Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
AdutiškisVaizdas nuo bažnyčiosAdutiškis55 09 25 š pl 26 35 13 r ilg 55 157 š pl 26 587 r ilg 55 157 26 587 Adutiškis Aps
Senasis Adutiškis
| Adutiškis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Adutiškis | ||||||||||||||||
| 55°09′25″š. pl. 26°35′13″r. ilg. / 55.157°š. pl. 26.587°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Švenčionių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Adutiškio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 558 | |||||||||||||||
| Plotas | 9,25 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | bltr. Гадуцішкі, lenk. Hoduciszki, rus. Годуцишки | |||||||||||||||
| Vikiteka | Adutiškis | |||||||||||||||
Adutiškis – miestelis Švenčionių rajono savivaldybėje, 28 km į rytus nuo Švenčionių, prie kelio Švenčionys–Pastovys, prie pat Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija. Parapijos ir Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Ąžuolo ir Naujasalio). Stovi Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1913 m.), senelių namai. Adutiškio geležinkelio stotis buvo Lietuvoje ir Baltarusijoje, dabar veikia tik Baltarusijoje (yra stotelė Гадуцішкі, kurioje kasdien sustoja 4 keleiviniai traukiniai).
Etimologija
Miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo vardo Aduta (ar Adutis).
Geografija
Miestelis išsidėstęs ant kalvų prie Kamojos upės vingių, šlaitai raguvoti. Netoli miestelio – pats šiaurryčiausias, kartu ir atkampiausias rajono pakraštys – Antanų giria, kuri nusidriekia toli į Baltarusiją ir susijungia su Polocko lygumos giriomis, siekiančiomis Dauguvą. Adutiškis ribojasi su Baltarusijos kaimeliu. Šioje vietoje unikali Lietuvos–Baltarusijos siena eina geležinkeliu Lentupis–Pastovys.
Istorija
minimas nuo XIV a. Nuo 1526 m. dvarą valdė Jonušas Radvila, vėliau buvo Kiškų dvaro centras. 1526 m. suteikta privilegija rengti turgus ir laikyti smuklę. 1608 m. atiteko Vilniaus vyskupijos kapitulai. Pats Adutiškis pirmą kartą paminėtas 1501 m. Lietuvos Metrikoje. 1608 m. pastatyta Adutiškio bažnyčia. 1790 m. įkurta parapinė mokykla ir prieglauda. 1795 m. apylinkes nusiaubė rusų, 1811–1812 m. – prancūzų kariuomenė. Per 1863 m. sukilimą iš Vileitų kaimo į Sibirą buvo ištremtos sukilėlius rėmusios šeimos. XIX a. pabaigoje miestelis buvo Švenčionių apskrityje valsčiaus centras. Čia buvo pašto stotis, vykdavo garsūs turgūs, veikė mokykla, 1885 m. įkurta vaistinė.
1895 m. nuo Pabradės pro Lentupį, į Adutiškį buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau rekonstruotas į platųjį ir pratęstas iki Polocko. Nuo tada miestelis pradėjo augti, garsėti turgumis. Prekiauta nuo eržilų ir jaučių iki molinių puodų, medaus, spanguolių, naminių rankdarbių, linų. Miestelis išaugo. 1913 m. čia kunigo B. Krištaponio rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. I pasaulinio karo metai Adutiškio apylinkių gyventojams buvo ypač sunkūs: čia 3 metus buvo vokiečių ir rusų fronto linija. Gyventojai buvo išvaryti, kaimai sudeginti. 1918 m. pasitraukus vokiečiams, įsiveržė bolševikai. 1920 m. apie 3 mėnesius išsilaikė Lietuvos valdžia. Vargonininkas L. Bielinis organizavo savanorius į Lietuvos kariuomenę, steigė lietuviškas mokyklas. Tačiau 1920 m. Vilniaus kraštą užėmė lenkai, kurie stengėsi primesti savo kalbą. Lietuviai tam priešinosi. Aktyviai veikė „Ryto“ švietimo draugija, beveik visuose kaimuose buvo Šv. Kazimiero draugijos narių, savo darbą atliko knygnešiai. Tačiau 1938 m. jau buvo uždarytos visos lietuviškos mokyklos.
1939 m. Adutiškio apylinkes užėmė sovietinė kariuomenė ir jos buvo prijungtos prie Baltarusijos TSR. Adutiškis tapo rajono centru. 1940 m. rugpjūtį Adutiškis ir jo apylinkės prijungtos prie Lietuvos TSR. Valdžia ėmėsi rusinimo politikos, įsteigė rusų ir baltarusių dešimtmetę mokyklą. 1940 m. iš Adutiškio geležinkelio stoties sovietai trėmė gyventojus į Sibirą, buvo suimti visi Šv. Kazimiero draugijos pirmininkai. 1942–1944 m. pamiškių kaimų žmonės kentėjo nuo sovietinių partizanų plėšikavimo. Adutiškis labai nukentėjo per II pasaulinį karą. 1944 m. miestelis sudegintas, sugriautas centras. 1944 m. vokiečiai traukdamiesi susprogdino malūną, tiltą, linų fabriką. Tais pačiais metais buvo paskelbta mobilizacija į sovietinę kariuomenę, kurios vyrai vengė. Rudenį Antanų miške susibūrė Didžiosios Kovos apygardos, "B" partizanų rintinės partizanų būrys, vadovaujamas A. Griškėno-Karužio. Jį suėmus, „Tigro“ būriui ėmė vadovauti karininkas Vincas Žaliaduonis-Rokas. Pokariu Sibiro lageriuose kalėjo 23 vyrai iš miestelio, o apylinkėje nuo sovietinių okupantų nukentėjo 172 žmonės. 1949 m. gyventojai buvo priversti jungtis į kolūkius, vykdyta melioracija, sunaikinti vienkiemiai.
1945 m. įsteigta biblioteka, 1956 m. įkurta ambulatorija, kultūros namai, 1955 m. įsteigta vidurinė mokykla, vaikų lopšelis – darželis, muitinė, pasienio užkarda. 1975 m. prie Adutiškio prijungtas gretimas miestelis – Naujasis Adutiškis. Iki 1992 m. veikė linų fabrikas, dab. trikotažo įmonė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo kilęs konfliktas su Baltarusija dėl Adutiškio geležinkelio stoties. Dabar siena su Baltarusija eina pietiniu miestelio pakraščiu, geležinkelio linija skiria dvi valstybes.1994 m. spalio 13 d. Lietuvos ir Baltarusijos derybininkai susitarė dėl Adutiškio geležinkelio stoties padalijimo – stotis atiteko Lietuvai, o Baltarusijai atiteko vienas ar du geležinkelio keliai. Lietuvos pusėje 2003 m. geležinkelio bėgiai išardyti, po kelerių metų nugriauti ir nebenaudojami geležinkelio stoties pastatai.
2006 m. patvirtintas Adutiškio herbas.
Iki 2022 m. veikė Adutiškio vidurinė mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1939 m. | Adutiškio valsčius | Švenčionių apskritis |
| 1939–1940 m. | Adutiškio rajono centras | |
| 1940–1950 m. | Švenčionių apskritis | |
| 1950–1995 m. | Adutiškio apylinkės centras | Švenčionių rajonas |
| 1995– | Adutiškio seniūnijos centras | Švenčionių rajono savivaldybė |
Miestelis I pasaulinio karo metais:
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1862 m.* | 1879 m. | 1897 m.sur. | 1905 m. | 1931 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 764 | 1 800 | 2 247 | 1 674 | 1 539 | 1 780 | 1 839 | ||
| 1974 m. | 1979 m.sur. | 1984 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 2 558 | 1 058 | 1 036 | 1 023 | 778 | 689 | 558 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Benon Łastowski (1913–1996), karininkas
- Kleofas Ławrynowicz (g. 1935), karininkas, visuomenės veikėjas
- Brunonas Gailiušis (g. 1939), inžinierius hidrotechnikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
- Kazimierz Ławrynowicz (1941–2002), mokslininkas, profesorius
- Danuta Polak (g. 1945), politikė
- (1889–1942), revoliucionierius, SSRS partinis ir visuomenės veikėjas.
- Vytautas Ruzgas (g. 1951), agronomas, augalų selekcininkas, mokslų daktaras, akademikas
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 647 psl.
- Hoduciszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 89 psl. (lenk.)
- Hoduciszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 564 psl. (lenk.)
- Petras Gaučas. Adutiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 102 psl.
- Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Adutiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 16 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Adutiškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 45 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Vincas Brazauskas ir kt.. Adutiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 15
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Mielagėnai – 17 km Gilūtos – 10 km | DIDŽIASALIS – 23 km | Mociškė – 8 km | |||||||||
| Svirkos – 10 km ŠVENČIONYS – 29 km | | ||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senasis Adutiškis, Kas yra Senasis Adutiškis? Ką reiškia Senasis Adutiškis?
AdutiskisVaizdas nuo baznyciosAdutiskis55 09 25 s pl 26 35 13 r ilg 55 157 s pl 26 587 r ilg 55 157 26 587 Adutiskis Apskritis Vilniaus apskritisSavivaldybe Svencioniu rajono savivaldybeSeniunija Adutiskio seniunijaGyventojai 2021 558Plotas 9 25 km Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas AdutiskisKilmininkas AdutiskioNaudininkas AdutiskiuiGalininkas AdutiskįĮnagininkas AdutiskiuVietininkas AdutiskyjeIstoriniai pavadinimai bltr Gaducishki lenk Hoduciszki rus GoducishkiVikiteka Adutiskis Adutiskis miestelis Svencioniu rajono savivaldybeje 28 km į rytus nuo Svencioniu prie kelio Svencionys Pastovys prie pat Lietuvos valstybes sienos su Baltarusija Parapijos ir Seniunijos centras 2 seniunaitijos Azuolo ir Naujasalio Stovi Svc Mergeles Marijos Skaplierines baznycia pastatyta 1913 m seneliu namai Adutiskio gelezinkelio stotis buvo Lietuvoje ir Baltarusijoje dabar veikia tik Baltarusijoje yra stotele Gaducishki kurioje kasdien sustoja 4 keleiviniai traukiniai Koplytele miestelio siaurejeEtimologijaMiestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis kiles nuo vardo Aduta ar Adutis GeografijaMiestelis issidestes ant kalvu prie Kamojos upes vingiu slaitai raguvoti Netoli miestelio pats siaurryciausias kartu ir atkampiausias rajono pakrastys Antanu giria kuri nusidriekia toli į Baltarusija ir susijungia su Polocko lygumos giriomis siekianciomis Dauguva Adutiskis ribojasi su Baltarusijos kaimeliu Sioje vietoje unikali Lietuvos Baltarusijos siena eina gelezinkeliu Lentupis Pastovys IstorijaMiestelio planas XX a tarpukariuMiestelio reginys is siauresMiestelio reginys Daugiabuciai namaiKryzius prie baznycios vartu minimas nuo XIV a Nuo 1526 m dvara valde Jonusas Radvila veliau buvo Kisku dvaro centras 1526 m suteikta privilegija rengti turgus ir laikyti smukle 1608 m atiteko Vilniaus vyskupijos kapitulai Pats Adutiskis pirma karta paminetas 1501 m Lietuvos Metrikoje 1608 m pastatyta Adutiskio baznycia 1790 m įkurta parapine mokykla ir prieglauda 1795 m apylinkes nusiaube rusu 1811 1812 m prancuzu kariuomene Per 1863 m sukilima is Vileitu kaimo į Sibira buvo istremtos sukilelius remusios seimos XIX a pabaigoje miestelis buvo Svencioniu apskrityje valsciaus centras Cia buvo pasto stotis vykdavo garsus turgus veike mokykla 1885 m įkurta vaistine 1895 m nuo Pabrades pro Lentupį į Adutiskį buvo nutiestas siaurasis gelezinkelis veliau rekonstruotas į platujį ir pratestas iki Polocko Nuo tada miestelis pradejo augti garseti turgumis Prekiauta nuo erzilu ir jauciu iki moliniu puodu medaus spanguoliu naminiu rankdarbiu linu Miestelis isaugo 1913 m cia kunigo B Kristaponio rupesciu pastatyta dabartine murine Adutiskio Svc Mergeles Marijos Skaplierines baznycia I pasaulinio karo metai Adutiskio apylinkiu gyventojams buvo ypac sunkus cia 3 metus buvo vokieciu ir rusu fronto linija Gyventojai buvo isvaryti kaimai sudeginti 1918 m pasitraukus vokieciams įsiverze bolsevikai 1920 m apie 3 menesius issilaike Lietuvos valdzia Vargonininkas L Bielinis organizavo savanorius į Lietuvos kariuomene steige lietuviskas mokyklas Taciau 1920 m Vilniaus krasta uzeme lenkai kurie stengesi primesti savo kalba Lietuviai tam priesinosi Aktyviai veike Ryto svietimo draugija beveik visuose kaimuose buvo Sv Kazimiero draugijos nariu savo darba atliko knygnesiai Taciau 1938 m jau buvo uzdarytos visos lietuviskos mokyklos 1939 m Adutiskio apylinkes uzeme sovietine kariuomene ir jos buvo prijungtos prie Baltarusijos TSR Adutiskis tapo rajono centru 1940 m rugpjutį Adutiskis ir jo apylinkes prijungtos prie Lietuvos TSR Valdzia emesi rusinimo politikos įsteige rusu ir baltarusiu desimtmete mokykla 1940 m is Adutiskio gelezinkelio stoties sovietai treme gyventojus į Sibira buvo suimti visi Sv Kazimiero draugijos pirmininkai 1942 1944 m pamiskiu kaimu zmones kentejo nuo sovietiniu partizanu plesikavimo Adutiskis labai nukentejo per II pasaulinį kara 1944 m miestelis sudegintas sugriautas centras 1944 m vokieciai traukdamiesi susprogdino maluna tilta linu fabrika Tais paciais metais buvo paskelbta mobilizacija į sovietine kariuomene kurios vyrai venge Rudenį Antanu miske susibure Didziosios Kovos apygardos B partizanu rintines partizanu burys vadovaujamas A Griskeno Karuzio Jį suemus Tigro buriui eme vadovauti karininkas Vincas Zaliaduonis Rokas Pokariu Sibiro lageriuose kalejo 23 vyrai is miestelio o apylinkeje nuo sovietiniu okupantu nukentejo 172 zmones 1949 m gyventojai buvo priversti jungtis į kolukius vykdyta melioracija sunaikinti vienkiemiai 1945 m įsteigta biblioteka 1956 m įkurta ambulatorija kulturos namai 1955 m įsteigta vidurine mokykla vaiku lopselis darzelis muitine pasienio uzkarda 1975 m prie Adutiskio prijungtas gretimas miestelis Naujasis Adutiskis Iki 1992 m veike linu fabrikas dab trikotazo įmone Atkurus Lietuvos nepriklausomybe buvo kiles konfliktas su Baltarusija del Adutiskio gelezinkelio stoties Dabar siena su Baltarusija eina pietiniu miestelio pakrasciu gelezinkelio linija skiria dvi valstybes 1994 m spalio 13 d Lietuvos ir Baltarusijos derybininkai susitare del Adutiskio gelezinkelio stoties padalijimo stotis atiteko Lietuvai o Baltarusijai atiteko vienas ar du gelezinkelio keliai Lietuvos puseje 2003 m gelezinkelio begiai isardyti po keleriu metu nugriauti ir nebenaudojami gelezinkelio stoties pastatai 2006 m patvirtintas Adutiskio herbas Iki 2022 m veike Adutiskio vidurine mokykla Administracinis teritorinis pavaldumasXIX a 1939 m Adutiskio valscius Svencioniu apskritis1939 1940 m Adutiskio rajono centras1940 1950 m Svencioniu apskritis1950 1995 m Adutiskio apylinkes centras Svencioniu rajonas1995 Adutiskio seniunijos centras Svencioniu rajono savivaldybe Miestelis I pasaulinio karo metais GyventojaiDemografine raida tarp 1862 m ir 2021 m 1862 m 1879 m 1897 m sur 1905 m 1931 m 1959 m sur 1970 m sur 764 1 800 2 247 1 674 1 539 1 780 1 8391974 m 1979 m sur 1984 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 2 558 1 058 1 036 1 023 778 689 558 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaZymus zmones Benon Lastowski 1913 1996 karininkas Kleofas Lawrynowicz g 1935 karininkas visuomenes veikejas Brunonas Gailiusis g 1939 inzinierius hidrotechnikas habilituotas fiziniu mokslu daktaras Kazimierz Lawrynowicz 1941 2002 mokslininkas profesorius Danuta Polak g 1945 politike 1889 1942 revoliucionierius SSRS partinis ir visuomenes veikejas Vytautas Ruzgas g 1951 agronomas augalu selekcininkas mokslu daktaras akademikasSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 1 Aa Gyam malik SPb 1862 647 psl Hoduciszki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T III Haag Kepy Warszawa 1882 89 psl lenk Hoduciszki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XV cz 1 Abablewo Januszowo Warszawa 1900 564 psl lenk Petras Gaucas Adutiskis Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 102 psl Goshkevich I I Vilenskaya guberniya Polnyj spisok naselennyh mѣst so statisticheskimi dannymi o kazhdom poselenii sostavlennyj po officialnym svѣdѣniyam Vilna 1905 Adutiskis Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 16 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Adutiskis Lietuviskoji tarybine enciklopedija I t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1976 T I A Bangis 45 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Vincas Brazauskas ir kt Adutiskis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 15 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Vilniaus apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Aplinkines gyvenvietesMielagenai 17 km Gilutos 10 km DIDZIASALIS 23 km Mociske 8 kmSvirkos 10 km SVENCIONYS 29 km