Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaulių sąjūdis visuomeninio judėjimo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sudėtinė dalis veikusi Šiauliuose 1988 1991 m Ofic
Sąjūdis Šiauliuose
Šiaulių sąjūdis – visuomeninio judėjimo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sudėtinė dalis, veikusi Šiauliuose 1988–1991 m. Oficialus pavadinimas – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių miesto taryba.
Istorija
Ištakos
SSRS įvykdytą agresiją prieš Lietuvą 1940 m. šiauliečiai pajuto vieni pirmųjų – jau birželio 16 d. apie 13 val., kaip pasakojo visa tai matęs Lietuvos aviacijos istorikas Jonas Balčiūnas, virš Zoknių aerodromo pasirodė pirmasis sovietinis naikintuvas. Netrukus ore pasirodė transporto lėktuvų TB-3 ir naikintuvų armada. Pirmosios sovietų okupacijos metais Šiauliuose buvo pradėję burtis pogrindinės organizacijos, tačiau jų veiklą greitai nuslopino prasidėjusios miesto inteligentų ir kitų išsilavinusių žmonių tremtys. Tai didelę dalį Šiaulių inteligentijos paskatino emigruoti ir artėjant prie Šiaulių SSRS kariuomenės daliniams 1944 m. liepos mėnesį. 1946 m. pradžioje neginkluoto pasipriešinimo šalininkai buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Jonas Noreika, poetai Ona Lukauskaitė-Poškienė ir Stasys Gorodeckis įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą, kurios pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomą, demokratinę valstybę. Taryba sudarė laikinąją civilinę vyriausybę ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiąją vadovybę, kuriai vadovavo Jonas Noreika – „Generolas Vėtra“. Bet 1946 m. kovo 16 d. juos suėmė okupacinis saugumas. Kariškiai buvo sušaudyti Vilniuje, MGB būstinėje, kiti nuteisti ir ištremti.
Pasipriešinimą tęsė ginkluotas pogrindis mieste ir jo apylinkėse. 1949 m. Šiaulių apskrities Minaičių ir Balandiškio kaimuose įvyko vyriausių Lietuvos ginkluoto pogrindžio vadų susirinkimas, kuriame priimta „Vasario 16–osios deklaracija“. Nuslopinus ginkluotą pogrindį Sąjūdis mieste ruseno. 1958 m. vasario 16-ąją Šiaulių Juliaus Janonio vidurinės mokyklos moksleiviai, tęsdami geriausias mokyklos tradicijas, pažymėjo iškeldami tautinę Trispalvę. 1968 m. po įvykių Čekoslovakijoje mieste susibūrė dar viena moksleivių pogrindinė organizacija. 1976 m. lapkričio 26 d. Ona Lukauskaitė-Poškienė, Viktoras Petkus, kun. Karolis Garuckas, poetas Tomas Venclova, prieš tai gyvenęs Šiauliuose ir dr. Eitanas Finkelšteinas įsteigė „Helsinkio susitarimams remti lietuvių grupę“, siekusią tirti, kaip Sovietų Sąjunga laikosi ESBK Baigiamojo akto principų okupuotoje Lietuvoje. 1979 m. rugpjūčio 23 d. 45 pabaltijiečių memorandumą pasirašė ir šiauliečiai Mečislovas Jurevičius, , Jadvyga Petkevičienė. Pasirodžius „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai“ ją Šiauliuose platino, joje nemažai informacijos pateikė ir šiauliečiai , Mečislovas Jurevičius bei kiti.
Prasidėjus „Perestroikai“ 1987 m. įkurtas Lietuvos kultūros fondas, kurio veikloje dalyvavo ir šiauliečiai. 1988 m. birželio 6 d. ekologai įkūrė Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubą „Aukuras“. Tiesa, Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės sambūryje Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo salėje 1988 m. birželio 3 d. Šiaulių nuolatiniai gyventojai nedalyvavo, tačiau informacija apie steigiamą judėjimą netrukus pasiekė ir Šiaulius.
Šiaulių sąjūdžio steigimas
1988 m. liepos 18 d. grupė disidentų, „Katalikų bažnyčios kronikos“ platintojų – V. Danielius, , Jadvyga ir Jonas Petkevičiai, K. Stulgys, M. Jurevičius, Kazimieras Alminas ir kiti atvyko į miesto Inžinierių namus, nes juos buvo pasiekusi žinia neva Šiauliuose bus įkurtas komunistinis inžinierių sąjūdis. Disidentų buvo tiek daug, kad kai kurie tarybinės inteligentijos atstovai nedrįso tą dieną rinkti iniciatyvinės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės. Buvo nutarta „nedaryti to siaurame rate“, o surengti mitingą Saulės laikrodžio aikštėje.
1988 m. liepos 22 d. šis mitingas įvyko. Jame dalyvavo miesto valdžios ir komunistų partijos vadovai, garsūs inžinieriai ir Vaclovas Vingras, Pedagoginio instituto dėstytojai, eiliniai Lietuvos laisve tikintys miestiečiai. Šiame susibūrime kalbėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Antanas Buračas, Romualdas Ozolas, Zigmas Vaišvila, Alvydas Medalinskas, atvyko svečių iš Armėnijos ir Latvijos. Renginio metu buvo renkamos aukos Povilo Višinskio paminklui statyti, pasiūlyta šio šviesuolio atminties įamžinimo komisija. Paminklas Šiaulių miesto centre pastatytas tik visuomenės surinktomis lėšomis.
Pirmasis viešas ir skaitlingas Sąjūdžio mitingas Šiauliuose tęsėsi apie 4 val. ir buvo tikras laisvės ir demokratijos vėjo gūsis mieste, garsėjančiame dviračiais, ordinais ir raudonosiomis pereinamosiomis vėliavomis. Tačiau ir šiame sambūryje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė nebuvo išrinkta. Atsirado pasiūlymų tai daryti siauresniame rate ir visi, norintys šioje procedūroje dalyvauti, buvo pakviesti į Šiaulių inžinierių namus 1988 m. liepos 26 d.
Trečias kartas nemelavo, ir per 200 Šiaulių miesto visuomenės atstovų, mažne visą naktį posėdžiavę, išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Į ją pasiūlyti Kazimieras Alminas, Kęstutis Oginskas, Mindaugas Stakvilevičius, Vaclovas Vingras, Jonas Keldušis, Viktoras Kunickas ir S. Kaulinis. Iniciatyvinės grupės seniūnu buvo išrinktas susirinkimui pirmininkavęs architektas Virgilijus Kačinskas, miesto komunalinio ūkio projektavimo institute 1988 m. liepos 19 d. įkūręs pirmąją Sąjūdžio rėmimo grupę Šiauliuose, pavadintą „Tautos – tautai“ vardu.
Antroji sąjūdžio rėmimo grupė buvo įsikūrusi keliomis dienomis vėliau sukarintoje „Nuklono“ gamykloje, todėl į pirmąją iniciatyvinę Šiaulių Sąjūdžio grupę pateko šios gamyklos darbuotojai ir bei medikų atstovė, būrusi į sąjungą tremtinius, .
Šiaulių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė su miestiečiais nuolat bendravo Pedagoginio instituto 225-ojoje auditorijoje, vėliau tapusioje Sąjūdžio diskusijų klubu, į kurį buvo atvykę daug garsių Lietuvos žmonių. Minėtoji iniciatyvinė grupė 1988 m. rugsėjo 26 d. organizavo mitingą ekologine tema ir Kalbos šventę.
1988 m. spalio 12 d. oficialioji miesto valdžia – tuometinis Šiaulių Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas pripažino Šiaulių miesto Sąjūdį, kaip „sudėtinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalį“, ir suteikė jam visuomeninės organizacijos statusą. Sąjūdžiui buvo skirtos patalpos – būstinė Aušros al. Nr. 49.
Steigiamoji konferencija
1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre įvyko steigiamoji Šiaulių Sąjūdžio konferencija. Joje dalyvavo apie 350 delegatų iš 1000 tuo metu registruotų rėmimo grupių narių. Steigiamojoje konferencijoje buvo priimta 16 rezoliucijų, išrinkta pirmoji miesto Sąjūdžio taryba (40 narių) ir delegatai į pirmąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą. Vėliau 9 iš jų – Virgilijus Kačinskas, Petras Balčiūnas, Kazimieras Alminas, Jonas Keldušis, Vaclovas Vingras, , Gytis Padegimas, Mindaugas Stakvilevičius ir – tapo LPS Seimo nariais.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos nariais tapo šie asmenys: disidentas pedagogas Kazimieras Alminas, dailininkas Povilas Anikinas, moksleivis V.Banys, žurnalistas Petras Balčiūnas, lituanistė Janina Barauskaitė, moksleivis A. Bekeris, inžinierius E. Buivis, medikas, miesto žydų organizacijos vadovas V. Cinavojus, aktorė Olita Dautartaitė, kunigas K. Gražulis, inžinierius , pedagogas Vytautas Greičiūnas, medikas Albertas Griganavičius, istorikai Arūnas Gumuliauskas ir Virginijus Jokšas, architektas Virgilijus Kačinskas, ekonomistas Henrikas Karpavičius, skulptorius Kazys Kasperavičius, inžinierius Jonas Keldušis, dėstytojas Kęstutis Kriščiūnas, pedagogė Aldona Koskienė, žurnalistas V. Mikalauskas, inžinierius , Dramos teatro režisierius Gytis Padegimas, šaltkalvis P. Petrauskas, aktorius Pranas Piaulokas, menotyrininkas Vytenis Rimkus, žurnalistas Juozas Sabaliauskas, medikė Palmira Sarnačinskaitė, inžinieriai Algimantas Sėjūnas, S. Sideravičius, dėstytojas Mindaugas Stakvilevičius, elektrikas , ekonomistė Halina Staškevičiūtė, dailininkas Algimantas Vitolis Trušys, šaltkalvis Algirdas UIčinas, teisininkas Petras Urbonavičius, tautodailininkas Zigmas Vaišvila, inžinierius Vaclovas Vingras.
17 iš 40 Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos narių buvo komunistų partijos nariai.
Krivūlė
Metų pabaigoje pradėtas leisti Sąjūdžio Šiaulių tarybos biuletenis „Krivūlė“. Pavadinimo autorius – Vilius Puronas, dailininkas ir redaktorius – Virgilijus Kačinskas, jo žmona Regina – stilistė, mašininkė, spausdinusi tekstus specialiai įsigyta mašinėle „Olimpija“ ir montuotoja. Atspausdinti teksto lapeliai gumos klijais buvo tvirtinami prie lapų tarp tušu išbraižytų skiriamųjų linijų, po to Jonas Gečas tik jam žinomais keliais padarydavo dvigubai mažesnes spausdinimo klišes. Klišes Virgilijus Kačinskas dažniausiai traukiniu veždavo į Vilnių ir, susitaręs susitikti kur nors lauke, atiduodavo Petrui Vaitekūnui. Po kiek laiko atspausdintus laikraštėlius atsiimdavo ir – atgal į Šiaulius. Už spausdinimą reikėjo mokėti, todėl platinant „Krivūlę“ buvo renkamos aukos. Taip nelegaliai išleisti trys numeriai.
Nuo 1989 m. vasario 1 d., kai redaktoriumi tapo profesionalus žurnalistas Vladas Mikalauskas, laikraštį jau oficialiai spausdino „Titnagas“.
Veikla
1989 m. sausio 15 d. Šiaulių Sąjūdžio remtas kandidatas į LSSR Aukščiausiosios Tarybos vakansinę vietą Zigmas Vaišvila laimėjo rinkimus prieš miesto komunistų partijos pirmąjį sekretorių Vaclovą Volkovą.
1989 m. vasario 16 d. pašventinta ir ant vandentiekio bokšto – aukščiausioje ir matomiausioje miesto vietoje, Šiaulių sąjūdininkai iškėlė Trispalvę. 1989 m. vasarį kitas Sąjūdžio kandidatas Romualdas Ozolas rinkimuose į laisvą vietą sovietinėje Aukščiausioje Taryboje įveikė LKP atstovą Česlovą Juršėną. 1989 m. kovo 26 d. TSRS liaudies deputatų rinkimus Šiauliuose laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai Kazimira Prunskienė ir Mindaugas Stakvilevičius.
1989 m. vasarą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, vienas iš Šiaulių sąjūdininkų komunistų Mindaugas Stakvilevičius buvo išrinktas LKP miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi. Tada, siekiant išvengti komunistų įtakos Sąjūdžio veiklai, buvo įdiegta vienintelė Lietuvoje organizacinė struktūra, Sąjūdžio valdyboje surinkusi partijų atstovus. Komunistų partijos deleguotas atstovas Donatas Morkūnas sėdėjo šalia atsikūrusių partijų (socialdemokratų, Laisvės lygos, Krikščionių demokratų ir kt.) delaguotų atstovų. Taip buvo išvengta, kad Šiaulių Sąjūdžio tarybos posėdžiai, vykdavę kiekvienos savaitės ketvirtadienį, netaptų „komunistų partijos komiteto išvažiuojamaisiais“ posėdžiais.
1989 m. birželio 1 d. Šiaulių sąjūdininkai ir „Žalieji“ surengė didžiulį protesto mitingą prie Zoknių aerodromo, kuriame veikė sovietų karinė oro bazė. 1989 m. birželio 14 d. pirmą kartą Šiauliuose paminėta Gedulo ir vilties diena, šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje atidengtas tautodailininko, signataro bendravardžio ir bendrapavardžio - Zigmo Vaišvilos išdrožtas paminklas „Tautos kančia“, Kryžių kalne pastatytas tremtinių kryžius.
1989 m. liepos 21 d. mieste buvo „švenčiama“ laisvanoriško įstojimo į Sovietų Sąjungą diena. Tuomentinė valdžia (Vykdomojo Komiteto pirmininkas Povilas Morkūnas, komunistų sekretorius sąjūdininkas Mindaugas Stakvilevičius) greta raudonųjų sovietų vėliavų iškėlė jau valstybine tapusią trispalvę. Sąjūdžio miesto taryba organizavo pasmerkimo akcijas miesto valdžiai. Tiesioginį Vykdomojo komiteto pirmininko P. Morkūno telefono numerį Sąjūdžio sekretoriatas davė kiekvienam pasipiktinusiam miestiečiui. Pirmą kartą per visą sovietmetį tauta galėjo tiesiogiai bendrauti su valdžia. Neišlaikęs skambučių srauto, į Sąjūdžio būstinę atvyko P. Morkūnas. Jam pranešta, kad tuoj įvyks piketas prie Gamybinės butų ūkio valdybos (vadovas V. Nainys) – įstaigos, iškėlusios trispalvę greta okupacinės ir tuo „pagerbusios“ savo pačios pavergimo datą. Dar tebevykstant šiam piketui, po miestą ėmė važinėti sunkvežimiai, o minėtosios valdybos darbuotojai karštligiškai nurinkinėjo trispalves. Miesto valdžia trispalvę nuėmė priešpiet, o prie sąjūdininko M. Stakvilevičiaus vadovaujamo komunistų partijos komiteto trispalvė, nepaisant piketo, plevėsavo visą darbo dieną. Piketo metu Virgilijus Kačinskas ant vėliavos stovo prikabino ir pakėlė juodą kaspiną, taip labai papiktindamas komiteto darbuotojus, kurie vėliau Sąjūdžiui atsiuntė skundą dėl netinkamo sąjūdininko elgesio...
1989 m. rugpjūčio 23 d. mieste vyko teatralizuota akcija, skirta Molotovo-Ribentropo pakto metinėms. Šiaulių gatvėmis važinėjo persirengę „Stalinas“ ir „Hitleris“, vyko akcijos prie karinio komisariato, KGB pastato ir centrinėje aikštėje – prie monumento sovietiniam kareiviui. Po šio renginio autobusų kolona išvyko į „Baltijos kelią“. Prie dvyliktosios magistralės stovi keturi šiauliečių „Baltijos kelio“ paminklai, du sukūrė , vieną , vieną Gintautas Lukošaitis.
Partinis sąjūdis
1989 m. rugsėjo 25 – spalio 2 d. įvykusioje antrojoje Sąjūdžio konferencijoje buvo pakeisti įstatai. Pagal juos naujai išrinktoje Sąjūdžio taryboje buvo visų rėmimo grupių atstovai, Seimo nariai bei valdyba. Pastaroji buvo naujas struktūrinis darinys, vadovavęs Sąjūdžio veiklai tarp tarybos posėdžių. Valdyboje dirbo seniūnija: Tarybos pirmininkas Virgilijus Kačinskas, pavaduotojai Algirdas Urbanavičius ir Vytautas Vestartas bei atsakingoji sekretorė Irena Vasinauskaitė.
Visų mieste veikusių politinių partijų atstovai, deleguoti savo organizacijų, irgi tapo Sąjūdžio valdybos nariais. Taip buvo sumažintas komunistų skaičius Sąjūdžio valdyboje signatariškosios Aukščiausiosios Tarybos rinkimų išvakarėse bei išsklaidyti šios partijos „išvažiuojamieji“ posėdžiai Sąjūdžio būstinėje. Tokios Šiaulių sąjūdininkų reorganizacijos nepalaikė kitų miestų Sąjūdžio tarybos, situacijos aiškintis buvo atvykę Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos nariai Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas. Bet Antrosios Šiaulių Sąjūdžio konferencijos sprendimų niekas neužprotestavo, nes teisiniu požiūriu viskas buvo teisėta – tuometiniai Sąjūdžio įstatai tam neprieštaravo.
1989 m. spalio 16 d. pradėtas leisti Sąjūdžio savaitraštis „Savaitės krivūlė“.
Šaltiniai
- Irena Vasinauskaitė. Šiaulių Sąjūdžio ištakos // Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1990 metais. Vilnius, Savastis, 1998 m. p. 36-37. ISBN 9986-420-21-0 Straipsniui taikoma GFDL licenzija
- Irena Vasinauskaitė. Šiaulių Sąjūdžio ištakos. p. 37
- Virgilijus Kačinskas. Sustok akimirka... teisybės!. // Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1990 metais. Vilnius, Savastis, 1998 m. p. 44
- Irena Vasinauskaitė. Šiaulių Sąjūdžio ištakos. p. 38
- Irena Vasinauskaitė. Šiaulių Sąjūdžio ištakos. p. 40
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sąjūdis Šiauliuose, Kas yra Sąjūdis Šiauliuose? Ką reiškia Sąjūdis Šiauliuose?
Siauliu sajudis visuomeninio judejimo Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio sudetine dalis veikusi Siauliuose 1988 1991 m Oficialus pavadinimas Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Siauliu miesto taryba Sajudzio trispalve Ausros alejojeSiauliu sajudininkai1989 m vasario 16 d Veliava nesama į Vandentiekio bokstaVasario 16 osios minejimas Saules laikrodzio aikstejeSajudzio Siauliu tarybos biuletenis Krivule Piketas prie Siauliu karinio komisariato pries naujoku saukima į okupacine kariuomene Savaites krivule Siaulieciu piketas Briduose 1990 m sausio 12 d M Gorbaciovo vizito Siauliuose metuLietuvos KGB generolas majoras Eduardas Eismuntas nepatenkintas Sajudzio plakataisPiketas pries LKP1990 m Vasario 16 oji SiauliuoseSiauliecius su Vasario 16 aja sveikina Latvijos nacionalinio judejimo LNNK atstovai is JelgavosSiauliu sajudzio nariai Virgilijus Kacinskas Irena Vasinauskaite Stanislovas Bronusas Algirdas Urbanavicius po 20 metu atidengus atminimo lenta prie Projektavimo institutu pirmajai siauliuose sajudzio remimo grupeiVirgilijus Kacinskas Zigmas Vaisvila Algirdas Urbanavicius Irena Vasinauskaite po 20 metuIstorijaIstakos SSRS įvykdyta agresija pries Lietuva 1940 m siaulieciai pajuto vieni pirmuju jau birzelio 16 d apie 13 val kaip pasakojo visa tai mates Lietuvos aviacijos istorikas Jonas Balciunas virs Zokniu aerodromo pasirode pirmasis sovietinis naikintuvas Netrukus ore pasirode transporto lektuvu TB 3 ir naikintuvu armada Pirmosios sovietu okupacijos metais Siauliuose buvo pradeje burtis pogrindines organizacijos taciau ju veikla greitai nuslopino prasidejusios miesto inteligentu ir kitu issilavinusiu zmoniu tremtys Tai didele dalį Siauliu inteligentijos paskatino emigruoti ir artejant prie Siauliu SSRS kariuomenes daliniams 1944 m liepos menesį 1946 m pradzioje neginkluoto pasipriesinimo salininkai buves Siauliu apskrities virsininkas Jonas Noreika poetai Ona Lukauskaite Poskiene ir Stasys Gorodeckis įkure Lietuvos Tautine Taryba kurios pagrindinis tikslas atkurti nepriklausoma demokratine valstybe Taryba sudare laikinaja civiline vyriausybe ir ginkluotuju pajegu vyriausiaja vadovybe kuriai vadovavo Jonas Noreika Generolas Vetra Bet 1946 m kovo 16 d juos sueme okupacinis saugumas Kariskiai buvo susaudyti Vilniuje MGB bustineje kiti nuteisti ir istremti Pasipriesinima tese ginkluotas pogrindis mieste ir jo apylinkese 1949 m Siauliu apskrities Minaiciu ir Balandiskio kaimuose įvyko vyriausiu Lietuvos ginkluoto pogrindzio vadu susirinkimas kuriame priimta Vasario 16 osios deklaracija Nuslopinus ginkluota pogrindį Sajudis mieste ruseno 1958 m vasario 16 aja Siauliu Juliaus Janonio vidurines mokyklos moksleiviai tesdami geriausias mokyklos tradicijas pazymejo iskeldami tautine Trispalve 1968 m po įvykiu Cekoslovakijoje mieste susibure dar viena moksleiviu pogrindine organizacija 1976 m lapkricio 26 d Ona Lukauskaite Poskiene Viktoras Petkus kun Karolis Garuckas poetas Tomas Venclova pries tai gyvenes Siauliuose ir dr Eitanas Finkelsteinas įsteige Helsinkio susitarimams remti lietuviu grupe siekusia tirti kaip Sovietu Sajunga laikosi ESBK Baigiamojo akto principu okupuotoje Lietuvoje 1979 m rugpjucio 23 d 45 pabaltijieciu memoranduma pasirase ir siaulieciai Mecislovas Jurevicius Jadvyga Petkeviciene Pasirodzius Lietuvos kataliku baznycios kronikai ja Siauliuose platino joje nemazai informacijos pateike ir siaulieciai Mecislovas Jurevicius bei kiti Prasidejus Perestroikai 1987 m įkurtas Lietuvos kulturos fondas kurio veikloje dalyvavo ir siaulieciai 1988 m birzelio 6 d ekologai įkure Siauliu gamtos ir kulturos paveldo apsaugos kluba Aukuras Tiesa Sajudzio Iniciatyvines grupes samburyje Lietuvos mokslu akademijos Prezidiumo saleje 1988 m birzelio 3 d Siauliu nuolatiniai gyventojai nedalyvavo taciau informacija apie steigiama judejima netrukus pasieke ir Siaulius Siauliu sajudzio steigimas 1988 m liepos 18 d grupe disidentu Kataliku baznycios kronikos platintoju V Danielius Jadvyga ir Jonas Petkeviciai K Stulgys M Jurevicius Kazimieras Alminas ir kiti atvyko į miesto Inzinieriu namus nes juos buvo pasiekusi zinia neva Siauliuose bus įkurtas komunistinis inzinieriu sajudis Disidentu buvo tiek daug kad kai kurie tarybines inteligentijos atstovai nedrįso ta diena rinkti iniciatyvines Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio remimo grupes Buvo nutarta nedaryti to siaurame rate o surengti mitinga Saules laikrodzio aiksteje 1988 m liepos 22 d sis mitingas įvyko Jame dalyvavo miesto valdzios ir komunistu partijos vadovai garsus inzinieriai ir Vaclovas Vingras Pedagoginio instituto destytojai eiliniai Lietuvos laisve tikintys miestieciai Siame susiburime kalbejo Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio iniciatyvines grupes nariai Antanas Buracas Romualdas Ozolas Zigmas Vaisvila Alvydas Medalinskas atvyko sveciu is Armenijos ir Latvijos Renginio metu buvo renkamos aukos Povilo Visinskio paminklui statyti pasiulyta sio sviesuolio atminties įamzinimo komisija Paminklas Siauliu miesto centre pastatytas tik visuomenes surinktomis lesomis Pirmasis viesas ir skaitlingas Sajudzio mitingas Siauliuose tesesi apie 4 val ir buvo tikras laisves ir demokratijos vejo gusis mieste garsejanciame dviraciais ordinais ir raudonosiomis pereinamosiomis veliavomis Taciau ir siame samburyje Sajudzio iniciatyvine grupe nebuvo isrinkta Atsirado pasiulymu tai daryti siauresniame rate ir visi norintys sioje proceduroje dalyvauti buvo pakviesti į Siauliu inzinieriu namus 1988 m liepos 26 d Trecias kartas nemelavo ir per 200 Siauliu miesto visuomenes atstovu mazne visa naktį posedziave isrinko Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio iniciatyvine grupe Į ja pasiulyti Kazimieras Alminas Kestutis Oginskas Mindaugas Stakvilevicius Vaclovas Vingras Jonas Keldusis Viktoras Kunickas ir S Kaulinis Iniciatyvines grupes seniunu buvo isrinktas susirinkimui pirmininkaves architektas Virgilijus Kacinskas miesto komunalinio ukio projektavimo institute 1988 m liepos 19 d įkures pirmaja Sajudzio remimo grupe Siauliuose pavadinta Tautos tautai vardu Antroji sajudzio remimo grupe buvo įsikurusi keliomis dienomis veliau sukarintoje Nuklono gamykloje todel į pirmaja iniciatyvine Siauliu Sajudzio grupe pateko sios gamyklos darbuotojai ir bei mediku atstove burusi į sajunga tremtinius Siauliu Sajudzio iniciatyvine grupe su miestieciais nuolat bendravo Pedagoginio instituto 225 ojoje auditorijoje veliau tapusioje Sajudzio diskusiju klubu į kurį buvo atvyke daug garsiu Lietuvos zmoniu Minetoji iniciatyvine grupe 1988 m rugsejo 26 d organizavo mitinga ekologine tema ir Kalbos svente 1988 m spalio 12 d oficialioji miesto valdzia tuometinis Siauliu Liaudies deputatu tarybos Vykdomasis Komitetas pripazino Siauliu miesto Sajudį kaip sudetine Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio dalį ir suteike jam visuomenines organizacijos statusa Sajudziui buvo skirtos patalpos bustine Ausros al Nr 49 Steigiamoji konferencija 1988 m spalio 17 d Siauliu dramos teatre įvyko steigiamoji Siauliu Sajudzio konferencija Joje dalyvavo apie 350 delegatu is 1000 tuo metu registruotu remimo grupiu nariu Steigiamojoje konferencijoje buvo priimta 16 rezoliuciju isrinkta pirmoji miesto Sajudzio taryba 40 nariu ir delegatai į pirmajį Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio suvaziavima Veliau 9 is ju Virgilijus Kacinskas Petras Balciunas Kazimieras Alminas Jonas Keldusis Vaclovas Vingras Gytis Padegimas Mindaugas Stakvilevicius ir tapo LPS Seimo nariais Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Siauliu miesto tarybos nariais tapo sie asmenys disidentas pedagogas Kazimieras Alminas dailininkas Povilas Anikinas moksleivis V Banys zurnalistas Petras Balciunas lituaniste Janina Barauskaite moksleivis A Bekeris inzinierius E Buivis medikas miesto zydu organizacijos vadovas V Cinavojus aktore Olita Dautartaite kunigas K Grazulis inzinierius pedagogas Vytautas Greiciunas medikas Albertas Griganavicius istorikai Arunas Gumuliauskas ir Virginijus Joksas architektas Virgilijus Kacinskas ekonomistas Henrikas Karpavicius skulptorius Kazys Kasperavicius inzinierius Jonas Keldusis destytojas Kestutis Krisciunas pedagoge Aldona Koskiene zurnalistas V Mikalauskas inzinierius Dramos teatro rezisierius Gytis Padegimas saltkalvis P Petrauskas aktorius Pranas Piaulokas menotyrininkas Vytenis Rimkus zurnalistas Juozas Sabaliauskas medike Palmira Sarnacinskaite inzinieriai Algimantas Sejunas S Sideravicius destytojas Mindaugas Stakvilevicius elektrikas ekonomiste Halina Staskeviciute dailininkas Algimantas Vitolis Trusys saltkalvis Algirdas UIcinas teisininkas Petras Urbonavicius tautodailininkas Zigmas Vaisvila inzinierius Vaclovas Vingras 17 is 40 Sajudzio Siauliu miesto tarybos nariu buvo komunistu partijos nariai Krivule Metu pabaigoje pradetas leisti Sajudzio Siauliu tarybos biuletenis Krivule Pavadinimo autorius Vilius Puronas dailininkas ir redaktorius Virgilijus Kacinskas jo zmona Regina stiliste masininke spausdinusi tekstus specialiai įsigyta masinele Olimpija ir montuotoja Atspausdinti teksto lapeliai gumos klijais buvo tvirtinami prie lapu tarp tusu isbraizytu skiriamuju liniju po to Jonas Gecas tik jam zinomais keliais padarydavo dvigubai mazesnes spausdinimo klises Klises Virgilijus Kacinskas dazniausiai traukiniu vezdavo į Vilniu ir susitares susitikti kur nors lauke atiduodavo Petrui Vaitekunui Po kiek laiko atspausdintus laikrastelius atsiimdavo ir atgal į Siaulius Uz spausdinima reikejo moketi todel platinant Krivule buvo renkamos aukos Taip nelegaliai isleisti trys numeriai Nuo 1989 m vasario 1 d kai redaktoriumi tapo profesionalus zurnalistas Vladas Mikalauskas laikrastį jau oficialiai spausdino Titnagas Veikla1989 m sausio 15 d Siauliu Sajudzio remtas kandidatas į LSSR Auksciausiosios Tarybos vakansine vieta Zigmas Vaisvila laimejo rinkimus pries miesto komunistu partijos pirmajį sekretoriu Vaclova Volkova 1989 m vasario 16 d pasventinta ir ant vandentiekio boksto auksciausioje ir matomiausioje miesto vietoje Siauliu sajudininkai iskele Trispalve 1989 m vasarį kitas Sajudzio kandidatas Romualdas Ozolas rinkimuose į laisva vieta sovietineje Auksciausioje Taryboje įveike LKP atstova Ceslova Jursena 1989 m kovo 26 d TSRS liaudies deputatu rinkimus Siauliuose laimejo Sajudzio remti kandidatai Kazimira Prunskiene ir Mindaugas Stakvilevicius 1989 m vasara Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio Seimo narys vienas is Siauliu sajudininku komunistu Mindaugas Stakvilevicius buvo isrinktas LKP miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi Tada siekiant isvengti komunistu įtakos Sajudzio veiklai buvo įdiegta vienintele Lietuvoje organizacine struktura Sajudzio valdyboje surinkusi partiju atstovus Komunistu partijos deleguotas atstovas Donatas Morkunas sedejo salia atsikurusiu partiju socialdemokratu Laisves lygos Krikscioniu demokratu ir kt delaguotu atstovu Taip buvo isvengta kad Siauliu Sajudzio tarybos posedziai vykdave kiekvienos savaites ketvirtadienį netaptu komunistu partijos komiteto isvaziuojamaisiais posedziais 1989 m birzelio 1 d Siauliu sajudininkai ir Zalieji surenge didziulį protesto mitinga prie Zokniu aerodromo kuriame veike sovietu karine oro baze 1989 m birzelio 14 d pirma karta Siauliuose pamineta Gedulo ir vilties diena sv Jurgio baznycios sventoriuje atidengtas tautodailininko signataro bendravardzio ir bendrapavardzio Zigmo Vaisvilos isdroztas paminklas Tautos kancia Kryziu kalne pastatytas tremtiniu kryzius 1989 m liepos 21 d mieste buvo svenciama laisvanorisko įstojimo į Sovietu Sajunga diena Tuomentine valdzia Vykdomojo Komiteto pirmininkas Povilas Morkunas komunistu sekretorius sajudininkas Mindaugas Stakvilevicius greta raudonuju sovietu veliavu iskele jau valstybine tapusia trispalve Sajudzio miesto taryba organizavo pasmerkimo akcijas miesto valdziai Tiesioginį Vykdomojo komiteto pirmininko P Morkuno telefono numerį Sajudzio sekretoriatas dave kiekvienam pasipiktinusiam miestieciui Pirma karta per visa sovietmetį tauta galejo tiesiogiai bendrauti su valdzia Neislaikes skambuciu srauto į Sajudzio bustine atvyko P Morkunas Jam pranesta kad tuoj įvyks piketas prie Gamybines butu ukio valdybos vadovas V Nainys įstaigos iskelusios trispalve greta okupacines ir tuo pagerbusios savo pacios pavergimo data Dar tebevykstant siam piketui po miesta eme vazineti sunkvezimiai o minetosios valdybos darbuotojai karstligiskai nurinkinejo trispalves Miesto valdzia trispalve nueme priespiet o prie sajudininko M Stakvileviciaus vadovaujamo komunistu partijos komiteto trispalve nepaisant piketo plevesavo visa darbo diena Piketo metu Virgilijus Kacinskas ant veliavos stovo prikabino ir pakele juoda kaspina taip labai papiktindamas komiteto darbuotojus kurie veliau Sajudziui atsiunte skunda del netinkamo sajudininko elgesio 1989 m rugpjucio 23 d mieste vyko teatralizuota akcija skirta Molotovo Ribentropo pakto metinems Siauliu gatvemis vazinejo persirenge Stalinas ir Hitleris vyko akcijos prie karinio komisariato KGB pastato ir centrineje aiksteje prie monumento sovietiniam kareiviui Po sio renginio autobusu kolona isvyko į Baltijos kelia Prie dvyliktosios magistrales stovi keturi siaulieciu Baltijos kelio paminklai du sukure viena viena Gintautas Lukosaitis Partinis sajudis1989 m rugsejo 25 spalio 2 d įvykusioje antrojoje Sajudzio konferencijoje buvo pakeisti įstatai Pagal juos naujai isrinktoje Sajudzio taryboje buvo visu remimo grupiu atstovai Seimo nariai bei valdyba Pastaroji buvo naujas strukturinis darinys vadovaves Sajudzio veiklai tarp tarybos posedziu Valdyboje dirbo seniunija Tarybos pirmininkas Virgilijus Kacinskas pavaduotojai Algirdas Urbanavicius ir Vytautas Vestartas bei atsakingoji sekretore Irena Vasinauskaite Visu mieste veikusiu politiniu partiju atstovai deleguoti savo organizaciju irgi tapo Sajudzio valdybos nariais Taip buvo sumazintas komunistu skaicius Sajudzio valdyboje signatariskosios Auksciausiosios Tarybos rinkimu isvakarese bei issklaidyti sios partijos isvaziuojamieji posedziai Sajudzio bustineje Tokios Siauliu sajudininku reorganizacijos nepalaike kitu miestu Sajudzio tarybos situacijos aiskintis buvo atvyke Lietuvos Sajudzio Seimo tarybos nariai Romualdas Ozolas Vytautas Radzvilas Bet Antrosios Siauliu Sajudzio konferencijos sprendimu niekas neuzprotestavo nes teisiniu poziuriu viskas buvo teiseta tuometiniai Sajudzio įstatai tam nepriestaravo 1989 m spalio 16 d pradetas leisti Sajudzio savaitrastis Savaites krivule SaltiniaiIrena Vasinauskaite Siauliu Sajudzio istakos Issivadavimas Sajudis Siauliu kraste 1988 1990 metais Vilnius Savastis 1998 m p 36 37 ISBN 9986 420 21 0 Straipsniui taikoma GFDL licenzija Irena Vasinauskaite Siauliu Sajudzio istakos p 37 Virgilijus Kacinskas Sustok akimirka teisybes Issivadavimas Sajudis Siauliu kraste 1988 1990 metais Vilnius Savastis 1998 m p 44 Irena Vasinauskaite Siauliu Sajudzio istakos p 38 Irena Vasinauskaite Siauliu Sajudzio istakos p 40NuorodosVikiteka Sajudis Siauliuose vaizdine ir garsine medziaga