Zigmas Vaišvila

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šis biografinis straipsnis parašytas kaip CV. Jei galite, pakoreguokite straipsnį, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Zigmas Vaišvila
2009 m.
Gimė	1956 m. gruodžio 20 d. (68 metai) Šiauliuose
Tėvas	Zigmas Vaišvila
Motina	Palmira Vaišvilienė
Sutuoktinis (-ė)	Regina (1955; nuo 1979 m.)
Vaikai	Jūratė (1980), Vaiva (1985)
Veikla	politikas, verslininkas, signataras

Zigmas Vaišvila (g. 1956 m. gruodžio 20 d. Šiauliuose) – politikas, fizikas, mokslų dr., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Biografija

• 1974 m. aukso medaliu baigė Šiaulių V vidurinę mokyklą;
• 1979 m. diplomu su pagyrimu baigė Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetą (teorinė fizika);
• 1984 m. apgynė fizikos mokslų kandidato disertaciją branduolio fizikos srityje;
• 1988 m. birželio 3 d. – vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų ir LPS iniciatyvinės grupės narių;
• 1988–1989 m. – LTSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto Mokslo valdybos viršininkas, Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto Ekologijos katedros vyr. dėstytojas;
• 1989 m. sausio 15 d ., kaip Sąjūdžio kandidatas, išrinktas LTSR AT deputatu Šiaulių miesto 109 apygardoje;
• 1989 m. kovo 26 d. kaip Sąjūdžio kandidatas, išrinktas TSRS liaudies deputatu Plungės – Mažeikių nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje Nr.244;
• 1990 m. vasario 24 d. išrinktas LTSR AT (nuo 1990 m. kovo 11 d.- LR AT) deputatu Ventos rinkimų apygardoje Nr.78, Akmenės raj.;
• 1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d. LR Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas;
• 1991 m. rugsėjo 27 d. – 1992 m. kovo 19 d. buvo VSD vadovas;
• 1993–1997 m. – UAB „Infoverslas" direktorius;
• 1997–2013 m. – UAB „Parex lizingas“ (nuo 2007 m. gruodžio 18 d. UAB „Parex lizingas“ pakeitė pavadinimą į UAB „FF Lizingas“) direktorius;
• 2008–2013 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas;
• 2009–2012 m. Seimo Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijos narys.

Šeima

• Tėvas – Zigmas Vaišvila (1927–1983) Nusipelnęs LTSR gydytojas. Neurochirurgijos pradininkas ir kūrėjas Šiaulių zonoje. Šiaulių respublikinėje ligoninėje ilgą laiką dirbo chirurgu, vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, vyriausiuoju gydytoju. Buvo pokario pogrindžio ryšininkas.
• Motina – Palmira Vaišvilienė (1931–2020). Nusipelniusi LTSR mokytoja, geografė, logopedė-defektologė.
• Žmona – Regina, Lietuvos medicinos bibliotekos informacijos skyriaus vedėja.
• Dukterys: filologė Jūratė (g.1980) ir dizainerė Vaiva (g.1985).

Kiti faktai

1974 m. Lietuvos šachmatų jaunių pirmenybių III vietos laimėtojas; Mokslų akademijos šachmatų čempionas.

1974–1979 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultete. Nuo 1977 m. rudens iki 1979 m. vasaros – Maskvos valstybinio universiteto Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo institute Dubnoje specialybės studijos (mokslinio darbo vadovas – Igor Nikolajevič Michailov; specializacija – atomo branduolio teorija). Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultete mokslą baigė raudonu diplomu (teorinės fizikos specialybė). Studijų grupėje buvo seniūnu, vienerius metus – Fizikos fakulteto pirmininku.

1979 m. paskirtas dirbti stažuotoju LTSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriuje (vadovas – Mokslų akademijos narys-korespondentas Vl. Vanagas). 1979 m. spalį – 1981 m. spalį dirbo stažuotoju tarptautiniame Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijoje Dubnoje.

Nuo 1981 m. spalio – LTSR Mokslų Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, aspirantas, mokslinis bendradarbis. 1984 m. tarptautinio Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Teorinės fizikos laboratorijos Mokslo taryboje apgynė Fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją „Greitai besisukančių branduolių forma ir sukinys“. 1985 m. Zigmo Vaišvilos mokslinis darbas įvertintas Mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų premija. Dirbdamas Mokslų Akademijos Fizikos institute Atgimimo laikotarpiu buvo Fizikos instituto Jaunųjų mokslininkų tarybos pirmininku. Lietuvos Mokslo Taryba šios disertacijos pagrindu pripažino Z. Vaišvilą mokslų daktaru.

1988 m. dalyvavo steigiant pirmąjį ekologijos klubą Lietuvoje „Žemyną", buvo šio klubo pirmininko pavaduotoju (pirmininkas – Juozas Dautartas). Z. Vaišvila Mokslų akademijos salėje suorganizavo „Žemynos“ diskusiją apie Černobylio AE avarijos pasekmes Lietuvoje ir Ignalinos AE būseną, šią rezonansinę medžiagą atspaudino „Komjaunimo tiesa“. Buvo Lietuvos žaliųjų judėjimo ir Lietuvos Žaliosios partijos vienas steigėjų ir vienas trijų pirmųjų partijos seniūnų. Taip pat buvo leidinio „Žalioji Lietuva“ redakcinės kolegijos narys, laikraščių „Atgimimas“, „Respublika“ redakcinių kolegijų narys.

Buvo Lietuvos TSR valstybinės komisijos, sprendusios dėl Kruonio HAE statybos tęsimo, nariu. Ši valstybinė komisija nutarė tęsti Kruonio HAE statybą, o statybai pritariančias išvadas pasirašė ir Zigmas Vaišvila su išlyga, kad reikia sulaukti mokslinių tyrimų rezultatų dėl Kauno marių dugne esančio dumblo cheminės sudėties, aiškinantis iš Baltarusijos Nemunu atplukdytų sunkiųjų metalų kiekius ir sudėtį.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos TSR XI šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu – pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

1990 m. vasario 24 d. kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatas Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės – Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. – 1991 m. vasario 14 d. buvo LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku.

1990 m. balandžio 20 d. Zigmas Vaišvila ir LR Aukščiausios Tarybos įgalioti draugovininkai, saugoję VĮ „Spauda“ Maironio gatvėje Vilniuje, VĮ „Spauda“ darbuotojai sumušti TSRS vidaus kariuomenės specialiosios kuopos. 20 sumuštų asmenų pripažinti nukentėjusiaisiais.

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas Z. Vaišvila balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

1991 m. sausio 13-osios naktį išrinktas LR Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus pavaduotoju. Z. Vaišvila išrinktas LR Aukščiausiosios Tarybos komisijos 1991 m. sausio 8 d. įvykiams prie Aukščiausiosios Tarybos tirti, 1991 m. sausio 13 d. paskirtas LR Vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas LR Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11–13 d., ištyrimo nariu.

1991 m. vasario 22 d. – 1991 m. rugpjūčio 23 d. vykdė LR Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), atstovaudamas LR Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II. Jis 1991 m. birželio 5 d. Lomžos Katedroje aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir premjeras G. Vagnorius pavedė Z. Vaišvilai organizuoti LR Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991–1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS VSK (KGB) padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalio mėnesį suorganizavo Lietuvos Respublikos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje vykusioje konferencijoje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).

1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Z. Vaišvila, LR Vyriausybės vardu, suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo iš Rusijos.

2009 m. kovo 10 d. kreipėsi į Vyriausiąją Rinkimų Komisiją dėl kandidatavimo į LR Prezidento pareigas. 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 397 parašus, kandidatu neregistruotas.

Išnašos

1. Zigmas Vaišvila. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-12-05.
2. Zigmas VAIŠVILA. Lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-05.
3. Paramą parašais užsitikrino 8 kandidatai į prezidento postą. Lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-05.