Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dakų kalbaKalbamaDakija MezijaKalbančiųjų skaičius0Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusiKilmėindoeuropiečių 0 dakų trakų
Dakų kalba
| Dakų kalba | |
| Kalbama | Dakija, Mezija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių dakų–trakų (?) dakų |
| Rašto sistemos | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | xdc |
Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms. Jos vartojimo plotas turėjęs apimti Dakijos ir Mezijos kraštus, aprėpusius dabartinę Rumuniją, dalį Serbijos, Slovakijos, Bulgarijos, Vengrijos, Moldovos bei Ukrainos. Nėra aiškus santykis tarp dakų ir trakų kalbų – vieni tyrinėtojai dakų kalbą laiko trakų kalbos tarme, kiti laiko šias kalbas atskiromis, bet giminingomis.
Labai nedaug tėra išlikę dakų kalbos šaltinių: vienas dakiškas įrašas, I–V a. gydytojų rankraščiai, kuriuose yra dakiškų augalų pavadinimų, nustatyta ~1150 asmenvardžių ir 900 vietovardžių, kurių kilmė galimai dakiška, taip pat dakiško substrato yra rumunų, albanų kalbose.
Indoeuropiečiai Balkanus turėję pasiekti ~2500 m. pr. m. e. (tiek pagal kurganų, tiek pagal Anatolijos hipotezes). Šis kraštas laikomas antrąja indoeuropiečių protėvyne, kur pradėjo skirstytis germanų, baltų, slavų, keltų gentys.
Žodynas
Bulgarijos kalbininkai ir Ivanas Duridanovas, remdamiesi spėjamai dakiškais vietovardžiais, pabandė atkurti galimus dakiškus žodžius. Jų pateiktame sąraše gausu žodžių, atitinkančių baltų kalbas; pvz.:
- *akmon – akmuo
- *amalas – amalas
- *balas – baltas, balas
- *bur, buris – būrys
- *brukla – bruknė
- *buta(s) – būstas, butas
- *drasda – strazdas
- *dūmas – tamsiai rudas, dūmas
- *genukla – ganykla
- *geras – geras
- *gilus – gilus
- *gira (giria) – kalnas, giria
- *kapas – kalva, šlaitas
- *keda – kėdė
- *klevas – klevas
- *nara(s) – upė, upokšnis (plg. nerti)
- *pala – pelkė, palios
- *ramus – ramus
- *sausas – sausas
- *skaudus – skaudus
- *skuia – eglė (plg. skuja)
- *spirus – greitas, spėrus
- *tauta – tauta, gentis
- *tiras – tyrai
- *upa – upė
- *zelmas – želmuo
Šaltiniai
- Duridanov, I. (1969): Die Thrakisch- und Dakisch-Baltischen Sprachbeziehungen
Nuorodos
- Trakisch-Dakische Studien. I.Teil: Die Thrakisch- und Dakisch-Baltischen Sprachbeziehungen. I. Duridanov. 1969
- Recenzija, J. Kazlauskas. Baltistica VI(1), 1970
- The Indo-European position of Illirian, Daco-Mysian and Thracian: a historic Methodological Approach. Radulescu M.M., 1987
- К фракийско-балтийским языковым параллелям. Топоров В. Н., 1973/ II – 1977
- Apie trakų-prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon. J. Basanavičius, Vilnius, 1921
- Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių. Z. Zinkevičius, 2011 psl. 38
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dakų kalba, Kas yra Dakų kalba? Ką reiškia Dakų kalba?
Daku kalbaKalbamaDakija MezijaKalbanciuju skaicius0Vieta pagal kalbanciuju skaiciumirusiKilmeindoeuropieciu 0 daku traku 0 0 dakuRasto sistemos Kalbos kodaiISO 639 3xdc Daku kalba mirusi indoeuropieciu kalba vartota daku kaip manoma iki VI a Balkanuose ir priskiriama hipotetinems paleobalkanu kalboms Jos vartojimo plotas turejes apimti Dakijos ir Mezijos krastus aprepusius dabartine Rumunija dalį Serbijos Slovakijos Bulgarijos Vengrijos Moldovos bei Ukrainos Nera aiskus santykis tarp daku ir traku kalbu vieni tyrinetojai daku kalba laiko traku kalbos tarme kiti laiko sias kalbas atskiromis bet giminingomis Spejamai dakiskas įrasas graiku ir lotynu raidemis ant keramikos dirbinio rasto Pojanoje Labai nedaug tera islike daku kalbos saltiniu vienas dakiskas įrasas I V a gydytoju rankrasciai kuriuose yra dakisku augalu pavadinimu nustatyta 1150 asmenvardziu ir 900 vietovardziu kuriu kilme galimai dakiska taip pat dakisko substrato yra rumunu albanu kalbose Indoeuropieciai Balkanus tureje pasiekti 2500 m pr m e tiek pagal kurganu tiek pagal Anatolijos hipotezes Sis krastas laikomas antraja indoeuropieciu protevyne kur pradejo skirstytis germanu baltu slavu keltu gentys ZodynasBulgarijos kalbininkai ir Ivanas Duridanovas remdamiesi spejamai dakiskais vietovardziais pabande atkurti galimus dakiskus zodzius Ju pateiktame sarase gausu zodziu atitinkanciu baltu kalbas pvz akmon akmuo amalas amalas balas baltas balas bur buris burys brukla brukne buta s bustas butas drasda strazdas dumas tamsiai rudas dumas genukla ganykla geras geras gilus gilus gira giria kalnas giria kapas kalva slaitas keda kede klevas klevas nara s upe upoksnis plg nerti pala pelke palios ramus ramus sausas sausas skaudus skaudus skuia egle plg skuja spirus greitas sperus tauta tauta gentis tiras tyrai upa upe zelmas zelmuoSaltiniaiDuridanov I 1969 Die Thrakisch und Dakisch Baltischen SprachbeziehungenNuorodosTrakisch Dakische Studien I Teil Die Thrakisch und Dakisch Baltischen Sprachbeziehungen I Duridanov 1969 Recenzija J Kazlauskas Baltistica VI 1 1970 The Indo European position of Illirian Daco Mysian and Thracian a historic Methodological Approach Radulescu M M 1987 K frakijsko baltijskim yazykovym parallelyam Toporov V N 1973 II 1977 Apie traku prygu tautyste ir ju atsikelima Lietuvon J Basanavicius Vilnius 1921 Lietuvos senosios valstybes 40 svarbiausiu mįsliu Z Zinkevicius 2011 psl 38