| Grykšiai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grykšiai | ||||||||
| 55°54′04″š. pl. 21°19′23″r. ilg. / 55.901°š. pl. 21.323°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 11 | |||||||
| ||||||||
| Vikiteka | Grykšiai | |||||||
Grykšiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Kretingos. Teritorijos plotas – 229,7 ha.
Etimologija
Pavadinimas kilo nuo pirmųjų naujakurių Grykšių pavardės. Rašytiniuose šaltiniuose vietovės vardas rašomas lenk. Gryngsze, Gryksze, vok. Griksche, rus. Грикши, Грикше, Грыкши, liet. Grikšiai. Vietos kretingiškių tarme kaimas vadinamas žem. Grīkšē.
Geografijai
Vietovė yra Pajūrio žemumoje, įsiterpusi tarp Rubuliams priklausančio Ilgųjų Pievų miško, Daktarų, Klibių, Padvarių ir Dupulčių.
Pietiniu pakraščiu eina plentas Šiauliai–Palanga, o centrine dalimi – nuo jo atsišakojantis kelias Dupulčiai–Klibiai. Rytiniame ir pietiniame pakraštyje auga Ilgųjų Pievų miškas, o šiaurės vakarinėje dalyje – šio miško masyvui priklausantis Plikių miškas.
Istorijai
Grykšių užusienis atsirado XVII a. II pusėje plėšininėje Kretingos dvaro žemėje, įsiterpusioje tarp Dvaro girios ir gatvinio Klibių kaimo. Pirmąkart jis paminėtas 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje. Užusieniui priklausė apie 6 valakus žemės, kuri ribojosi su Daktarais, Klibiais, Slučkais ir Dupulčiais. Centre stovėjo 4 sodybos, kuriose gyveno Jurgis Tiškus, Petras Stoškus, Antanas Miežetis ir Jonas Tarvydas su šeimomis, mokėję dvarui činšą.
XIX a. Grykšiai tapo kaimu. Dvasiniais jo gyventojų reikalais rūpinosi Kretingos parapijos dvasininkai – kunigai pranciškonai.
1827–1846 m. kaime buvo 2, o 1857 m. – 3 katalikų kiemai. 1845 m. gyveno Pranciškus Montrimas su žmona Terese, vaikais Vincentu, Pranciškumi, Viktorija, Antanu, Magdalena bei Petras Bertašius su motina Ona, žmona Joana, vaikais Petru ir Magdalena, samdiniais Antanu Bertašiumi, Pranciškumi Mikalausku, Magdalena Godlevska ir Ona Mažylyte. 1857 m. žemdirbyste vertėsi Vincento Montrimo, Petro Bertašiaus ir Jono Putvino šeimos.
1861 m. kaime liko 1 sodyba, o rytinėje žemių dalyje Kretingos dvaras pastatė plytinę, kurios produkcijai gaminti naudotas čia pat kasamas molis. Tai buvo didžiausia šio profilio pramonės įmonė Telšių apskrityje, rašytiniuose šaltiniuose vadinama Kretingos plytų fabriku.
Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą didesnė dalis dirbamos žemės 1869 m. išdalinta išsipirkti valstiečiams Kavaliauskui ir Tadui Žyliui, o plytinės teritorija liko dvarui. Ganyklos, šienaujamos pievos ir miškas palikti bendram valstiečių ir dvaro naudojimui.
Kretingos dvaro savininku tapus Juozapui Tiškevičiui, matininkas Aleksandras Kalašnikovas 1883 m. pamatavo valstiečių, dvaro ir bendro naudojimo žemes bei parengė kaimo ribų ir žemėnaudos planą. Pagal jį Grykšiams tuo metu priklausė apie 120 ha žemės. Dvi valstiečių šeimos valdė 2,76 ha pasodybinės, 27,29 ha ariamos, 17,25 ha pievų ir 48,27 ha ganyklų žemės. Dar 16,24 ha ganyklų valstiečiai naudojosi bendrai su dvaru. Abi valstiečių sodybos stovėjo ties kaimo viduriu. Tarp jų ir vakariniu pakraščiu einančio kelio Dupulčiai–Daktarai–Klibiai telkšojo 3 kūdros. Pietrytine dalimi nuo Kretingos–Kartenos vieškelio mišku ėjo kitas kelias, vedęs link dvarui priklausančio 15 ha plytinės žemės sklypo.
Po baudžiavos panaikinimo reformos nauju Grykšių kaimynu tapo dvaro žemėje išaugęs Padvarių kaimas, su kurio naujakuriais kilo ginčų dėl žemių ribų. Dėl to 1886 m. matininkai Kamenskis ir Fugalevičius, dalyvaujant Grykšių valstiečiams Tadui Žiliui ir našlei Karolinai Kavaliauskienei bei Bliūdsukių bendruomenės atstovui Ignotui Tamošauskiui, patikslino kaimo ribas.
Dvarui nugriovus plytinę, o jos žemę pardavus, 1895 m. Grykšiuose buvo jau 4, 1923 m. – 5 ūkiai. Vykdant Lietuvos žemės reformą kaimas 1939–1943 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius.
Per sovietinius trėmimus 1948 m. gegužės 22 d. į Irkutsko srities Šamankos gyvenvietę išvežtos kaimo senbūvių Kavaliauskų ir Žilių šeimos (8 žmonės). Tremtyje mirė Stanislava Kavaliauskienė, jos duktė Stanislava ir Juozas Žilys. Kitiems tremtiniams į Lietuvą grįžti buvo leista po 1957–1958 m.
1959 m. Grykšiuose gyveno Burbų, Butkų, Lankučių, Šaulių, Ylakių ir kt. šeimos. XX a. 9 deš. nebeliko nei žmonių, nei sodybų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kaimą atgaivinti ėmėsi naujakurys Rimantas Radzevičius. Po 2016 m. gyvenviečių ribų patikslinimo, prie Grykšių buvo prijungta didesnioji Kretingos seniūnijai priklausanti Slučkų žemių dalis, o pietinė kaimo riba pasiekė plentą Šiauliai–Palanga. Šiuo metu Grykšiuose yra Vytauto, Ilgųjų Pievų ir Vasaros gatvės, prie kurių auga Kretingos priemiestis.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVIII a. | Bliūdsukių laukininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos grafystė |
| 1861–1915 m. | Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1945 m. | Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Klibių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1954–1988 m. | Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1988–1995 m. | Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Klibių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m. | ||||||||||||
| 1845 m. | 1857 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 16 | 31 | 32 | 44 | 35 | 19 | 8 | 0 | 0 | 4 | 11 | ||
| ||||||||||||
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Grykšiai, Kas yra Grykšiai? Ką reiškia Grykšiai?