galios
Kuro svoris (vidiniuose bakuose):
- normalus: 20 129 kg
- maksimalus: 48 600 kg
Propeleriai: AV-48, metaliniai, keturmenčiai, keičiamo žingsnio

Skrydžio duomenys

Greitis:
- maksimalus: 459 km/h jūros lygyje
- maksimalus: 638 km/h (344 mazgai) 10 000 m aukštyje
- kreiserinis: 406 km/h
- tūpimo: 125 km/h
Skrydžio:
- nuotolis: 12 018 km, esant 107 225 kg pakilimo svoriui (su 5000 bombų kroviniu)
- lubos: 11 700 m
Kilimo:
- greitis: 17 m/sek.
- laikas: 8,9 min (į 5000 m.)
Pakilimo takas:
- pakilimui reikalingas ilgis: 1640 m
- tūpimui reikalingas ilgis: 1500 m
Sparno apkrova: 387 kg/m²
: 0,170 kW/kg

Ginkluotė

Patrankos: 10 vnt. 23 mm kalibro aviacinių patrankų su 3150 užtaisais, po dvi kiekviename iš penkių bokštų (du – fiuzeliažo viršuje, du – apačioje, vienas – uodegoje)
Bombos: 5 000–18 000 kg

Taip pat skaitykite

Susijusios konstrukcijos

Boeing B-29 Superfortress

To paties laikotarpio, panašios konstrukcijos ir panašios paskirties orlaiviai

Šaltiniai

(EN) Gordon, Yefim. OKB Tupolev: A History of the Design Bureau and its Aircraft. Midland Publishing. ISBN 1-85780-214-4.
(EN) Gordon Y. and Rigmant V. Tupolev Tu-4: Soviet Superfortress. – Hinckley, England: Midland Publishing, 2002. – 127 p. – (Red Star. Vol. 7). – ISBN 1-85780-142-3.
(EN) Gunston, Bill. Tupolev Aircraft since 1922. Naval Institute Press. ISBN 1-55750-882-8.
(RU) Якубович Николай. Мертворожденный монстр // Крылья Родины : журнал. – 1997. – № 02. – С. 3—5. – ISSN 0130-2701.
(RU) Техническая информация. Ту-95., Журнал: «Авиация и Космонавтика» 1995 г. № 06. стр.43÷46.; [5]→[АК 1995-06(43÷46)ТИ]
(RU) В. Ригмант. «Ту-85 – конец эволюционного пути» (Ту-95).Журнал «Авиация и Космонавтика» 1997 № 07.(вып.28) стр. 17÷34. [АК 1997-07(17÷34)]
(RU) В. Ригмант. «85» (Ту-95)., Журнал «Авиация и Космонавтика» 1998 № 11,12. стр. 71÷73. [АК 1998-11-12(71÷73)]
(RU) И. Султанов. «Ту-85»., Журнал «Крылья Родины» 1987 г. № 07 стр. 28,29.

Išnašos

„Designations of Soviet and Russian Military Aircraft and Missiles“. Designation-systems.net. 18 January 2008. Nuoroda tikrinta 28 September 2011.
Якубович Николай. Мертворожденный монстр // Крылья Родины : журнал. – 1997. – № 02. – С. 3—5
Gordon & Rigamant, p. 115
Gordon & Rigamant, p. 116
Kuznetsov NK-12 (Russian Federation) – Jane’s Aero-Engines
OKB Tupolev: A History of the Design Bureau and its Aircraft, Gordon, Yefim & Rigamant, Vladimir (2005). OKB Tupolev: A History of the Design Bureau and its Aircraft. p. 114–116
Lednicer, David. „The Incomplete Guide to Airfoil Usage“. m-selig.ae.illinois.edu. Nuoroda tikrinta 16 April 2019.

[1] „Designations of Soviet and Russian Military Aircraft and Missiles“. Designation-systems.net. 18 January 2008. Nuoroda tikrinta 28 September 2011.

[2] Якубович Николай. Мертворожденный монстр // Крылья Родины : журнал. – 1997. – № 02. – С. 3—5

[g5-3] Gordon & Rigamant, p. 115

[g6-4] Gordon & Rigamant, p. 116

[5] Kuznetsov NK-12 (Russian Federation) – Jane’s Aero-Engines

[6] OKB Tupolev: A History of the Design Bureau and its Aircraft, Gordon, Yefim & Rigamant, Vladimir (2005). OKB Tupolev: A History of the Design Bureau and its Aircraft. p. 114–116

[Selig-7] Lednicer, David. „The Incomplete Guide to Airfoil Usage“. m-selig.ae.illinois.edu. Nuoroda tikrinta 16 April 2019.