Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Auksinis zlotas lenk Czerwony złoty lietuviškoje literatūroje dar vadinamas auksinu Lenkijos karalystės Lietuvos Didžios
Auksinis zlotas
Auksinis zlotas (lenk. Czerwony złoty), lietuviškoje literatūroje dar vadinamas auksinu – Lenkijos karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos piniginis vienetas ir auksinė moneta, naudota nuo 1496 m.
| Auksinis zlotas | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
Žygimanto Vazos 15 zlotų moneta | ||||||
| Naudojo: | Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika | |||||
| Metalas: | auksas (3,43 g) | |||||
| Stambesnis vnt.: | portugalas: 10 (1562-1698) stanislasdoras: 3 (1794) | |||||
| Smulkesnis vnt.: | sidabrinis zlotas: kursas kintantis (nuo 1783: 1/18) | |||||
| Nominalai: | Banknotai: nebuvo Monetos: įvairūs | |||||
| Kalykla: | Krokuva, Varšuva, Vilnius | |||||
Paraleliai tuo pat metu, kaip piniginio vieneto apibrėžimas egzistavo sidabrinis zlotas, kurio santykis su auksiniu zlotu buvo nepastovus.
Raida
Pirmosios Lenkijos auksinės monetos buvo nuo XIII a. visoje Europoje išplitę auksiniai florinai ir dukatai, kilę iš Italijos. Jos savo verte prilygo 1 sidabro svarui, ir ta vertė nesikeitė. Kadangi Lenkijoje pradėta kaldinti moneta tiek savo išvaizda, tiek verte atkartojo florinus ir dukatus, sinonimiškai šiai monetai taip pat yra naudojami pavadinimai florinas ir dukatas.
Pirmoji Lenkijos auksinė moneta nukaldinta 1320 m. (tuo metu jos vertė buvo lygi 13 sidabrinių grašių), tačiau vėliau ilgą laiką naudotasi užsieninėmis aukso monetomis. Tik 1496 m. šios monetos pripažintos oficialiai kaip Lenkijos karalystės piniginės sistemos dalis, ir pavadintos zlotu (t. y. „auksinėmis“). Auksinis zlotas buvo pirmoji auksinė moneta tiek Lenkijos karalystėje, tiek Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, ir jos oficialus įvedimas į apyvartą žymėjo perėjimą prie bimetalinės.
Kadangi įvedimo metu jis buvo lygus 30 grašių, dar buvo vadinamas . Jo tuometinė vertė buvo: 5 , 10 trečiokų, 30 grašių, 60 pusgrašių, 90 šilingų arba 540 denarų.
Lenkijoje po ilgos pertraukos auksiniai zlotai pradėti kaldinti 1528 m. Valdant Žygimantui Augustui kaldintas 1564 m. ir 1565 m. Vilniaus pinigų kalykloje. Monetos masė 27,86 g, praba – 730, skersmuo – 40 mm. 1564 m. monetos averse – valdovo monograma su karūna, data ir nominalas „XXX“ arba „30“, reverse – herbinis skydas, 1565 m. monetoje – valdovo atvaizdas.
1666 m. Jonas Kazimieras Vaza nukaldino bandomąjį 12 grašių vertės auksiną, jo masė 6,72 g, praba 500, skersmuo 33 mm, su įrašu legendoje – lot. DATPRETIVM SERVATA SALVS POTIORQ METALLO EST (Tėvynės išgelbėjimas vertinamas labiau nei sidabras).
Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje auksiniai zlotai kaldinti labai įvairiais nominalais. Didžiausias zloto nominalas buvo 100, nukaldintas 1621 m. iš 350 g aukso. Tebuvo tik 4 tokios monetos.
1701 m. nusižiūrėjęs į lenkiškus auksinius zlotus, Petras I ėmė kaldinti auksinius , kurie atitiko 10 tuometinių rublių.
Vertė ir santykis su grašiu
Kuomet auksinis zlotas 1496 m. oficialiai įvestas į apyvartą (tuo metu dar nekaldintas), jis savo verte prilygo 30 tuometinių sidabrinių grašių. Kadangi auksinio zloto vertė išliko beveik nekintanti, o sidabrinių monetų kokybė nuolat prastėjo, santykis tarp auksinio zloto ir grašio kito:
- 30 grašių – 1496 m.;
- 32 grašiai – XVI a. pr.;
- 58 grašiai – XVI a. pab.;
- 120 grašių – apie 1620 m.;
- 180 grašių – XVII a. vid.;
- 540 grašių – XVIII a.
Nuorodos
- . Auksinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 219 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Auksinis zlotas, Kas yra Auksinis zlotas? Ką reiškia Auksinis zlotas?
Auksinis zlotas lenk Czerwony zloty lietuviskoje literaturoje dar vadinamas auksinu Lenkijos karalystes Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes o veliau Abieju Tautu Respublikos piniginis vienetas ir auksine moneta naudota nuo 1496 m Auksinis zlotas1496 1795 Zygimanto Vazos 15 zlotu monetaNaudojo Lenkijos karalyste Abieju Tautu RespublikaMetalas auksas 3 43 g Stambesnis vnt portugalas 10 1562 1698 stanislasdoras 3 1794 Smulkesnis vnt sidabrinis zlotas kursas kintantis nuo 1783 1 18 Nominalai Banknotai nebuvo Monetos įvairusKalykla Krokuva Varsuva Vilnius Paraleliai tuo pat metu kaip piniginio vieneto apibrezimas egzistavo sidabrinis zlotas kurio santykis su auksiniu zlotu buvo nepastovus RaidaPirmosios Lenkijos auksines monetos buvo nuo XIII a visoje Europoje isplite auksiniai florinai ir dukatai kile is Italijos Jos savo verte prilygo 1 sidabro svarui ir ta verte nesikeite Kadangi Lenkijoje pradeta kaldinti moneta tiek savo isvaizda tiek verte atkartojo florinus ir dukatus sinonimiskai siai monetai taip pat yra naudojami pavadinimai florinas ir dukatas Pirmoji Lenkijos auksine moneta nukaldinta 1320 m tuo metu jos verte buvo lygi 13 sidabriniu grasiu taciau veliau ilga laika naudotasi uzsieninemis aukso monetomis Tik 1496 m sios monetos pripazintos oficialiai kaip Lenkijos karalystes pinigines sistemos dalis ir pavadintos zlotu t y auksinemis Auksinis zlotas buvo pirmoji auksine moneta tiek Lenkijos karalysteje tiek Lietuvos Didziojoje kunigaikstysteje ir jos oficialus įvedimas į apyvarta zymejo perejima prie bimetalines Kadangi įvedimo metu jis buvo lygus 30 grasiu dar buvo vadinamas Jo tuometine verte buvo 5 10 trecioku 30 grasiu 60 pusgrasiu 90 silingu arba 540 denaru Lenkijoje po ilgos pertraukos auksiniai zlotai pradeti kaldinti 1528 m Valdant Zygimantui Augustui kaldintas 1564 m ir 1565 m Vilniaus pinigu kalykloje Monetos mase 27 86 g praba 730 skersmuo 40 mm 1564 m monetos averse valdovo monograma su karuna data ir nominalas XXX arba 30 reverse herbinis skydas 1565 m monetoje valdovo atvaizdas 1666 m Jonas Kazimieras Vaza nukaldino bandomajį 12 grasiu vertes auksina jo mase 6 72 g praba 500 skersmuo 33 mm su įrasu legendoje lot DATPRETIVM SERVATA SALVS POTIORQ METALLO EST Tevynes isgelbejimas vertinamas labiau nei sidabras Tiek Lenkijoje tiek Lietuvoje auksiniai zlotai kaldinti labai įvairiais nominalais Didziausias zloto nominalas buvo 100 nukaldintas 1621 m is 350 g aukso Tebuvo tik 4 tokios monetos 1701 m nusiziurejes į lenkiskus auksinius zlotus Petras I eme kaldinti auksinius kurie atitiko 10 tuometiniu rubliu Verte ir santykis su grasiuKuomet auksinis zlotas 1496 m oficialiai įvestas į apyvarta tuo metu dar nekaldintas jis savo verte prilygo 30 tuometiniu sidabriniu grasiu Kadangi auksinio zloto verte isliko beveik nekintanti o sidabriniu monetu kokybe nuolat prastejo santykis tarp auksinio zloto ir grasio kito 30 grasiu 1496 m 32 grasiai XVI a pr 58 grasiai XVI a pab 120 grasiu apie 1620 m 180 grasiu XVII a vid 540 grasiu XVIII a Nuorodos Auksinas Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 219 psl