Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
46 30 š pl 151 30 r ilg 46 500 š pl 151 500 r ilg 46 500 151 500 Kurilų salų geografinė padėtisKurilų salos pagal jų pri
Kurilų salos
46°30′ š. pl. 151°30′ r. ilg. / 46.500°š. pl. 151.500°r. ilg.
Kurilų salos (rus. Курильские острова, Čišima jap. 千島列島) – salynas šiaurės rytų Azijoje, driekiasi nuo Kamčiatkos pusiasalio šiaurėje iki Hokaido salos pietuose. Skiria Ochotsko jūrą (šiaurės vakaruose) nuo Ramiojo vandenyno. Grandinės ilgis ~1300 km. Bendras plotas 10 503 km². Visos Kurilų salos yra valdomos Rusijos (Sachalino sričiai), didžioji dalis yra tarptautinės bendruomenės jai pripažįstamos. Į dvi piečiausiai esančias dideles salas (Iturupą ir Kunašyrą) bei nedideles Šikotano ir Chabomajaus saleles pretenduoja Japonija, kuri laiko jas savo teritorijos dalimi. Ginčas dėl šių salų priklausomybės tęsiasi nuo II pasaulinio karo pabaigos, Japonijos ginčijamos salos vadinamos „Šiaurinėmis teritorijomis“.
Geografija
Yra 56 didelės salos ir daug nedidelių salelių ir uolų. Didžiausios salos: Iturupas, Kunaširas, Paramuširas, Urupas. Salynas skirstomas į Šiaurės Kurilus ir Pietų Kurilus, skiriamus Kurilų sąsiaurio.
Salos vulkaninės kilmės, jos yra stratovulkanų, susidariusių Ramiojojo vandenyno plokštės sandūros su Ochotsko plokšte vietoje, viršūnės. Gausu veikiančių ugnikalnių (~40), dažni žemės drebėjimai (tarp jų 8,5 balų 1963 m. žemės drebėjimas ir 8,3 balų 2006 m. žemės drebėjimas), cunamiai. Aukščiausia viršukalnė – 2339 m Alaido ugnikalnis (). Kunašyro saloje yra aukščiausias salyne 141 metrų aukščio krioklys. Daug ežerų (dauguma krateriniai ir lagūniniai).
Klimatas daugiausia atšiaurus, su ilgomis, šaltomis ir vėjuotomis žiemomis bei trumpomis ir ūkanotomis vasaromis. Metinis kritulių kiekis 30-40 mm, daugiausia iškrenta sniegu.
Gamta
Kurilų salos išskiriamos į du – šiaurės ir pietų ekoregionus. Šiaurinėje salyno dalyje būdingi kreivamiškiai, pajūrinės pievos, pietinėje spygliuočių (, ajaninių eglių, daūrinių maumedžių) ir plačialapių medžių miškai. Gyvena baltapečiai jūriniai ereliai bei gausios jūrinių paukščių kolonijos, įskaitant Fulmarus glacialis, , , kirinių, alkinių ir kormoraninių paukščių. Iš žinduolių gyvena jūrinės ūdros, rudieji lokiai bei palei salų pakrantes jūros žinduolių gulyklos.
Ekonomika
Verčiamasi daugiausia žvejyba. Pirito, sieros gavyba.
Gyventojai
Pirmieji salų gyventojai buvo ainai, nors iki XVII a. yra mažai rašytinių šaltinių. Japonų administracija pirmą kartą formaliai salas ėmė valdyti Edo laikotarpiu. XVIII a. pradžioje į Kurilus pradėjo skverbtis Rusijos imperija. Rusų gyvenvietės kūrėsi iki pat Iturupo. Piečiau Iturupo esančių salų dalis užėmė Tokugavos šiogūnato sargybiniai.
Dabar Kuriluose gyvena 19,4 tūkst. gyventojų;rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, totoriai, korėjiečiai, nivchai, ir vietiniai ainai. Pagrindinės gyvenvietės – Kurilskas, , .
Taip pat skaitykite
- Kurilų salų konfliktas
Nuorodos
- http://www.sakhalin.ru/Engl/Region/geography.htm Archyvuota kopija 2011-01-14 iš Wayback Machine projekto.
- „Kuril Islands: factfile“. The Daily Telegraph. London. November 1, 2010.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurilų salos, Kas yra Kurilų salos? Ką reiškia Kurilų salos?
46 30 s pl 151 30 r ilg 46 500 s pl 151 500 r ilg 46 500 151 500 Kurilu salu geografine padetisKurilu salos pagal ju priklausomybe Rusijai ir Japonijai iki 1945 metu Kurilu salos rus Kurilskie ostrova Cisima jap 千島列島 salynas siaures rytu Azijoje driekiasi nuo Kamciatkos pusiasalio siaureje iki Hokaido salos pietuose Skiria Ochotsko jura siaures vakaruose nuo Ramiojo vandenyno Grandines ilgis 1300 km Bendras plotas 10 503 km Visos Kurilu salos yra valdomos Rusijos Sachalino sriciai didzioji dalis yra tarptautines bendruomenes jai pripazįstamos Į dvi pieciausiai esancias dideles salas Iturupa ir Kunasyra bei nedideles Sikotano ir Chabomajaus saleles pretenduoja Japonija kuri laiko jas savo teritorijos dalimi Gincas del siu salu priklausomybes tesiasi nuo II pasaulinio karo pabaigos Japonijos gincijamos salos vadinamos Siaurinemis teritorijomis GeografijaKurilu krastovaizdis Yra 56 dideles salos ir daug nedideliu saleliu ir uolu Didziausios salos Iturupas Kunasiras Paramusiras Urupas Salynas skirstomas į Siaures Kurilus ir Pietu Kurilus skiriamus Kurilu sasiaurio Salos vulkanines kilmes jos yra stratovulkanu susidariusiu Ramiojojo vandenyno plokstes sanduros su Ochotsko plokste vietoje virsunes Gausu veikianciu ugnikalniu 40 dazni zemes drebejimai tarp ju 8 5 balu 1963 m zemes drebejimas ir 8 3 balu 2006 m zemes drebejimas cunamiai Auksciausia virsukalne 2339 m Alaido ugnikalnis Kunasyro saloje yra auksciausias salyne 141 metru aukscio krioklys Daug ezeru dauguma krateriniai ir laguniniai Klimatas daugiausia atsiaurus su ilgomis saltomis ir vejuotomis ziemomis bei trumpomis ir ukanotomis vasaromis Metinis krituliu kiekis 30 40 mm daugiausia iskrenta sniegu GamtaKurilu salos isskiriamos į du siaures ir pietu ekoregionus Siaurineje salyno dalyje budingi kreivamiskiai pajurines pievos pietineje spygliuociu ajaniniu egliu dauriniu maumedziu ir placialapiu medziu miskai Gyvena baltapeciai juriniai ereliai bei gausios juriniu pauksciu kolonijos įskaitant Fulmarus glacialis kiriniu alkiniu ir kormoraniniu pauksciu Is zinduoliu gyvena jurines udros rudieji lokiai bei palei salu pakrantes juros zinduoliu gulyklos EkonomikaVerciamasi daugiausia zvejyba Pirito sieros gavyba GyventojaiPirmieji salu gyventojai buvo ainai nors iki XVII a yra mazai rasytiniu saltiniu Japonu administracija pirma karta formaliai salas eme valdyti Edo laikotarpiu XVIII a pradzioje į Kurilus pradejo skverbtis Rusijos imperija Rusu gyvenvietes kuresi iki pat Iturupo Pieciau Iturupo esanciu salu dalis uzeme Tokugavos siogunato sargybiniai Dabar Kuriluose gyvena 19 4 tukst gyventoju rusai ukrainieciai baltarusiai totoriai korejieciai nivchai ir vietiniai ainai Pagrindines gyvenvietes Kurilskas Taip pat skaitykiteKurilu salu konfliktasNuorodosVikiteka Kurilu salos vaizdine ir garsine medziagahttp www sakhalin ru Engl Region geography htm Archyvuota kopija 2011 01 14 is Wayback Machine projekto Kuril Islands factfile The Daily Telegraph London November 1 2010