Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žemės amžius
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemės amžius manoma yra 4,55 milijardai (4,55 × 109) metų. Šis skaičiavimas yra tam tikras kompromisas tarp seniausių žinomų Žemės mineralų – mažų cirkono kristalų iš Vakarų Australijoje – amžiaus ir astronomų bei planetologų Saulės sistemos amžiaus vertinimų. Radioaktyvaus datavimo būdu nustatytas cirkonio kristalų amžius – mažiausiai 4,404 milijardai metų. Lyginant Saulės masę ir šviesį su kitų žvaigždžių charakteristikomis nustatyta, kad Saulės sistemos amžius negali būti žymiai senesnis nei šių uolienų. Kalcio-aliuminio inkliuzai – seniausios žinomos kietos medžiagos meteorituose, susiformavusios Saulės sistemoje – 4,567 milijardo metų senumo ir ši data laikoma viršutine Žemės amžiaus riba. Manoma, kad Žemės formavimasis prasidėjo gana greit po šių kalcio - aliuminio inkliuzų ir meteoritų susiformavimo. Kadangi žemės susiformavimo laikas nėra tiksliai žinomas ir skirtingi žemės formavimosi modeliai nurodo skirtingus laikus, besiskiriančius nuo kelių milijonų iki šimto milijonų metų, tikslaus Žemės amžiaus pasakyti kol kas neįmanoma.
Ankstyvieji Žemės amžiaus vertinimai
Iki mokslo įsigalėjimo, Žemės amžius buvo skaičiuojamas remiantis pasaulio sukūrimo mitais ir aprašymais šventosiose knygose.
Kinai manė, kad Žemė sukuriama ir sunaikinama 23 milijonų metų ciklais.
Vakariečių vertinimai buvo žymiai konservatyvesni. 1654 m., prieš pat savo mirtį išleistoje knygoje, Armagh arkivyskupas James Ussher (Airija), remdamasis Biblija ir kai kuriais astronominiais ir argumentais, teigė, kad pasaulio sukūrimas prasidėjo 4004 m. pr. m. e. spalio 23.
Kiti to meto mokslininkai ir dvasininkai manė, kad pasaulis sukurtas panašiu laiku. Dalis kreacionistų iki šiol tiki šia ankstyva Žemės sukūrimo data.
Tik nedaugelis manė, kad pasaulio sukūrimas vyko žymiai anksčiau, nei atsirado žmonija. Vienas iš jų buvo Aristotelis, kuris teigė, kad Žemė ir Visata egzistavo amžinai.
Pirmosios mokslinės koncepcijos
Apie XVIII a. atskiri gamtos tyrinėtojai ėmė bandyti Žemės amžių pagrįsti moksliniais argumentais.
XVIII a. viduryje Michailas Lomonosovas, laikomas Rusijos mokslo pradininku, vienas iš pirmųjų iškėlė versiją, kad Žemė buvo sukurta atskirai nuo likusios Visatos, prieš kelis šimtus tūkstančių metų. Šios idėjos buvo gana spekuliatyvios.
1779 m. prancūzų gamtininkas Žoržas Biufonas () bandė nustatyti Žemės amžių eksperimento būdu. Jis padarė nedidelį Žemės modelį pagal Žemės sudėtį ir matavo jo atšalimo greitį. Pagal tai jis suskaičiavo, kad Žemės amžius yra 75 000 metų.
Mažai kas iš šių mokslininkų amžininkų domėjosi jų teorijomis. Daugelis Žemės amžiaus klausimą paliko sukūrimo mitams ar tiesiog manė, kad Žemė visada buvo ir bus. Tačiau kai kurie mokslininkai, tyrinėję Žemės stratas, uolienų sluoksnius, pastebėjo, kad per savo gyvavimą, koks ilgas jis bebūtų, Žemė patyrė daugybę pasikeitimų.
Uolienų sluoksniuose buvo rastos nežinomų gyvių fosilijos ir pastebėta tam tikra jų kaita iš sluoksnio į sluoksnį. XVIII a. 10-ajame dešimtmetyje gamtininkas Viljamas Smitas nurodė, kad jei du uolienų sluoksniai skirtingose vietose turi tokias pačias fosilijas, tai labai tikėtina, kad šie sluoksniai yra to paties amžiaus.
Kai kurie gamtininkai, remdamiesi šia mintimi, bandė atkurti Žemės istoriją, tačiau jų pateiktos chronologinės skalės buvo labai netikslios, nes nebuvo žinoma, per kiek laiko susidaro tokie uolienų sluoksniai. Džonas Filipsas, Smito sūnėnas ir mokinys, apskaičiavo, kad Žemės amžius yra apie 96 milijonus metų.
XIX a. 4-jame dešimtmetyje žengė dar vieną žingsnį teigdamas, kad, vykstant erozijai ir transformacijai, Žemė nuolatos keičiasi, o šių pasikeitimų tempas yra pastovus. Tai buvo iššūkis tradiciniam požiūriui, pagal kurį Žemė yra statiška, o pasikeitimai vyksta tik atvejais.
Ankstyvieji moksliniai skaičiavimai: fizikai prieš geologus ir evoliucionistus
1862 m. Glazgo fizikas paskelbė savo skaičiavimus, pagal kuriuos Žemės amžius – tarp 20 ir 400 milijonų metų. Jis rėmėsi prielaida, kad Žemė iš pradžių buvo visiškai išlydytos uolienos kamuolys ir Žemės amžių skaičiavo pagal laiką, kurio reikia tokiam kamuoliui atvėsti iki dabartinės temperatūros.
Geologams toks laikotarpis atrodė per trumpas. To laikmečio biologai galėjo sutikti su tuo, kad Žemės amžius ribotas, tačiau net 100 milijonų metų atrodė per mažai, kad būtų patikima. Čarlzas Darvinas (Charles Darwin), kuris studijavo Lyell'o darbą, pateikė organizmų evoliucijos teoriją, besiremiančią natūraliąja atranka, pusiau atsitiktiniu procesu, kuriam reikia labai ilgo laiko tarpo. Net 400 milijonų metų atrodė per mažai.
1869 m. Thomas Huxley, Č. Darvino šalininkas, savo paskaitoje teigė, kad Thomson'o apskaičiavimai yra teisingi, tačiau remiasi klaidingomis prielaidomis. Huxley buvo teisus – Thomson apskaičiavimai rėmėsi kitais duomenimis, ir jo nustatytas Žemės amžius buvo žymiai per trumpas.
Bet kuriuo atveju Thomson sukėlė ilgą mokslinę diskusiją. Vokiečių fizikas Hermann von Helmholtz ir amerikiečių astronomas Simon Newcomb nepriklausomai apskaičiavo laiką, kurio reikia Saulei susikondensuoti iki dabartinio diametro ir ryškio iš dujų ir dulkių debesies, iš kurio ji susidarė. Jų rezultatas buvo 100 milijonų metų ir tai sutapo su Thompson skaičiavimais. Tačiau jie manė, kad Saulė šviečia tik dėl gravitacijos sukeliamo traukimosi šilumos, nes tuo metu kiti energijos susidarymo būdai nebuvo žinomi.
Kiti mokslininkai taip pat parėmė Thomson'o skaičiavimus.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemės amžius, Kas yra Žemės amžius? Ką reiškia Žemės amžius?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zemes amzius manoma yra 4 55 milijardai 4 55 109 metu Sis skaiciavimas yra tam tikras kompromisas tarp seniausiu zinomu Zemes mineralu mazu cirkono kristalu is Vakaru Australijoje amziaus ir astronomu bei planetologu Saules sistemos amziaus vertinimu Radioaktyvaus datavimo budu nustatytas cirkonio kristalu amzius maziausiai 4 404 milijardai metu Lyginant Saules mase ir sviesį su kitu zvaigzdziu charakteristikomis nustatyta kad Saules sistemos amzius negali buti zymiai senesnis nei siu uolienu Kalcio aliuminio inkliuzai seniausios zinomos kietos medziagos meteorituose susiformavusios Saules sistemoje 4 567 milijardo metu senumo ir si data laikoma virsutine Zemes amziaus riba Manoma kad Zemes formavimasis prasidejo gana greit po siu kalcio aliuminio inkliuzu ir meteoritu susiformavimo Kadangi zemes susiformavimo laikas nera tiksliai zinomas ir skirtingi zemes formavimosi modeliai nurodo skirtingus laikus besiskiriancius nuo keliu milijonu iki simto milijonu metu tikslaus Zemes amziaus pasakyti kol kas neįmanoma Ankstyvieji Zemes amziaus vertinimaiIki mokslo įsigalejimo Zemes amzius buvo skaiciuojamas remiantis pasaulio sukurimo mitais ir aprasymais sventosiose knygose Kinai mane kad Zeme sukuriama ir sunaikinama 23 milijonu metu ciklais Vakarieciu vertinimai buvo zymiai konservatyvesni 1654 m pries pat savo mirtį isleistoje knygoje Armagh arkivyskupas James Ussher Airija remdamasis Biblija ir kai kuriais astronominiais ir argumentais teige kad pasaulio sukurimas prasidejo 4004 m pr m e spalio 23 Kiti to meto mokslininkai ir dvasininkai mane kad pasaulis sukurtas panasiu laiku Dalis kreacionistu iki siol tiki sia ankstyva Zemes sukurimo data Tik nedaugelis mane kad pasaulio sukurimas vyko zymiai anksciau nei atsirado zmonija Vienas is ju buvo Aristotelis kuris teige kad Zeme ir Visata egzistavo amzinai Pirmosios mokslines koncepcijosApie XVIII a atskiri gamtos tyrinetojai eme bandyti Zemes amziu pagrįsti moksliniais argumentais XVIII a viduryje Michailas Lomonosovas laikomas Rusijos mokslo pradininku vienas is pirmuju iskele versija kad Zeme buvo sukurta atskirai nuo likusios Visatos pries kelis simtus tukstanciu metu Sios idejos buvo gana spekuliatyvios 1779 m prancuzu gamtininkas Zorzas Biufonas bande nustatyti Zemes amziu eksperimento budu Jis padare nedidelį Zemes modelį pagal Zemes sudetį ir matavo jo atsalimo greitį Pagal tai jis suskaiciavo kad Zemes amzius yra 75 000 metu Mazai kas is siu mokslininku amzininku domejosi ju teorijomis Daugelis Zemes amziaus klausima paliko sukurimo mitams ar tiesiog mane kad Zeme visada buvo ir bus Taciau kai kurie mokslininkai tyrineje Zemes stratas uolienu sluoksnius pastebejo kad per savo gyvavima koks ilgas jis bebutu Zeme patyre daugybe pasikeitimu Uolienu sluoksniuose buvo rastos nezinomu gyviu fosilijos ir pastebeta tam tikra ju kaita is sluoksnio į sluoksnį XVIII a 10 ajame desimtmetyje gamtininkas Viljamas Smitas nurode kad jei du uolienu sluoksniai skirtingose vietose turi tokias pacias fosilijas tai labai tiketina kad sie sluoksniai yra to paties amziaus Kai kurie gamtininkai remdamiesi sia mintimi bande atkurti Zemes istorija taciau ju pateiktos chronologines skales buvo labai netikslios nes nebuvo zinoma per kiek laiko susidaro tokie uolienu sluoksniai Dzonas Filipsas Smito sunenas ir mokinys apskaiciavo kad Zemes amzius yra apie 96 milijonus metu XIX a 4 jame desimtmetyje zenge dar viena zingsnį teigdamas kad vykstant erozijai ir transformacijai Zeme nuolatos keiciasi o siu pasikeitimu tempas yra pastovus Tai buvo issukis tradiciniam poziuriui pagal kurį Zeme yra statiska o pasikeitimai vyksta tik atvejais Ankstyvieji moksliniai skaiciavimai fizikai pries geologus ir evoliucionistus1862 m Glazgo fizikas paskelbe savo skaiciavimus pagal kuriuos Zemes amzius tarp 20 ir 400 milijonu metu Jis remesi prielaida kad Zeme is pradziu buvo visiskai islydytos uolienos kamuolys ir Zemes amziu skaiciavo pagal laika kurio reikia tokiam kamuoliui atvesti iki dabartines temperaturos Geologams toks laikotarpis atrode per trumpas To laikmecio biologai galejo sutikti su tuo kad Zemes amzius ribotas taciau net 100 milijonu metu atrode per mazai kad butu patikima Carlzas Darvinas Charles Darwin kuris studijavo Lyell o darba pateike organizmu evoliucijos teorija besiremiancia naturaliaja atranka pusiau atsitiktiniu procesu kuriam reikia labai ilgo laiko tarpo Net 400 milijonu metu atrode per mazai 1869 m Thomas Huxley C Darvino salininkas savo paskaitoje teige kad Thomson o apskaiciavimai yra teisingi taciau remiasi klaidingomis prielaidomis Huxley buvo teisus Thomson apskaiciavimai remesi kitais duomenimis ir jo nustatytas Zemes amzius buvo zymiai per trumpas Bet kuriuo atveju Thomson sukele ilga moksline diskusija Vokieciu fizikas Hermann von Helmholtz ir amerikieciu astronomas Simon Newcomb nepriklausomai apskaiciavo laika kurio reikia Saulei susikondensuoti iki dabartinio diametro ir ryskio is duju ir dulkiu debesies is kurio ji susidare Ju rezultatas buvo 100 milijonu metu ir tai sutapo su Thompson skaiciavimais Taciau jie mane kad Saule sviecia tik del gravitacijos sukeliamo traukimosi silumos nes tuo metu kiti energijos susidarymo budai nebuvo zinomi Kiti mokslininkai taip pat pareme Thomson o skaiciavimus Taip pat skaitykiteGeologine laiko skale