Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sirijos Arabų Respublika arab الجمهورية العربية السورية al Jumhūrīyah al ʿArabīyah al SūrīyahVėliava HerbasHimnas Sargai
Sirijos Arabų Respublika
| Sirijos Arabų Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Sargai tėvynės“ | |||||
Sirija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Arabų | ||||
| Sostinė | Damaskas | ||||
| Didžiausias miestas | Alepas | ||||
| Valstybės vadovai • Faktinis vadas • Laikinasis premjeras | Achmedas al Šara Mochamedas al Baširas | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 185 180 km2 (87) 1,1 % | ||||
| Gyventojų • 2020 • Tankis | 17 500 657 (66) 118,3 žm./km2 (70) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2020 20,379 mlrd. $ (97) 2 807 $ (152) | ||||
| Valiuta | Sirijos svaras (SYP) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+2 (EET) UTC+3 (EEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Prancūzijos 1946 m. balandžio 17 d. | ||||
| Interneto kodas | .sy سوريا. | ||||
| Telefono kodas | +963 | ||||
Sirija (arab. سوريا = Sūriyā), oficialiai Sirijos Arabų Respublika (arab. الجمهورية العربية السورية = al-Jumhūrīyah al-ʿArabīyah al-Sūrīyah) – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Turkija, rytuose ir pietryčiuose – su Iraku, pietuose – su Jordanija, vakaruose – su Izraeliu ir Libanu. Vakaruose Sirija prieina prie Viduržemio jūros. Šalis suskirstyta į 14 muchafazų, kurios apima 65 rajonus. Sirijos sostinė ir didžiausias miestas – Damaskas.
Istorija
Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija
Apie priešislamiškos Sirijos istoriją: Senovės Sirijos istorija
Senovės laikotarpis
Sirija - vienas pasaulio žemdirbystės židinių ir viena seniausių civilizacijų, klestėjusi vienu metu, kaip ir Senovės Egiptas bei Mesopotamija. Dėl palankių sąlygų čia labai anksti susiformavo nuolatos gyvenamos gyvenvietės, brandžios priešistorinės kultūros. III tūkst. pr. m. e. Sirija tapo svarbia tarpininke Artimųjų Rytų prekyboje tarp Egipto, Šumero ir Hatų valstybėlių (šiaurėje). Tuo metu klestėjo prekybiniai miestai, kurių svarbiausi tūkstantmečio II pusėje buvo Ebla ir Maris, konkuravę dėl hegemonijos visoje Sirijoje. Kultūros srityje Sirija buvo stipriai įtakojama Mesopotamijos: iš čia atkeliavo dantiraštis, kiti svarbūs pasiekimai.
III tūkst. pr. m. e. pabaigoje Eblą ir Marį prisijungė Akadas, ir tik po III Ūro dinastijos pabaigos Senovės Sirijos miestai vėl tapo nepriklausomi. Tuo metu daugumą jų apgyvendino semitų kilmės amoritai, sukūrę turtingus miestus valstybes, tokius kaip Jamchadas, Hamatas, Alalachas, Katna, Karchemišas, Ugaritas ir kt. Per II tūkst. pr. m. e. dėl hegemonijos turtingoje Sirijoje kovojo Egiptas, Hetitų imperija, Mitanija. Laikotarpiu XII-VIII a. pr. m. e. Sirijos miestai valstybės buvo atkūrę nepriklausomybę kaip siro-hetitų valstybės, kuriose maišėsi aramėjai, luviai ir huritai.
Nuo VIII a. pr. m. e. Siriją valdė įvairios išorinės jėgos - galingos imperijos. Pirmiausia Asirija, vėliau Babilonija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai, Romos imperija, Bizantijos imperija. Nuo Aleksandro laikų Sirija buvo smarkiai helenizuojama, pervardijami toponimai, čia įsitvirtino helenistinės vertybės, graikų kalba, galiausiai krikščionybė. Didžioji dalis Sirijos buvo gyvenama semitų aramėjų.
Islamo laikotarpis
636 m. Sirijos regionas buvo užkariautas Arabų Kalifato ir pradėta krašto islamizacija ir arabizacija. Labai greitai Sirija tapo Kalifato centrine dalimi, į kurios miestą Damaską Omejadai perkėlė savo imperijos sostinę. Tik įsitvirtinus Abasidams, 750 m. sostinė perkelta į Bagdadą, ir Sirijos reikšmė sumenko. Yrant Kalifatui, Sirijoje susiformavo keletas nepriklausomų karalysčių, kurios XI a. buvo prijungtos prie Seldžiukų imperijos.
Tuo pat metu krašte pasirodė krikščionys iš Vakarų Europos – Kryžiaus karų dalyviai, kurie įkūrė krikščioniškas pakrantės valstybes ir atskyrė Siriją nuo jūros. Musulmonų karvedys Saladinas konsolidavo pajėgas prieš krikščionis ir įkūrė Ajubidų dinastiją, kuri įsiviešpatavo Sirijoje ir Egipte. Tai nulėmė tolesnius glaudžius Sirijos santykius su Egiptu, nes Egipto dinastijos dažniausiai kontroliuodavo ir Siriją. 1260 m. į Siriją įsiveržė mongolų chano Chulagu pajėgos su sąjungininkais, tiek krikščionimis, tiek musulmonais. Po to kelis dešimtmečius dėl valdžios Sirijoje kariavo Egipto mameliukų sultonai prieš Ilchanatą iki 1323 m. sudarytos taikos.
Osmanų Sirija
1516 m. Sirija tapo Osmanų imperijos dalimi ir jos sudėtyje išlieka keturis amžius. Valdant Osmanams sutriko Sirijos ekonominė ir socialinė raida. Gyventojų skaičius sumažėjo 30 %, šimtai kaimų išnyko dykumoje. Ir nors Sirija buvo nualinta Osmanų valdymo, ji ir toliau traukė Europos pirklius. XV a. Alepas, vienas didžiausių Sirijos miestų, buvo svarbiausias Artimųjų Rytų prekybos centras.
XX amžius
Žlungant Osmanų imperijai, 1916 m. Prancūzija ir Didžioji Britanija pasidalino Levantą, ir Prancūzijai atiteko dabartinė Sirija ir Libanas – taip vadinamasis . Prancūzai kontrolę šalyje išlaikė iki pat 1941 m., o 1946 m. Sirija de facto tapo nepriklausoma. Nuo tada jos istorija buvo formuojama pašonėje atsiradusio Izraelio ir nuolatinių tarptautinių neramumų, kurių metu Sirija ne kartą vienijo jėgas su Egiptu. Nestabili tarptautinė padėtis buvo vienas iš veiksnių, kuris leido 1963 m. ateiti į valdžią Baath partijai. Šalyje įsitvirtino vienpartinė pro-kairioji sistema.
Pilietinis karas
Tebevykstantį Sirijos pilietinį karą, įkvėpė Arabų pavasaris. Viskas prasidėjo 2011 m. taikiais protestais, kurie baigėsi žiauriais numalšinimais ir kuriuos vykdė Sirijos armija. 2011 m. liepos mėn. armijos dezertyrai susibūrė į Laisvąją Sirijos armiją ir pradėjo formuoti kovotojų dalinius. Opozicijoje dominuoja musulmonai sunitai, o vyriausybėje - alavitai. Pagal įvairius šaltinius, įskaitant Jungtines Tautas, žuvo daugiau nei 100 000 žmonių. Dėl karo, iš Sirijos pabėgo apie 650 000 žmonių į Jordaniją, Iraką, Libaną, ir Turkiją. Besitęsiant pilietiniam karui, didėja nuogąstavimų, jog šalis gali susiskaldyti ir nustoti funkcionuoti kaip valstybė.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis:
Nuo 1963 metų Siriją valdo „Baath“ partija, kuri kontroliuoja visus vyriausybės padalinius. Valdžia sutelkta prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado), 2000 metais perėmusio postą iš savo velionio tėvo Hafezo al-Assado (Hafezo Asado), rankose.
250 vietų Liaudies Taryba vadinamas parlamentas renkamas kas ketverius metus ir sprendžiant politinius klausimus turi mažai galių. Sirijoje nuo 1963 m. iki 2011 m. galiojo Nepaprastosios padėties įstatymas kuriuo nebuvo leidžiama jokių opozicinių partijų veikla. Įstatymas buvo panaikintas dėl milžiniškų protestų 2011 m. Prieš rinkimus į liaudies Tarybą patikrinamas visų kandidatų lojalumas – jų dalyvavimui rinkimuose turi pritarti vyriausybė. Balsavimo teisę šalyje turi 7,6 mln. gyventojų.
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Sirijos gubernijos
Sirija yra padalinta į 14 gubernijų (muhāfazų), kurios vadinamos pagal jų administracinius centrus:
- Alepas
- Chasekė
- Damaskas
- Dara
- Deir az Zoras
- Kuneitra
- Suveida
- Hama
- Homsas
- Idlibas
- Latakija
- Raka
- Tartusas
Didžioji El Kuneitros gubernijos dalis nuo 1967 m. yra okupuota Izraelio.
Geografija
Pagrindinis straipsnis:
Siriją sudaro trys svarbiausios geografinės sritys. Vakarinę dalį užima pakrantės lyguma su derlingiausia šalies žeme. Čia gyvena dauguma sirų. Viduržemio jūros pakrante Sirija tęsiasi 180 km nuo Turkijos iki Libano, čia įsikūrę du dideli uostai, Tartusas ir Latakija. Pakrantės lygumą nuo vidinių šalies rajonų skiria keletas kalnagūbrių - Antilibanas, Nusarijos kalnai, Drūzų kalnai, Golano aukštumos ir keletas derlingų baseinų, kuriuose įsikūrę dideli miestai. Į rytus nuo kalnų plyti Džeziros plynaukštė, nedideli plokščiakalniai ir akmenuota dykuma. Pusę šalies užima Sirijos dykuma, nusidriekusi į Jordaniją, Vakarų Iraką ir šiaurės Saudo Arabiją. Aukščiausia šalies vieta yra Hermono kalnas Libano pasienyje (2814 m).
Svarbiausia šalies upė - Eufratas, sudarantis 80 % Sirijos vandens resursų. Ant upės įrengta hidroelektrinė, sudarytas didelis Asado tvenkinys. Sirijos teritorijoje į Eufratą suteka keletas intakų, iš kurių svarbiausi Chabūras ir Balichas. Kita svarbi upė - vakaruose tekantis Orontas.
Klimatas subtropinis (pajūryje) ir tropinis (vidinėse srityse). Šias juostas skiria šalies vakaruose iškilę kalnagūbriai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 750-1000 mm pajūryje, 200-250 mm Damaske, iki mažiau nei 100 mm pietryčiuose. Žiemą kalnuose kartais iškrenta sniegas. Rytuose būna smėlio audrų. Pakrantėje vidutinė temperatūra būna nuo 7 °C žiemą iki 27 °C vasarą, centriniuose rajonuose - atitinkamai nuo 4 iki 40 °C, o dykumoje vasarą oras įkaista virš 45 °C.
Jūros pakrantėje ir vakariniuose kalnų šlaituose auga subtropiniai krūmynai, pušų, Libano kedrų, ąžuolų, laurų, kiparisų giraitės. Toliau rytuose būdingos pusdykumės ir dykumos.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis:
Apie 40 % Sirijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, miežiai, medvilnė, tabakas, lęšiai. Auginamos didelės bandos paukščių, galvijų, avių.
Šalis perdirba naftą, apdirba maisto produktus, gamina alkoholinius gėrimus, chemikalus. Dirbinių, tokie kaip šilkas, oda, stiklas, gamyba plačiai paplitusi šalyje. Sirijoje išgaunama nafta, gamtinės dujos, fosfatai, klintys, druska.
Sirija daugiau eksportuoja nei importuoja. Importuojami įvairūs įrenginiai, maisto produktai, metalai, tekstilės produktai, chemikalai, plataus vartojimo prekės. Eksportuojama nafta, tekstilės produktai, fosfatai. Šalies mainų partneriai yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Libanas, Saudo Arabija.
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Sirijos demografija
Daugiau nei 80 % Sirijos gyventojų yra arabai, musulmonai. Likusiuosius sudaro 10-12 % krikščionių, kurių dalis save laiko asirais, tačiau daugiausia kalba arabiškai, 3-6,5 % kurdų, 1-2 % armėnų bei nedidelės čerkesų (apie 80 000) ir turkų/turkomanų (apie 30 000) mažumos. Didžioji dalis dabartinių Sirijos arabų yra kilę iš viduramžiais islamizuotų ir arabizuotų krikščionių-aramėjų gyventojų.
Šalia nuolatinių gyventojų yra didelė dalis arabiškai kalbančių pabėgėlių (482 000), iš jų 476 000 palestiniečiai, taip pat 170 000 vidaus pabėgėlių (2002 m. pabaiga).
Per XX a. Sirijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. Po Pirmojo pasaulinio karo Sirijoje gyveno ne daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų. Apie 1970 m. gyventojų skaičius pasiekė 6 mln., t. y. padidėjo keturis kartus. Šiuo metu yra 18 mln. gyventojų, t. y. dvylika kartų daugiau nei po Pirmojo pasaulinio karo.
Religija
Apie 70 % gyventojų yra musulmonai sunitai; apie 12 % – alavitai, nuo 2 % iki 3 % – drūzai ir apie 2 % šiitų; 10–12 % gyventojų priklauso įvairioms krikščionių konfesijoms.
Kultūra
Pagrindinis straipsnis:
Kita informacija
Nuorodos
Dalį Sirijos interneto svetainių galima pasikeisti į anglų ar kitas kalbas.
Bendros žinios:
- Syriatourism.org Archyvuota kopija 2021-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- CŽV statistika apie Siriją Archyvuota kopija 2017-12-29 iš Wayback Machine projekto.
- Rekomendacija vykstantiems į Siriją[neveikianti nuoroda] Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje Archyvuota kopija 2019-09-30 iš Wayback Machine projekto.
Žinių svetainės:
- Sirijos radijas ir televizija Archyvuota kopija 2012-01-17 iš Wayback Machine projekto.
- Žinių tarnyba "Sana"
Žemėlapiai:
- Fizinis žemėlapis
- Politinis/administracinis žemėlapis
- Kelių žemėlapis
- Sirija google žemėlapyje
Laikas ir orai:
- Sirijos laikas
- Sirijos orų žemėlapis
- „Syrian ministry of foreign affairs“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-11.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sirijos Arabų Respublika, Kas yra Sirijos Arabų Respublika? Ką reiškia Sirijos Arabų Respublika?
Sirijos Arabu Respublika arab الجمهورية العربية السورية al Jumhuriyah al ʿArabiyah al SuriyahVeliava HerbasHimnas Sargai tevynes Sirija zemelapyjeValstybine kalba ArabuSostine DamaskasDidziausias miestas AlepasValstybes vadovai Faktinis vadas Laikinasis premjeras Achmedas al Sara Mochamedas al BasirasPlotas Is viso vandens 185 180 km2 87 1 1 Gyventoju 2020 Tankis 17 500 657 66 118 3 zm km2 70 BVP Is viso Vienam gyventojui 2020 20 379 mlrd 97 2 807 152 Valiuta Sirijos svaras SYP Laiko juosta Vasaros laikas UTC 2 EET UTC 3 EEST Nepriklausomybe Paskelbta nuo Prancuzijos 1946 m balandzio 17 d Interneto kodas sy سوريا Telefono kodas 963 Sirija arab سوريا Suriya oficialiai Sirijos Arabu Respublika arab الجمهورية العربية السورية al Jumhuriyah al ʿArabiyah al Suriyah valstybe Vakaru Azijoje Siaureje ribojasi su Turkija rytuose ir pietryciuose su Iraku pietuose su Jordanija vakaruose su Izraeliu ir Libanu Vakaruose Sirija prieina prie Vidurzemio juros Salis suskirstyta į 14 muchafazu kurios apima 65 rajonus Sirijos sostine ir didziausias miestas Damaskas IstorijaPagrindinis straipsnis Sirijos istorija Apie priesislamiskos Sirijos istorija Senoves Sirijos istorija Senoves laikotarpis Romenu amfiteatras Bosroje Sirija vienas pasaulio zemdirbystes zidiniu ir viena seniausiu civilizaciju klestejusi vienu metu kaip ir Senoves Egiptas bei Mesopotamija Del palankiu salygu cia labai anksti susiformavo nuolatos gyvenamos gyvenvietes brandzios priesistorines kulturos III tukst pr m e Sirija tapo svarbia tarpininke Artimuju Rytu prekyboje tarp Egipto Sumero ir Hatu valstybeliu siaureje Tuo metu klestejo prekybiniai miestai kuriu svarbiausi tukstantmecio II puseje buvo Ebla ir Maris konkurave del hegemonijos visoje Sirijoje Kulturos srityje Sirija buvo stipriai įtakojama Mesopotamijos is cia atkeliavo dantirastis kiti svarbus pasiekimai III tukst pr m e pabaigoje Ebla ir Marį prisijunge Akadas ir tik po III uro dinastijos pabaigos Senoves Sirijos miestai vel tapo nepriklausomi Tuo metu dauguma ju apgyvendino semitu kilmes amoritai sukure turtingus miestus valstybes tokius kaip Jamchadas Hamatas Alalachas Katna Karchemisas Ugaritas ir kt Per II tukst pr m e del hegemonijos turtingoje Sirijoje kovojo Egiptas Hetitu imperija Mitanija Laikotarpiu XII VIII a pr m e Sirijos miestai valstybes buvo atkure nepriklausomybe kaip siro hetitu valstybes kuriose maisesi aramejai luviai ir huritai Nuo VIII a pr m e Sirija valde įvairios isorines jegos galingos imperijos Pirmiausia Asirija veliau Babilonija Achemenidai Aleksandras Makedonietis Seleukidai Romos imperija Bizantijos imperija Nuo Aleksandro laiku Sirija buvo smarkiai helenizuojama pervardijami toponimai cia įsitvirtino helenistines vertybes graiku kalba galiausiai krikscionybe Didzioji dalis Sirijos buvo gyvenama semitu arameju Islamo laikotarpis Minaretai Hamoje 636 m Sirijos regionas buvo uzkariautas Arabu Kalifato ir pradeta krasto islamizacija ir arabizacija Labai greitai Sirija tapo Kalifato centrine dalimi į kurios miesta Damaska Omejadai perkele savo imperijos sostine Tik įsitvirtinus Abasidams 750 m sostine perkelta į Bagdada ir Sirijos reiksme sumenko Yrant Kalifatui Sirijoje susiformavo keletas nepriklausomu karalysciu kurios XI a buvo prijungtos prie Seldziuku imperijos Tuo pat metu kraste pasirode krikscionys is Vakaru Europos Kryziaus karu dalyviai kurie įkure krikscioniskas pakrantes valstybes ir atskyre Sirija nuo juros Musulmonu karvedys Saladinas konsolidavo pajegas pries krikscionis ir įkure Ajubidu dinastija kuri įsiviespatavo Sirijoje ir Egipte Tai nuleme tolesnius glaudzius Sirijos santykius su Egiptu nes Egipto dinastijos dazniausiai kontroliuodavo ir Sirija 1260 m į Sirija įsiverze mongolu chano Chulagu pajegos su sajungininkais tiek krikscionimis tiek musulmonais Po to kelis desimtmecius del valdzios Sirijoje kariavo Egipto mameliuku sultonai pries Ilchanata iki 1323 m sudarytos taikos Osmanu Sirija Sirijos moterys 1683 m 1516 m Sirija tapo Osmanu imperijos dalimi ir jos sudetyje islieka keturis amzius Valdant Osmanams sutriko Sirijos ekonomine ir socialine raida Gyventoju skaicius sumazejo 30 simtai kaimu isnyko dykumoje Ir nors Sirija buvo nualinta Osmanu valdymo ji ir toliau trauke Europos pirklius XV a Alepas vienas didziausiu Sirijos miestu buvo svarbiausias Artimuju Rytu prekybos centras XX amzius Zlungant Osmanu imperijai 1916 m Prancuzija ir Didzioji Britanija pasidalino Levanta ir Prancuzijai atiteko dabartine Sirija ir Libanas taip vadinamasis Prancuzai kontrole salyje islaike iki pat 1941 m o 1946 m Sirija de facto tapo nepriklausoma Nuo tada jos istorija buvo formuojama pasoneje atsiradusio Izraelio ir nuolatiniu tarptautiniu neramumu kuriu metu Sirija ne karta vienijo jegas su Egiptu Nestabili tarptautine padetis buvo vienas is veiksniu kuris leido 1963 m ateiti į valdzia Baath partijai Salyje įsitvirtino vienpartine pro kairioji sistema Pilietinis karas Pagrindinis straipsnis Sirijos pilietinis karas Tebevykstantį Sirijos pilietinį kara įkvepe Arabu pavasaris Viskas prasidejo 2011 m taikiais protestais kurie baigesi ziauriais numalsinimais ir kuriuos vykde Sirijos armija 2011 m liepos men armijos dezertyrai susibure į Laisvaja Sirijos armija ir pradejo formuoti kovotoju dalinius Opozicijoje dominuoja musulmonai sunitai o vyriausybeje alavitai Pagal įvairius saltinius įskaitant Jungtines Tautas zuvo daugiau nei 100 000 zmoniu Del karo is Sirijos pabego apie 650 000 zmoniu į Jordanija Iraka Libana ir Turkija Besitesiant pilietiniam karui dideja nuogastavimu jog salis gali susiskaldyti ir nustoti funkcionuoti kaip valstybe Politine sistemaPagrindinis straipsnis Nuo 1963 metu Sirija valdo Baath partija kuri kontroliuoja visus vyriausybes padalinius Valdzia sutelkta prezidento Basharo al Assado Basaro Asado 2000 metais peremusio posta is savo velionio tevo Hafezo al Assado Hafezo Asado rankose 250 vietu Liaudies Taryba vadinamas parlamentas renkamas kas ketverius metus ir sprendziant politinius klausimus turi mazai galiu Sirijoje nuo 1963 m iki 2011 m galiojo Nepaprastosios padeties įstatymas kuriuo nebuvo leidziama jokiu opoziciniu partiju veikla Įstatymas buvo panaikintas del milzinisku protestu 2011 m Pries rinkimus į liaudies Taryba patikrinamas visu kandidatu lojalumas ju dalyvavimui rinkimuose turi pritarti vyriausybe Balsavimo teise salyje turi 7 6 mln gyventoju Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Sirijos gubernijos Damaskas Damasko uzmiestis Kuneitra Dara Suveida Homsas Tartusas Latakija Hama Idlibas Alepas Raka Deir az Zoras Haseke Sirija yra padalinta į 14 guberniju muhafazu kurios vadinamos pagal ju administracinius centrus Alepas Chaseke Damaskas Dara Deir az Zoras Kuneitra Suveida Hama Homsas Idlibas Latakija Raka Tartusas Didzioji El Kuneitros gubernijos dalis nuo 1967 m yra okupuota Izraelio GeografijaNusarijos kalnai Pagrindinis straipsnis Sirija sudaro trys svarbiausios geografines sritys Vakarine dalį uzima pakrantes lyguma su derlingiausia salies zeme Cia gyvena dauguma siru Vidurzemio juros pakrante Sirija tesiasi 180 km nuo Turkijos iki Libano cia įsikure du dideli uostai Tartusas ir Latakija Pakrantes lyguma nuo vidiniu salies rajonu skiria keletas kalnagubriu Antilibanas Nusarijos kalnai Druzu kalnai Golano aukstumos ir keletas derlingu baseinu kuriuose įsikure dideli miestai Į rytus nuo kalnu plyti Dzeziros plynaukste nedideli ploksciakalniai ir akmenuota dykuma Puse salies uzima Sirijos dykuma nusidriekusi į Jordanija Vakaru Iraka ir siaures Saudo Arabija Auksciausia salies vieta yra Hermono kalnas Libano pasienyje 2814 m Svarbiausia salies upe Eufratas sudarantis 80 Sirijos vandens resursu Ant upes įrengta hidroelektrine sudarytas didelis Asado tvenkinys Sirijos teritorijoje į Eufrata suteka keletas intaku is kuriu svarbiausi Chaburas ir Balichas Kita svarbi upe vakaruose tekantis Orontas Klimatas subtropinis pajuryje ir tropinis vidinese srityse Sias juostas skiria salies vakaruose iskile kalnagubriai Metinis krituliu kiekis svyruoja nuo 750 1000 mm pajuryje 200 250 mm Damaske iki maziau nei 100 mm pietryciuose Ziema kalnuose kartais iskrenta sniegas Rytuose buna smelio audru Pakranteje vidutine temperatura buna nuo 7 C ziema iki 27 C vasara centriniuose rajonuose atitinkamai nuo 4 iki 40 C o dykumoje vasara oras įkaista virs 45 C Juros pakranteje ir vakariniuose kalnu slaituose auga subtropiniai krumynai pusu Libano kedru azuolu lauru kiparisu giraites Toliau rytuose budingos pusdykumes ir dykumos EkonomikaPagrindinis straipsnis Apie 40 Sirijos gyventoju dirba zemes ukio srityje Pagrindiniai zemes ukio produktai yra kvieciai bulves cukriniai runkeliai mieziai medvilne tabakas lesiai Auginamos dideles bandos pauksciu galviju aviu Salis perdirba nafta apdirba maisto produktus gamina alkoholinius gerimus chemikalus Dirbiniu tokie kaip silkas oda stiklas gamyba placiai paplitusi salyje Sirijoje isgaunama nafta gamtines dujos fosfatai klintys druska Sirija daugiau eksportuoja nei importuoja Importuojami įvairus įrenginiai maisto produktai metalai tekstiles produktai chemikalai plataus vartojimo prekes Eksportuojama nafta tekstiles produktai fosfatai Salies mainu partneriai yra Vokietija Italija Prancuzija Libanas Saudo Arabija DemografijaOmejadu mecete Pagrindinis straipsnis Sirijos demografija Daugiau nei 80 Sirijos gyventoju yra arabai musulmonai Likusiuosius sudaro 10 12 krikscioniu kuriu dalis save laiko asirais taciau daugiausia kalba arabiskai 3 6 5 kurdu 1 2 armenu bei nedideles cerkesu apie 80 000 ir turku turkomanu apie 30 000 mazumos Didzioji dalis dabartiniu Sirijos arabu yra kile is viduramziais islamizuotu ir arabizuotu krikscioniu arameju gyventoju Salia nuolatiniu gyventoju yra didele dalis arabiskai kalbanciu pabegeliu 482 000 is ju 476 000 palestinieciai taip pat 170 000 vidaus pabegeliu 2002 m pabaiga Per XX a Sirijos gyventoju skaicius stipriai isaugo Po Pirmojo pasaulinio karo Sirijoje gyveno ne daugiau kaip 1 5 mln gyventoju Apie 1970 m gyventoju skaicius pasieke 6 mln t y padidejo keturis kartus Siuo metu yra 18 mln gyventoju t y dvylika kartu daugiau nei po Pirmojo pasaulinio karo Religija Apie 70 gyventoju yra musulmonai sunitai apie 12 alavitai nuo 2 iki 3 druzai ir apie 2 siitu 10 12 gyventoju priklauso įvairioms krikscioniu konfesijoms KulturaPagrindinis straipsnis Kita informacijaSirijos ginkluotosios pajegosNuorodosSirija kelioniu gidai susije su straipsniuVikiteka Sirija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Sirija Dalį Sirijos interneto svetainiu galima pasikeisti į anglu ar kitas kalbas Bendros zinios Syriatourism org Archyvuota kopija 2021 07 11 is Wayback Machine projekto CZV statistika apie Sirija Archyvuota kopija 2017 12 29 is Wayback Machine projekto Rekomendacija vykstantiems į Sirija neveikianti nuoroda Lietuvos Uzsienio reikalu ministerijos puslapyje Archyvuota kopija 2019 09 30 is Wayback Machine projekto Ziniu svetaines Sirijos radijas ir televizija Archyvuota kopija 2012 01 17 is Wayback Machine projekto Ziniu tarnyba Sana Zemelapiai Fizinis zemelapis Politinis administracinis zemelapis Keliu zemelapis Sirija google zemelapyje Laikas ir orai Sirijos laikas Sirijos oru zemelapis Syrian ministry of foreign affairs Suarchyvuotas originalas 2012 05 11