Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Estijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Estijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Šiaurės Europa |
| Plotas | 45 339 km² 95,55 % žemės 4,45 % vandens |
| Pakrantė | 3 794 km |
| Sienos | Latvija 333 km Rusija 324 km |
| Aukščiausias taškas | Sūr Munamiagis 317 m |
| Žemiausias taškas | Baltijos jūra 0 m |
| Ilgiausia upė | Vehandu 162 km |
| Didžiausias ežeras | Peipaus-Pskovo ežeras 1 529 km² |
Estija – valstybė Šiaurės rytų Europoje, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje tarp Suomijos įlankos ir Rygos įlankos. Sausumoje ribojasi su Latvija ir Rusija. Vidutinis šalies aukštis yra 50 m.
Estijos klimatas jūrinis, drėgnas. 47 proc. šalies teritorijos yra Naftingųjų skalūnų ir klinčių, kitų gamtinių iškasenų mažai.
Paviršius
Rytų Europos, arba Rusijos, priekambrinės kristalinės platformos dalis (Baltijos skydas, Baltijos sineklizė). Kristalinio pamato gylis nuo 110 m šiaurėje iki 600 m pietuose. Jį dengia nuosėdinės uolienos.
Klimatas
Būdingas vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį, klimatas, veikiamas Baltijos jūros. Vyrauja oro pernašos iš Atlanto vandenyno. Klimatas žemyniškėja pietryčių kryptimi. Perteklinis drėkinimas.
Žiemos vidutiniškai šaltos, drėgnos, vasaros vėsios.
Vidutinis metinis kritulių kiekis nuo 550 mm Vertso ežero rajone iki 750 mm pietinėse aukštumose. Sniegas vidutiniškai išsilaiko nuo 80 dienų Saremos vakaruose iki 130 dienų Pandiverės aukštumoje. Ledas įlankose ir sąsiauriuose laikosi iki trijų mėnesių per metus. Dažni ciklonai. Vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai. Dažnos audros ir štormai pajūryje.
Vidaus vandenys
Upių tinklas platus, tačiau upės trumpos. Dauguma įteka į Baltijos jūrą arba Peipaus ežerą. Užšalusios 2–4 mėn., dažniausiai patvinsta pavasarį. Daug užliejamų pievų Kasario, Pernu, Emajegio upių baseinuose. Vandeningiausia Narvos upė, tekanti iš Peipaus ežero į Suomijos įlanką. Upėse daug krioklių ir slenksčių, aukščiausi kriokliai Jegalos ir Keilos upėse.
~1500 ežerų ir tvenkinių (marių); užima 4,7 % šalies teritorijos; daugiausia ledyninės kilmės, vakariniame ir šiauriniame pakraštyje reliktiniai.
Dirvožemis
Dirvožemis skurdus, gargždingas, užpelkėjęs; daug riedulių; dirvos erozija. Šiaurinėje dalyje daugiausia velėniniai karbonatiniai, jauriniai ir velėniniai glėjiniai, pietuose – velėniniai jauriniai ir jauriniai, Pernu ir Kasario upių baseinuose – velėniniai glėjiniai ir pelkiniai, prie Peipaus ežero – jauriniai glėjiniai ir pelkiniai dirvožemiai.
Augalija
Miškai ir krūmai užima 54 %, dirbamoji žemė 14 % (2003; 2000 buvo 20 %, 1995 buvo 23 %), pelkės ir durpynai 12 %, pievos ir ganyklos 6 %, vidaus vandenys 6 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
Miškuose gausu gyvūnų – paplitę briedžiai, šernai, stirnos, pilkieji ir baltieji kiškiai, voverės, lapės, mangutai; yra vilkų, lūšių, rudųjų lokių. Daug paukščių rūšių – per metus per šalį perskrenda ~50 mln. paukščių. Paplitę kurtiniai, , jerubės, slankos, antys, geniai, reti – juodieji gandrai, pilkosios žąsys, ereliai.
Gausu žuvų. Baltijos jūroje – Baltijos šprotai (kilkės), strimelės, plekšnės, menkės, upėse ir ežeruose – karšiai, kuojos, ešeriai, lydekos, Peipaus ežere – vėgėlės, sykai.
Taip pat skaitykite
- Sąrašas:Estijos žinduoliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Estijos geografija, Kas yra Estijos geografija? Ką reiškia Estijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Estijos geografijaZemynas EuropaRegionas Siaures EuropaPlotas 45 339 km 95 55 zemes 4 45 vandensPakrante 3 794 kmSienos Latvija 333 km Rusija 324 kmAuksciausias taskas Sur Munamiagis 317 mZemiausias taskas Baltijos jura 0 mIlgiausia upe Vehandu 162 kmDidziausias ezeras Peipaus Pskovo ezeras 1 529 km Estija valstybe Siaures rytu Europoje Baltijos juros rytineje pakranteje tarp Suomijos įlankos ir Rygos įlankos Sausumoje ribojasi su Latvija ir Rusija Vidutinis salies aukstis yra 50 m Estijos klimatas jurinis dregnas 47 proc salies teritorijos yra Naftinguju skalunu ir klinciu kitu gamtiniu iskasenu mazai PavirsiusRytu Europos arba Rusijos priekambrines kristalines platformos dalis Baltijos skydas Baltijos sineklize Kristalinio pamato gylis nuo 110 m siaureje iki 600 m pietuose Jį dengia nuosedines uolienos KlimatasBudingas vidutiniu platumu pereinantis is jurinio į zemyninį klimatas veikiamas Baltijos juros Vyrauja oro pernasos is Atlanto vandenyno Klimatas zemyniskeja pietryciu kryptimi Perteklinis drekinimas Ziemos vidutiniskai saltos dregnos vasaros vesios Vidutinis metinis krituliu kiekis nuo 550 mm Vertso ezero rajone iki 750 mm pietinese aukstumose Sniegas vidutiniskai issilaiko nuo 80 dienu Saremos vakaruose iki 130 dienu Pandiveres aukstumoje Ledas įlankose ir sasiauriuose laikosi iki triju menesiu per metus Dazni ciklonai Vyrauja vakaru ir pietvakariu vejai Daznos audros ir stormai pajuryje Vidaus vandenysUpiu tinklas platus taciau upes trumpos Dauguma įteka į Baltijos jura arba Peipaus ezera Uzsalusios 2 4 men dazniausiai patvinsta pavasarį Daug uzliejamu pievu Kasario Pernu Emajegio upiu baseinuose Vandeningiausia Narvos upe tekanti is Peipaus ezero į Suomijos įlanka Upese daug kriokliu ir slenksciu auksciausi kriokliai Jegalos ir Keilos upese 1500 ezeru ir tvenkiniu mariu uzima 4 7 salies teritorijos daugiausia ledynines kilmes vakariniame ir siauriniame pakrastyje reliktiniai DirvozemisDirvozemis skurdus gargzdingas uzpelkejes daug rieduliu dirvos erozija Siaurineje dalyje daugiausia veleniniai karbonatiniai jauriniai ir veleniniai glejiniai pietuose veleniniai jauriniai ir jauriniai Pernu ir Kasario upiu baseinuose veleniniai glejiniai ir pelkiniai prie Peipaus ezero jauriniai glejiniai ir pelkiniai dirvozemiai AugalijaMiskai ir krumai uzima 54 dirbamoji zeme 14 2003 2000 buvo 20 1995 buvo 23 pelkes ir durpynai 12 pievos ir ganyklos 6 vidaus vandenys 6 salies teritorijos GyvunijaPagrindinis straipsnis Estijos gyvunija Miskuose gausu gyvunu paplite briedziai sernai stirnos pilkieji ir baltieji kiskiai voveres lapes mangutai yra vilku lusiu ruduju lokiu Daug pauksciu rusiu per metus per salį perskrenda 50 mln pauksciu Paplite kurtiniai jerubes slankos antys geniai reti juodieji gandrai pilkosios zasys ereliai Gausu zuvu Baltijos juroje Baltijos sprotai kilkes strimeles pleksnes menkes upese ir ezeruose karsiai kuojos eseriai lydekos Peipaus ezere vegeles sykai Taip pat skaitykiteSarasas Estijos zinduoliai