Laisvasis Dancigo miestas (vok. Freie Stadt Danzig; lenk. Wolne Miasto Gdańsk) – savivaldą turėjęs uostamiestis prie Baltijos jūros, miestas-valstybė. Valstybė įkurta 1920 m. sausio 10 d. po Versalio sutarties pasirašymo 1919 metais, miesto globą priskiriant Tautų Sąjungai. Naudotis uostu buvo suteikta speciali teisė Lenkijai,[1] kadangi tai buvo vienintelis jūrų uostas lenkų koridoriuje.
| Laisvasis Dancigo miestas vok. Freie Stadt Danzig lenk. Wolne Miasto Gdańsk | |||||
| Tautų Sąjungos globojamas laisvasis miestas | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Für Danzig | |||||
| Dancigas, apsuptas Vokietijos ir Lenkijos. | |||||
| Sostinė | Dancigas | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Vyriausiasis komisaras | |||||
| 1919 – 1920 | Reginald Tower | ||||
| 1937 - 1939 | Carl Burckhardt | ||||
| Senato prezidentas | |||||
| 1920 – 1931 | Heinrich Sahm | ||||
| 1934 - 1939 | Arthur Greiser | ||||
| Era | Tarpukaris | ||||
| - Įkurta | 1920 m. lapkričio 15 d. | ||||
| - Aneksuota Vokietijos | 1939 m. rugsėjo 1 d. | ||||
| Valiuta | Vokietijos popierinė markė (iki 1923) Dancigo guldenas (po 1923) | ||||
| Šiuo metu priklauso: | Lenkija | ||||
Laisvasis miestas nustojo egzistuoti po 1939 metų, kai šis buvo okupuotas Trečiojo Reicho. Po vokiečių pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare 1945 m. Dancigas buvo okupuotas lenkų ir pervadintas Gdansku.
Įkūrimas
redaguotiTeritorija
redaguotiĮ Laisvojo Dancigo miesto teritoriją įėjo Dancigo miestas, taip pat Sopoto, Novi Dvor Gdansko, Novi Stavo miestai, 252 kaimai ir 63 vulkos. Teritorija užėmė 1 966 kvadratinius kilometrus.
Lenkų įgaliojimai
redaguotiLaisvasis miestas užsienyje buvo atstovaujamas Lenkijos ambasadorių. Geležinkelio linija, jungusi Laisvąjį Dancigo miestą ir Lenkiją buvo valdoma Lenkijos. Karinis uosto postas buvo perduotas lenkams. Valstybėje veikė du paštai – vienas valdomas Dancigo pašto, kitas – lenkų pašto.
Tautų Sąjungos Vyriausiasis komisaras
redaguotiTautų Sąjungos mandatinės teritorijos buvo valdomos sąjungos šalių narių, tačiau Dancigas ir Saargebietas buvo tiesiogiai valdomas Tautų Sąjungos per paskirtus atstovus – vyriausiuosius komisarus:[2]
| Vardas, pavardė | Periodas | Šalis | |
|---|---|---|---|
| 1 | Reginald Thomas Tower | 1919–1920 | Jungtinė Karalystė |
| 2 | Edward Lisle Strutt | 1920 | Jungtinė Karalystė |
| 3 | Bernardo Attolico | 1920 | Italija |
| 4 | Richard Cyril Byrne Haking | 1921–1923 | Jungtinė Karalystė |
| 5 | Mervyn Sorley McDonnell | 1923–1925 | Jungtinė Karalystė |
| 6 | Joost Adriaan van Hamel | 1925–1929 | Nyderlandai |
| 7 | Manfredi di Gravina | 1929–1932 | Italija |
| 8 | Helmer Rosting | 1932–1934 | Danija |
| 9 | Seán Lester | 1934–1936 | Airijos laisvoji valstybė |
| 10 | Carl Jakob Burckhardt | 1937–1939 | Šveicarija |
Demografija
redaguoti1919 m. mieste gyveno apie 375 tūkst. gyventojų, kurių 98 % sudarė vokiškai šnekantys gyventojai.[3] Likę 2 procentai šnekėjo kašubiškai arba lenkiškai.
Pagal Versalio sutarties sąlygas nuo Vokietijos atskyrus Dancigo miestą visi jo gyventojai tapo Laisvojo miesto piliečiais. Dancige gyvenę vokiečiai prarado Vokietijos pilietybę, o norėję ją išsaugoti privalėjo gyventi ne Laisvojo miesto teritorijoje.[reikalingas šaltinis]
Politika
redaguotiLaisvojo Dancigo miesto vadovai[2]
| Dancigo senato prezidentai | Pareigas pradėjo eiti | Pareigas baigė eiti | Partija | |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Heinrich Sahm | 1920 m. gruodžio 6 d. | 1931 m. sausio 10 d. | nepartinis |
| 2 | Ernst Ziehm | 1931 m. sausio 10 d. | 1933 m. birželio 20 d. | DAP |
| 3 | Hermann Rauschning | 1933 m. birželio 20 d. | 1934 m. lapkričio 23 d. | NSDAP |
| 4 | Arthur Karl Greiser | 1934 m. lapkričio 23 d. | 1939 m. rugpjūčio 23 d. | NSDAP |
| Valstybės prezidentas | ||||
| 5 | Albert Förster | 1939 m. rugpjūčio 23 d. | 1939 m. rugsėjo 1 d. | NSDAP |
1933 m. gegužės mėnesį Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija laimėjo vietinius miesto rinkimus, tačiau vis tiek neturėjo dviejų trečiųjų daugumos, kad galėtų inicijuoti Laisvojo Dancigo miesto konstitucijos pakeitimus. Tuometinė vyriausybė paskelbė antisemitiškus ir antikatalikiškus įstatymus prieš vietinius lenkų ir kašubų gyventojus.
Lenkija visuomet buvo prieš Dancigo statuso keitimą. 1939 m. balandį Lenkijos generalinis komisaras teigė, kad Lenkija pasiryžusi kovoti prieš pasikeitimus.[4]
Antrojo pasaulinio karo laikotarpis
redaguotiNacistinė Vokietijos vyriausybė 1939 m. rugsėjo 2 d., dieną po įsiveržimo į Lenkiją, balsavo už Dancigo prijungimą prie Vokietijos.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriauta 90 procentų miesto. 1945 m. kovo 30 dieną miestą užėmė sovietai. Manoma, kad iki 1945 metų daugiau nei 90 proc. laisvojo Dancigo miesto prieškario populiacijos žuvo arba išvyko.
Potsdamo konferencijos metu pranešta, kad buvęs Laisvasis Dancigo miestas yra Lenkijos dalis.
- Yale Law School. . The Avalon Project. Suarchyvuotas originalas 2008-02-14. Nuoroda tikrinta 2007-05-03.
- http://www.worldstatesmen.org/Poland.htm#Danzig
- Encyclopaedia Britannica Year Book, 1938
- Woodward, E.L., Butler, Rohan, Orde, Anne, editors, Documents on British Foreign Policy 1919–1939, 3rd series, vol.v, HMSO, London, 1952:25
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Laisvasis Dancigo miestas, Kas yra Laisvasis Dancigo miestas? Ką reiškia Laisvasis Dancigo miestas?