| Slučkai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Slučkai | ||||||||
| 55°52′55″š. pl. 21°19′08″r. ilg. / 55.882°š. pl. 21.319°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 0 | |||||||
| ||||||||
| Vikiteka | Slučkai | |||||||
Slučkai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietvakarinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kretingos. Teritorijos plotas – 69,46 ha.
Etimologija
XVIII a. vietovė vadinta Služkais (lenk. Służki). Tai liudija, kad pavadinimas kilo iš slavų žodžio „služba“ (liet. tarnystė, tarnyba), o pirmieji naujakuriai buvo šalia esančio Kretingos dvaro tarnautojai, kuriems atlyginimui už tarnystę čia buvo leidžiama naudotis žeme.
Nuo XVIII a. pab. – XIX a. pr. lenkų ir rusų kalba rašytuose šaltiniuose vietovę pradėta vadinti Slučkais (lenk. Słuczki, rus. Случки), rečiau – Sluckais, Slockais, Slucku (lenk. Słucki, Słocki, rus. Слуцки, Слуцкъ). Vietine žemaičių tarme kaimas vadinamas žem. Sločkā.
Geografija
Vietovė yra Pajūrio žemumoje. Ji įsiterpusi tarp Rubuliams priklausančio Ilgųjų Pievų miško, Laumalių, Kukoriškių ir Dupulčių, apima arimus ir Ilgųjų Pievų miško kraštą.
Seniau Slučkai plytėjo abipus plento Šiauliai–Palanga. Kaimui priklausė dabartinių Dupulčių šiaurinė dalis tarp plento ir Dupulčio, kurios vakariniame pakraštyje tebeauga Slučkų miškelis. Kitapus plento Slučkai apėmė dabartinių Grikšių pietinę bei Padvarių pietrytinę dalį. Kaimo pietiniu pakraščiu tekėjo Dupulčio upelis.
Istorija
Slučkai atsirado XVIII a., o pirmąkart paminėti 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje. Tai buvo plėšininėje dvaro žemėje, XVII a. sunaikintų Dopšaičių šiaurės rytiniame pakraštyje, abipus vieškelio Kretinga–Kartena susiformavęs užusienis. Jam priklausė 219 margų dydžio stačiakampio plano žemės sklypas, besiribojantis su Dupulčiais, Grykšiais, Klibių ir Kretingos kaimų ganyklomis bei su Kretingos miesto Sūdų sklypu.
Du trečdalius užusienio apėmė miškas, 40 margų – arimai, o 30 margų – ganyklos. Arimų pietvakarinėje dalyje stovėjo pora vienkieminių sodybų, kuriose 1771 m. gyveno Jono Katkaus ir Baltramiejaus Mažonavičiaus šeimynos. Abi valdė po 75,25 ha žemės (22 ha miško, 14,2 ha geros dirbamos žemės, 21,3 ha miške įdirbtos prastos žemės, 10,65 ha ganyklų, 7,1 ha miške šienaujamų pievų). Žemdirbiai žemę nuomojosi iš dvaro, kuriam kasmet mokėjo po 59 auksinus ir 29 grašius.
1802–1803 m. Slučkuose gyveno Bonaventūras ir Janina Talmonai, Motiejus ir Ieva Kordonai, Liudvikas ir Dorota Venckevičiai, Antanas ir Ona Stirbavičiai, Pranciškus ir Liudvika Žvinklevičiai, Petras ir Viktorija Katkauskai. Pora šeimų, tarp kurių buvo Stirbavičiai, kaime nuolat ūkininkavo, o kiti buvo jų šeimynų nariai: samdiniai, tarnai arba įnamiai.
Kretingos parapijos knygose nuo XIX a. II ketv. Slučkais vadinamas tik Stirbavičių ūkį, o kitas viensėdis – Smiltine. 1845 m. Slučkuose gyveno Pranciškus Stirbavičius su seserimi Ona, samdiniais Juozapu Vainora, Juozapu Galdiku, Juozapu Butkumi, Veronika Miškute, Veronika Šaulinske ir Kotryna Sangulnyte. Arčiau Grykšių buvusioje Smiltynėje šeimininkavo Antanas Šimkus su bernu Jurgiu Spuciu, merga Antanina Stankute, įname Ona Kaušiene ir jos mažamečiais dvyniais Steponu ir Ona. Oficialiais duomenimis 1846 m. Slučkuose buvo 2 dūmai.
XIX a. vietovė tapo svarbiu Rusijos imperijos pasienio apsaugos objektu. Kaimo rytinėje dalyje abipus vieškelio buvo pastatytas sienos sargybos Slučkų kordonas – sienos sargybinių būstinė su kareivinėmis ir arklidėmis. Iš čia kariškiai kontroliavo valstybinės sienos pasienio ruožą tarp Klibių, Bliūdsukių, Petrikaičių ir Laumalių kordonų, gaudė jame kontrabandininkus, knygnešius, tikrino Kartenos–Kretingos vieškeliu vykstančius keliauninkus.
Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, apie 1870 m. buvo sudarytas Slučkų planas, pagal kurį kaimui teko apie 200 ha žemės. Vakarinė dalis buvusi suskirstyta į 100 ariamų ir pievų rėžių, o rytinėje dalyje liko bendrosios ganyklos su abipus vieškelio įsiterpusiu kordono sklypu. Be to, Slučkams dar priklausė nemažas rėžis vidury Dupulčių žemių. Kelio į Karteną dešinėje pusėje tebestovėjo dvi žemdirbių sodybos, o atokiau nuo jų, šalia bendrųjų ganyklų – didžiulis kluonas. Kitapus kelio išdžiūvusio bevardžio upelio dauboje buvusi iškasta didelė kūdra. Už jos, šiaurinėje kaimo dalyje nuo seno augęs miškas jau buvo smarkiai išretintas, arčiau vieškelio plytėjusi jo dalis paversta dirbama žeme, o likusi – pievomis ir ganyklomis.
Iš kaime gyvenusių valstiečių Kretingos bažnyčios metrikose 1879–1891 m. minimi Steponas ir Julija Stirbavičiai, Antanas ir Ona Mikniai, Pranas ir Ona Šaulinskai, Mykolas ir Marijona Gudauskai, Juozapas ir Kotryna Putvinskai-Putvinai, Antanas ir Magdalena Dirgėlos, Antanas ir Kotryna Sudmontai, Juozapas ir Petronėlė Petrauskai, atsargos kareivis Antanas Kavaliauskas su žmona Antanina.
Senbuvių Stirbavičių šeima palaikė draugiškus ryšius ne tik su kaimynais žemaičiais, bet ir su vokiečiais bei valstybės sieną saugojusiais kazokais. Jų dukters Valerijos krikštatėviais buvo kazokų kariuomenės majoras Nikolajus Bielogorcevas su vokiečio Vilhelmo Jelingo žmona Kristina, o asistentais – kazokų poručikas Dmitrijus Lasovas ir Kazimiera Kelpšienė. Pagal to meto tradiciją dvi ir daugiau krikštatėvių poros dalyvaudavo tik bajorų ir turtingų gyventojų krikštynose.
1895–1923 m. kaime stovėjo 5 sodybos. Vienoje iš jų tebegyveno senbuvių Stepono, vėliau – Jono, Stirbavičiaus šeimyna. Per Lietuvos žemės reformą 1926–1941 m. visa kaimo žemė buvo išskirstyta į 13 vienkieminių ūkių. Kordono sodybos pastatus, kurie oficialiai priklausė dvarui, po Pirmojo pasaulinio karo Aleksandras Tiškevičius pardavė valstiečiams, o žemę valstybė padalino 1927–1928 m.
Per pirmąją sovietinę okupaciją 1941 m. į Vokietiją repatrijavo ūkininkai Mikas ir Jokūbas Jaudzeniai su šeimomis, valdę 16,79 ha ir 17,22 ha žemės. Pirmąjį ūkį perėmė Alfonsas Turauskas, o antrajame įsikūrė Marė Zamkienė.
1949 m. balandžio 10 d. į Irkutsko srities Čeremchovo rajoną buvo ištremta Bronė Turauskienė su vaikais Danute ir Petru, tremtyje praleidę 9 metus. Sovietų valdžiai 1949 m. pradėjus masinę kolektyvizaciją, kaimo ūkininkai tapo „Artojo“ kolūkio kolūkiečiais.
Sovietmečio administracinio-teritorinio suskirstymo reformos Slučkus suskaldė į du tuo pačiu vardu vadinamus kaimus. Šiaurinė dalis buvo palikta Klibių (vėliau – Kurmaičių, Kretingos) apylinkei. Tuo tarpu didesnioji dalis buvo perduota Būbelių (vėliau – Kretingos, Jokūbavo, Žalgirio) apylinkei. Kretingos seniūnijai priklausantys Slučkai 2016 m. buvo panaikinti, o jų žemė priskirta Grykšių ir Padvarių kaimams. Žalgirio seniūnijoje esančių Slučkų didžioji dalis 2016 m. prijungta prie Dupulčių, o kaimui paliktas nedidelis negyvenamos dirbamos žemės plotas, kuriame iki Lietuvos žemės reformos buvo Dupulčių bendrosios ganyklos.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m. | ||||||||||||
| 1845 m. | 1857 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 8 | 8 | 56 | 49 | 55 | 48 | 14 | 9 | 17 | 6 | 0 | ||
| ||||||||||||
Žymūs žmonės
- Gyveno
- 1941–1942 m. – Juozas Zamkus, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, karininkas, vienas iš sporto pradininkų šalyje
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Slučkai, Kas yra Slučkai? Ką reiškia Slučkai?