Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Elamitų kalbaKalbamaElamas dab pietų Iranas Kalbančiųjų skaičiusmirusi kalbaVieta pagal kalbančiųjų skaičių Kilmė elamit
Elamitų kalba
| Elamitų kalba | |
| Kalbama | Elamas (dab. pietų Iranas) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | mirusi kalba |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | (elamitų-dravidų?) elamitų |
| Rašto sistemos | elamitų dantiraštis, (?), (?) |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | elx |
Elamitų kalba – mirusi kalba, naudota senovės Elamo gyventojų. Jos vartojimo tarpsnis datuojamas maždaug tarp XXIX a. pr. m. e. ir VI a. pr. m. e. vidurio, o jos vartojimo erdvė apėmė senovės Elamą – daugiausia dabartinio Irano pietinę dalį. Jokių tvirtesnių kalbinių ryšių su kitomis kalbomis nenustatyta, todėl elamitų kalba paprastai laikoma izoliuota (nors iškelta keletas hipotezių apie galimas sąsajas).
Istorija
Elamitų kalba žinoma iš rašto paminklų, užrašytų elamitų dantiraščiu, kuris remiasi skiemenų atvaizdavimu. Elamito dantiraščiu užrašytų kalbos paminklų randama iš 2500–331 m. pr. m. e. laikotarpio. Dar rasta (logograminio) paminklų, kurie datuojami 3100–2900 m. pr. m. e. Be to, rasta keletas užrašų linijiniu elamitų raštu – jis naudotas III tūkstantmečio pr. m. e. paskutinįjį ketvirtį.
Išskiriamos šios elamitų kalbos raidos pakopos:
- senoji elamitų kalba (~2600–1500 m. pr. m. e.)
- vidurinė elamitų kalba (~1500–1000 m. pr. m. e.)
- naujoji elamitų kalba (1000–550 m. pr. m. e.)
- Achemenidų elamitų kalba (550–330 m. pr. m. e.)
Senoji kalba žinoma daugiausia iš protoelamitų dantiraščio užrašų, vidurinė laikoma klasikine elamitų kalba, naujoji (jos paminklų maža) buvo jau veikiama persų kalbos, o Achemenidų elamitų kalba vartota, kuomet Elamą jau valdė arijams persams priklausantys Achemenidai. Vėlyvuoju laikotarpiu rasta nemažai keliakalbių užrašų (pvz., Behistuno įrašai). Kalba galutinai nunyko, kai Aleksandras Makedonietis užkariavo Persiją.
Gramatika
Elamitų kalba agliutinacinė, turėjo daugybės linksnių sistemą, gyvųjų ir negyvųjų objektų gimines, buvo būdingas priesagų absorbavimas. Sakinio žodžių tvarka – SOV (veiksnys-papildinys-tarinys).
Kilmė
Panašu, kad elamitų kalba neturi jokių didesnių panašumų su kitomis kaimyninėmis to meto kalbų šeimomis – semitų, indoeuropiečių ar šumerų. Populiariausia hipotezė () sieja elamitų kalbą su dravidų kalbomis ir nežinoma Indo slėnio civilizacijos kalba.
Pavyzdys
Vidurinės elamitų kalbos pavyzdys:
- U Šutruk-Nahhunte, šak Halluduš-Inšušinak-ik, sunki-k Anzan Šušun-ka. Erientum tipu-h ak hiya-n Inšušinak nap-ir u-ri-me ahan hali-h-ma. hutta-k hali-k u-me Inšušinak nap-ir u-ri in lina tela-k-ni.
- Aš, Šutruk-Nahhuntė, Haluduš-Inšušinako sūnus, Anšano ir Šušo karalius. Nulipdžiau plytas ir iš jų pastačiau rūmus manajam dievui Inšušinakui. Lai mano darbas būna auka manajam dievui Inšušinakui.
Nuorodos
- Elamitų gramatika, žodynas, tekstai (ispanų k.)
- Elamitų kalbos aprašymas (rusų k.)
- Apie galimas kalbos sąsajas (anglų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Elamitų kalba, Kas yra Elamitų kalba? Ką reiškia Elamitų kalba?
Elamitu kalbaKalbamaElamas dab pietu Iranas Kalbanciuju skaiciusmirusi kalbaVieta pagal kalbanciuju skaiciu Kilme elamitu dravidu 0 elamituRasto sistemoselamitu dantirastis Kalbos kodaiISO 639 3elx Elamitu kalba mirusi kalba naudota senoves Elamo gyventoju Jos vartojimo tarpsnis datuojamas mazdaug tarp XXIX a pr m e ir VI a pr m e vidurio o jos vartojimo erdve apeme senoves Elama daugiausia dabartinio Irano pietine dalį Jokiu tvirtesniu kalbiniu rysiu su kitomis kalbomis nenustatyta todel elamitu kalba paprastai laikoma izoliuota nors iskelta keletas hipoteziu apie galimas sasajas IstorijaElamitu kalba zinoma is rasto paminklu uzrasytu elamitu dantirasciu kuris remiasi skiemenu atvaizdavimu Elamito dantirasciu uzrasytu kalbos paminklu randama is 2500 331 m pr m e laikotarpio Dar rasta logograminio paminklu kurie datuojami 3100 2900 m pr m e Be to rasta keletas uzrasu linijiniu elamitu rastu jis naudotas III tukstantmecio pr m e paskutinįjį ketvirtį Isskiriamos sios elamitu kalbos raidos pakopos senoji elamitu kalba 2600 1500 m pr m e vidurine elamitu kalba 1500 1000 m pr m e naujoji elamitu kalba 1000 550 m pr m e Achemenidu elamitu kalba 550 330 m pr m e Senoji kalba zinoma daugiausia is protoelamitu dantirascio uzrasu vidurine laikoma klasikine elamitu kalba naujoji jos paminklu maza buvo jau veikiama persu kalbos o Achemenidu elamitu kalba vartota kuomet Elama jau valde arijams persams priklausantys Achemenidai Velyvuoju laikotarpiu rasta nemazai keliakalbiu uzrasu pvz Behistuno įrasai Kalba galutinai nunyko kai Aleksandras Makedonietis uzkariavo Persija Uzrasas elamitu kalbaGramatikaElamitu kalba agliutinacine turejo daugybes linksniu sistema gyvuju ir negyvuju objektu gimines buvo budingas priesagu absorbavimas Sakinio zodziu tvarka SOV veiksnys papildinys tarinys KilmePanasu kad elamitu kalba neturi jokiu didesniu panasumu su kitomis kaimyninemis to meto kalbu seimomis semitu indoeuropieciu ar sumeru Populiariausia hipoteze sieja elamitu kalba su dravidu kalbomis ir nezinoma Indo slenio civilizacijos kalba PavyzdysVidurines elamitu kalbos pavyzdys U Sutruk Nahhunte sak Halludus Insusinak ik sunki k Anzan Susun ka Erientum tipu h ak hiya n Insusinak nap ir u ri me ahan hali h ma hutta k hali k u me Insusinak nap ir u ri in lina tela k ni As Sutruk Nahhunte Haludus Insusinako sunus Ansano ir Suso karalius Nulipdziau plytas ir is ju pastaciau rumus manajam dievui Insusinakui Lai mano darbas buna auka manajam dievui Insusinakui NuorodosElamitu gramatika zodynas tekstai ispanu k Elamitu kalbos aprasymas rusu k Apie galimas kalbos sasajas anglu k