Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rusijos 1897 m. pinigų reforma
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rusijos 1897 metų pinigų reforma (Sergejaus Vitės pinigų reforma) – pinigų reforma, kurios metu Rusijoje buvo įvestas aukso standartas, t. y., rublis buvo griežtai pririštas prie aukso.
Pasiruošimas reformai prasidėjo 1880 m. Ją sąlygojo piniginės sistemos nestabilumas. Rusijos imperijos finansų ministras Sergejus Vitė 1895 m. vasario mėn. pateikė Nikolajui II projektą apie aukso apyvartos įvedimą. S. Vitė siūlė įvesti aukso standartą, kaip tai buvo padaryta Anglijoje, o ne aukso - sidabro standartą kaip Prancūzija.
1895 m. gegužės 8 d. buvo leista vykdyti sandorius auksu: visoms Valstybinio banko kontoroms ir skyriams buvo leista pirkti auksines monetas, o 8 kontoroms ir 25 skyriams - vykdyti mokėjimus šiomis monetomis. 1895 m. birželį Valstybiniam bankui buvo leista priimti auksines monetas į einamąsias sąskaitas (šiuo pavyzdžiu pasekė privatūs Sankt Peterburgo bankai); 1895 m. lapkričio mėn. buvo leista priimti auksines monetas visų valstybinių įstaigų ir valstybinio geležinkelio kasoms. 1895 m. gruodžio mėn. buvo nustatytas kreditinio (popierinio) rublio kursas - 7 rub. 40 kap. už auksinį pusimperialį (5 rub. nominalas), kuris nuo 1896 m. buvo vertas 7 rub. 50 kap.
Valstybinis bankas 1897 m. padidino grynųjų pinigų kiekį nuo 300 mln. iki 1095 mln. rub., kas beveik atitiko kreditinių bilietų kiekį (1121 mln. rub.).
1897 m. rugpjūčio 29 d. buvo išleistas įsakymas dėl Valstybinio banko emisinių operacijų, kuri suteikė teisę leisti banknotus, padengtus auksu. Auksu padengti kreditiniai pinigai buvo keičiami į auksą be ribojimų. Taip pat buvo kaldinami 5, 7,5, 10 ir 15 rublių monetos.
Reforma sustiprino išorės ir vidaus rublio kursą, pagerino investicinį klimatą, paskatino vietinio ir užsienio kapitalo investicijas.
Auksinio rublio stabilumas laikėsi ir ant solidaus finansinio pamato. Nuo 1887 m. iki 1897 m. Rusijos imperijos aukso atsargos išaugo apie 2,5 karto ir viršijo 1 milijardą rublių. Pinigų reformos pagrindą padėjo ir greitas valstybės ekonomikos augimas. Taip, kaip sakykim 1890-aisiais metais gamybos augimas sudarė 10 - 12 procentų per metus. Tokių ekonominių pasiekimų galutinis tikslas ir buvo perėjimas prie auksinio rublio .
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. popierinius pinigus buvo nustota keisti į auksą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos 1897 m. pinigų reforma, Kas yra Rusijos 1897 m. pinigų reforma? Ką reiškia Rusijos 1897 m. pinigų reforma?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rusijos 1897 metu pinigu reforma Sergejaus Vites pinigu reforma pinigu reforma kurios metu Rusijoje buvo įvestas aukso standartas t y rublis buvo grieztai priristas prie aukso Auksiniai penki rubliai 1899 m Pasiruosimas reformai prasidejo 1880 m Ja salygojo pinigines sistemos nestabilumas Rusijos imperijos finansu ministras Sergejus Vite 1895 m vasario men pateike Nikolajui II projekta apie aukso apyvartos įvedima S Vite siule įvesti aukso standarta kaip tai buvo padaryta Anglijoje o ne aukso sidabro standarta kaip Prancuzija 1895 m geguzes 8 d buvo leista vykdyti sandorius auksu visoms Valstybinio banko kontoroms ir skyriams buvo leista pirkti auksines monetas o 8 kontoroms ir 25 skyriams vykdyti mokejimus siomis monetomis 1895 m birzelį Valstybiniam bankui buvo leista priimti auksines monetas į einamasias saskaitas siuo pavyzdziu paseke privatus Sankt Peterburgo bankai 1895 m lapkricio men buvo leista priimti auksines monetas visu valstybiniu įstaigu ir valstybinio gelezinkelio kasoms 1895 m gruodzio men buvo nustatytas kreditinio popierinio rublio kursas 7 rub 40 kap uz auksinį pusimperialį 5 rub nominalas kuris nuo 1896 m buvo vertas 7 rub 50 kap Valstybinis bankas 1897 m padidino grynuju pinigu kiekį nuo 300 mln iki 1095 mln rub kas beveik atitiko kreditiniu bilietu kiekį 1121 mln rub 1897 m rugpjucio 29 d buvo isleistas įsakymas del Valstybinio banko emisiniu operaciju kuri suteike teise leisti banknotus padengtus auksu Auksu padengti kreditiniai pinigai buvo keiciami į auksa be ribojimu Taip pat buvo kaldinami 5 7 5 10 ir 15 rubliu monetos Reforma sustiprino isores ir vidaus rublio kursa pagerino investicinį klimata paskatino vietinio ir uzsienio kapitalo investicijas Auksinio rublio stabilumas laikesi ir ant solidaus finansinio pamato Nuo 1887 m iki 1897 m Rusijos imperijos aukso atsargos isaugo apie 2 5 karto ir virsijo 1 milijarda rubliu Pinigu reformos pagrinda padejo ir greitas valstybes ekonomikos augimas Taip kaip sakykim 1890 aisiais metais gamybos augimas sudare 10 12 procentu per metus Tokiu ekonominiu pasiekimu galutinis tikslas ir buvo perejimas prie auksinio rublio Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m popierinius pinigus buvo nustota keisti į auksa