Songajus pranc Songhay didžiausios ekspansijos metu vadinta Songajaus imperija senovės Afrikos valstybė 1375 1591 m egzi
Songajaus imperija

Songajus ( ??; pranc. Songhay), didžiausios ekspansijos metu vadinta Songajaus imperija – senovės Afrikos valstybė, 1375–1591 m. egzistavusi dab. Malio, Mauritanijos, Senegalo ir Gvinėjos teritorijose. Priklauso Sahelio civilizacijai.
Songajaus imperija | ||||
Malio imperijos vasalė iki 1375 | ||||
| ||||
Sostinė | Gao | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
dinastijos: | ||||
1275-1493 | Sunni dinastija | |||
1493-1591 | Askija dinastija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Susikūrimas | 1275 m., 1275 | |||
- Žlugimas | 1591 m. m. | |||
Valstybės kūrėjai buvo songajai, sostinė buvo Gao.
Istorija
Sunni dinastija
1275 m. vienas iš Malio valdininkų pabėgo į imperijos provinciją ir Gao mieste įkūrė savo dinastiją, vadinamą Sunni, arba „išlaisvintojų“ dinastija. Tai dar nereiškė Songajaus nepriklausomybės, nes Sunni valdovai mokėjo duoklę Maliui.
Tik po 100 metų, 1375 m., valdant Sunni Mar, Songajus galutinai iškovojo nepriklausomybę nuo Malio. Šiam silpstant, Songajaus jėgos stiprėjo. XV a. viduryje, valdant vienam žymiausių Songajų valdovų Sunni Ali, valstybė greitai plėtėsi nusilpusios Malio imperijos sąskaita, užimdama milžiniškas teritorijas ir išsiplėsdama visame Vakarų Sahelyje. Sutramdžius mosius ir dogonus pietuose, 1468 m. buvo užimtas kultūros centras Timbuktu, vėliau – prekybinis centras Dženė.
Askija dinastija
Po Sunni Ali mirties, sostas atiteko jo broliui Sunni Baru. Šis atsimetė nuo islamo, kas sukėlė neramumus valstybėje. Todėl sukilimo lyderis 1493 m. užėmė sostą, pradėdamas naują dinastiją. Ji pasivadino Askija, kas reiškia „uzurpatoriai“. Ši dinastija buvo didžiausias valstybės suklestėjimas, kadangi Songajaus imperija užėmė didžiausias teritorijas. Timbuktu buvo įkurtas universitetas, klestėjo prekyba. Didžiausias stabilumo laikotarpis buvo pasiektas XVI a, valdant .
Sahelio civilizacija |
Valstybės IX-XIII a. |
Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
Valstybės XIII-XVIII a. |
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
Sahelio regionai |
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Vardas | Valdymo metai |
1493–1528 | |
1528–1531 | |
1531–1537 | |
1537–1539 | |
1539–1549 | |
1549–1582 | |
1582–1586 | |
1586–1588 | |
1588–1591 |
Nuosmukis
Pačioje XVI a. pabaigoje Songajus buvo užpultas Maroko, valdomo dinastijos. Maroko ekspedicijai per dykumą vadovavo Judar Paša, kuris, turėdamas mažesnę kariuomenę, pranoko Songajų tuo, kad jau naudojo šaunamuosius ginklus bei patrankas. Tondibio mūšyje 1591 m. paskutiniojo Gao valdovo kariuomenė buvo sumušta.
Marokas nesugebėjo išlaikyti tolimų teritorijų, tačiau Songajaus pralaimėjimas sukėlė valstybės dezintegraciją. Ji suiro į daug smulkių valstybėlių, ir songajų hegemonija vėl susitraukė iki pirminių sričių – Songajaus regiono Nigerio slėnyje.
Dendi valstybė
Tiesiogine Songajaus valstybės įpėdine laikoma Dendi valstybė. Songajų elitui pabėgus iš Gao, jie persikėlė į Dendi regioną ir įkūrė sostinę Lulami. Čia buvo pratęsta Askija dinastija, išlaikytos visos Songajui būdingos tradicijos. Šios valstybės valdovai tituluoti nuhu.
Dendi toliau kovojo su priešais šiaurėje. Ši valstybė, neretai draskoma vidaus sukilimų ir uzurpacijų, egzistavo iki 1901 m., kol jos neužėmė prancūzai, kurie prijungė ją prie Prancūzijos Vakarų Afrikos.
Ekonomika, kultūra
Savo klestėjimo laikais Songajus pranoko savo pirmtakę Malio imperiją. Jis gyveno dėka klestinčios transsacharinės prekybos, kurios svarbiausios prekės buvo auksas, druska ir vergai. Valstybė užtikrino saugumą prekybininkams, o šie, vadinami džula, jungėsi į sąjungas.
Visuomenė buvo griežtai suskirstyta į kastas, kurių dažniausios buvo kalviai, žvejai, dailidės. Visuomenės viršuje stovėjo didikų kasta, kilusi iš etninių songajų. Žemiau jos buvo laisvieji žmonės, prekybininkai. Visuomenės apačioje buvo karo belaisviai ir vergai.
Islamas buvo dominuojanti religija, išpažįstama aukštesniųjų visuomenės sluoksnių, nors religinė aplinka buvo gana tolerantiška, ir leista išpažinti vietines gamtos religijas.
Valstybė nebuvo griežtai centralizuota, kadangi atskiri vietininkai turėjo nemažą autonomiją. Vienas svarbiausių reikalavimų buvo nuolatinis mokesčių mokėjimas.
Šaltiniai
- Songajus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 80 psl.
Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos | |
---|---|
Regionai: (Kaarta) | Gana | | Manden (, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.) |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Songajaus imperija, Kas yra Songajaus imperija? Ką reiškia Songajaus imperija?
Songajus pranc Songhay didziausios ekspansijos metu vadinta Songajaus imperija senoves Afrikos valstybe 1375 1591 m egzistavusi dab Malio Mauritanijos Senegalo ir Gvinejos teritorijose Priklauso Sahelio civilizacijai Songajaus imperijaMalio imperijos vasale iki 1375 1275 1591 m Location of SongajusSostine GaoValdymo forma monarchijadinastijos 1275 1493 Sunni dinastija 1493 1591 Askija dinastijaEra Viduramziai Susikurimas 1275 m 1275 Zlugimas 1591 m m Valstybes kurejai buvo songajai sostine buvo Gao IstorijaSunni dinastija Askija dinastijos įkurejo Muhamad Ture kapas UNESCO pasaulio paveldas 1275 m vienas is Malio valdininku pabego į imperijos provincija ir Gao mieste įkure savo dinastija vadinama Sunni arba islaisvintoju dinastija Tai dar nereiske Songajaus nepriklausomybes nes Sunni valdovai mokejo duokle Maliui Tik po 100 metu 1375 m valdant Sunni Mar Songajus galutinai iskovojo nepriklausomybe nuo Malio Siam silpstant Songajaus jegos stiprejo XV a viduryje valdant vienam zymiausiu Songaju valdovu Sunni Ali valstybe greitai pletesi nusilpusios Malio imperijos saskaita uzimdama milziniskas teritorijas ir issiplesdama visame Vakaru Sahelyje Sutramdzius mosius ir dogonus pietuose 1468 m buvo uzimtas kulturos centras Timbuktu veliau prekybinis centras Dzene Askija dinastija Po Sunni Ali mirties sostas atiteko jo broliui Sunni Baru Sis atsimete nuo islamo kas sukele neramumus valstybeje Todel sukilimo lyderis 1493 m uzeme sosta pradedamas nauja dinastija Ji pasivadino Askija kas reiskia uzurpatoriai Si dinastija buvo didziausias valstybes suklestejimas kadangi Songajaus imperija uzeme didziausias teritorijas Timbuktu buvo įkurtas universitetas klestejo prekyba Didziausias stabilumo laikotarpis buvo pasiektas XVI a valdant Sahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava Darfuras Askijos Vardas Valdymo metai1493 15281528 15311531 15371537 15391539 15491549 15821582 15861586 15881588 1591Nuosmukis Songajaus likuciai 1625 m Pacioje XVI a pabaigoje Songajus buvo uzpultas Maroko valdomo dinastijos Maroko ekspedicijai per dykuma vadovavo Judar Pasa kuris turedamas mazesne kariuomene pranoko Songaju tuo kad jau naudojo saunamuosius ginklus bei patrankas Tondibio musyje 1591 m paskutiniojo Gao valdovo kariuomene buvo sumusta Marokas nesugebejo islaikyti tolimu teritoriju taciau Songajaus pralaimejimas sukele valstybes dezintegracija Ji suiro į daug smulkiu valstybeliu ir songaju hegemonija vel susitrauke iki pirminiu sriciu Songajaus regiono Nigerio slenyje Dendi valstybe Tiesiogine Songajaus valstybes įpedine laikoma Dendi valstybe Songaju elitui pabegus is Gao jie persikele į Dendi regiona ir įkure sostine Lulami Cia buvo pratesta Askija dinastija islaikytos visos Songajui budingos tradicijos Sios valstybes valdovai tituluoti nuhu Dendi toliau kovojo su priesais siaureje Si valstybe neretai draskoma vidaus sukilimu ir uzurpaciju egzistavo iki 1901 m kol jos neuzeme prancuzai kurie prijunge ja prie Prancuzijos Vakaru Afrikos Ekonomika kulturaSavo klestejimo laikais Songajus pranoko savo pirmtake Malio imperija Jis gyveno deka klestincios transsacharines prekybos kurios svarbiausios prekes buvo auksas druska ir vergai Valstybe uztikrino sauguma prekybininkams o sie vadinami dzula jungesi į sajungas Visuomene buvo grieztai suskirstyta į kastas kuriu dazniausios buvo kalviai zvejai dailides Visuomenes virsuje stovejo didiku kasta kilusi is etniniu songaju Zemiau jos buvo laisvieji zmones prekybininkai Visuomenes apacioje buvo karo belaisviai ir vergai Islamas buvo dominuojanti religija ispazįstama aukstesniuju visuomenes sluoksniu nors religine aplinka buvo gana tolerantiska ir leista ispazinti vietines gamtos religijas Valstybe nebuvo grieztai centralizuota kadangi atskiri vietininkai turejo nemaza autonomija Vienas svarbiausiu reikalavimu buvo nuolatinis mokesciu mokejimas SaltiniaiSongajus Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 80 psl Vakaru Sahelio istoriniai regionai ir imperijosRegionai Kaarta Gana Manden Vasulu Segu Vidine Nigerio Delta Masina Songajus Hegemonijos Vagadu VIII XI a gt Soso XII XIII a gt Malis XIII XIV a gt Songajus XV XVI a gt Bamana XVII XVIII a gt XIX a