Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Futa Džalonas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Šis straipsnis yra apie Afrikos geografinį regioną. Apie to paties pavadinimo valstybę žr. Futa Džalonas (istorinė valstybė)
Senegambijos regionas: Fuuta Jaloo | |
---|---|
Šalis | vidurio Gvinėja |
Tautos | > fulbiai |
Valstybės | Džalunkandu (IX–XIII a.) Futa Džalonas (1725–1896) |
Futa Džalonas (ful.: Fuuta-Jaloo – „Džalonkių kraštas“, pranc. Fouta-Djalon) – aukštumų sritis Vakarų Afrikoje, daugiausia Gvinėjoje, taip pat dalis Senegale, Siera Leonėje.
Kartu tai yra ir istorinis Sahelio civilizacijos regionas, nuo XVI a. gyvenamas daugiausia fulbių tautybės atstovų.
Geografija
Futa Džalono Vyraujantis aukštis 900 m. Aukščiausia vieta – 1573 m aukščio Luros kalnas. Futa Džalonas sudarytas iš smiltainio, smarkiai suskaidytas upių slėnių (sudaro džiunglių slėnius ir kanjonus). Aukštumose prasideda dauguma didžiųjų Vakarų Afrikos upių: Nigeris, Senegalas, Gambija. Vyrauja pievų augalija bei džiunglės.
Istorija
Manoma, kad senieji Futa Džalono regiono gyventojai buvo kilmės, giminingi mandingams, soninkiams, vėliau atėjusių fulbių pavadinti apibendrinančiu terminu „džalonke“. II tūkst. pradžioje jie aukštumose sukūrė hipotetinę Džalunkandu valstybę. Manoma, kad XIII–XIV a. teritoriją kontroliavo Malio imperija.
Nuo XIII a. į regioną iš šiaurės migravo gyvulių augintojai fulbiai, kurių užkariavimai vertė vietos tautas migruoti į vakarus ir pietus, apgyvendinant miškingas tropikų teritorijas. Iš šių migravusių tautų vėliau susiformavo susu, , , ir kitos etninės grupės.
Fulbių tarpe plintant islamui, ėmė plisti džihado idėjos. XVIII a. fulbiai konsolidavo teokratinę Futa Džalono valstybę, valdomą dvasinių lyderių. Valstybės ekonominis pagrindas buvo vergų prekyba su pakrantėmis, kur jau buvo įsitvirtinę europiečių kolonijos.
1896 m. Poredakos mūšyje Futa Džalono valstybė pralaimėjo Prancūzijai, ir buvo prijungta prie .
Išnašos
- O'Toole, Thomas; Baker, Janice E. (2005-03-16). Historical Dictionary of Guinea. Scarecrow Press. p. 145. ISBN 9780810865457. Nuoroda tikrinta 2021-12-28.
Senegambijos istoriniai regionai ir tautos | |
---|---|
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (, ) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | (, , , , limbai, ) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | | mandžakai | bižogai | | | | | | | susu | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Futa Džalonas, Kas yra Futa Džalonas? Ką reiškia Futa Džalonas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Sis straipsnis yra apie Afrikos geografinį regiona Apie to paties pavadinimo valstybe zr Futa Dzalonas istorine valstybe Senegambijos regionas Fuuta JalooSalis vidurio GvinejaTautos gt fulbiaiValstybes Dzalunkandu IX XIII a Futa Dzalonas 1725 1896 Futa Dzalonas ful Fuuta Jaloo Dzalonkiu krastas pranc Fouta Djalon aukstumu sritis Vakaru Afrikoje daugiausia Gvinejoje taip pat dalis Senegale Siera Leoneje Kartu tai yra ir istorinis Sahelio civilizacijos regionas nuo XVI a gyvenamas daugiausia fulbiu tautybes atstovu GeografijaFuta Dzalono Vyraujantis aukstis 900 m Auksciausia vieta 1573 m aukscio Luros kalnas Futa Dzalonas sudarytas is smiltainio smarkiai suskaidytas upiu sleniu sudaro dziungliu slenius ir kanjonus Aukstumose prasideda dauguma didziuju Vakaru Afrikos upiu Nigeris Senegalas Gambija Vyrauja pievu augalija bei dziungles IstorijaManoma kad senieji Futa Dzalono regiono gyventojai buvo kilmes giminingi mandingams soninkiams veliau atejusiu fulbiu pavadinti apibendrinanciu terminu dzalonke II tukst pradzioje jie aukstumose sukure hipotetine Dzalunkandu valstybe Manoma kad XIII XIV a teritorija kontroliavo Malio imperija Nuo XIII a į regiona is siaures migravo gyvuliu augintojai fulbiai kuriu uzkariavimai verte vietos tautas migruoti į vakarus ir pietus apgyvendinant miskingas tropiku teritorijas Is siu migravusiu tautu veliau susiformavo susu ir kitos etnines grupes Fulbiu tarpe plintant islamui eme plisti dzihado idejos XVIII a fulbiai konsolidavo teokratine Futa Dzalono valstybe valdoma dvasiniu lyderiu Valstybes ekonominis pagrindas buvo vergu prekyba su pakrantemis kur jau buvo įsitvirtine europieciu kolonijos 1896 m Poredakos musyje Futa Dzalono valstybe pralaimejo Prancuzijai ir buvo prijungta prie IsnasosO Toole Thomas Baker Janice E 2005 03 16 Historical Dictionary of Guinea Scarecrow Press p 145 ISBN 9780810865457 Nuoroda tikrinta 2021 12 28 Senegambijos istoriniai regionai ir tautosRegionai Futa Toras Tekruras Denanke Futa Toras Dzolofas Vaalo Kajoras Baolis Sine Salumas Bambukas Futa Dzalonas Futa Dzalonas Kaabu limbai Pakrante volofai sererai dzolai bainukai mandzakai bizogai susu Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį