Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis dėl savo svarbos redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas Jo negali redaguoti neregistruot
Antanas Venclova
| Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Antanas Venclova | |
|---|---|
| A. Venclova, 1928 m. | |
| Gimė | 1906 m. sausio 7 d. Trempiniai, Liubavo valsčius |
| Mirė | 1971 m. birželio 28 d. (65 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Tomas Venclova |
| Motina | Elzbieta Vėlyviūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Eliza Račkauskaitė |
| Vaikai | Tomas Venclova |
| Veikla | poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas |
| Partija | 1950 m. TSKP |
| Alma mater | 1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Antanas Venclova (1906 m. sausio 7 d. Trempiniuose, Liubavo valsčius – 1971 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas.
Biografija
Kilmė
Gimė 1906 m. sausio 7 d. Jo gimtinė Trempinių kaimas, Liubavo valsčius (dabar — Marijampolės apskritis). Tėvai — Elzbieta Vėlyviūtė (1873—195?) ir Tomas Venclova (mirė 1919 m.). Augo daugiavaikėje šeimoje.
Mokslų ir kūrybos pradžia
1913 m. rudenį pradėjo lankyti Liubavo pradinę mokyklą, tačiau mokėsi tik vieną žiemą, nes prasidėjo karas. Karui baigiantis, mokėsi pas mokytoją J. Butauską, kuris įkalbėjo tėvus leisti A. Venclovą į gimnaziją. 1918 m. vasarą, išlaikęs egzaminus, įstojo į Marijampolės „Žiburio" gimnazijos antrąją klasę. Gimanziją baigė 1925 m. pavasarį. Marijampolėje artimai susidraugavo su Kaziu Boruta ir Vytautu Montvila.
Studijų metai
1925 m. liepos 20 d. atvyko j Kauną, kur pasinaudojęs Marijampolės gimnazijos direktoriaus protekcija, gavo darbą Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamento raštinėje. Tų pačių metų rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą.
1927 m. gruodžio 22 d. laiške V. Žilioniui prisipažino apsisprendęs tapti rašytoju realistu.
1930 m. tapo žurnalo „Trečias frontas“ redaktoriumi.
1932 m. baigė studijas.
Po universiteto baigimo
1933–1934 m. mokytojavo Kauno žydų gimnazijoje, 1934–1939 m. – Klaipėdoje.
1937 m. rugsėjo 11 d. gimė sūnus, kurį velionio tėvo atminimui pavadino Tomu.
1939 m. kovo 22 d. Vokietija pateikė ultimatumą Lietuvos valdžiai atiduoti Klaipėdos kraštą. A. Venclova su šeima grįžo į Kauną: „Pasitraukimo iš Klaipėdos diena buvo viena iš sunkiausių per visą mano gyvenimą...".
Okupacijos laikotarpis
1940 m. birželio mėnesį Rašytojų draugijos pirmininkas V. Krėvė pasiuntė A. Venclovą į TaIiną užmegzti ryšių su estų rašytojais. Čia jis sužinojo, jog Lietuvoje žlugo nepriklausoma valdžia ir buvo sudaryta Liaudies vyriausybė, vadovaujama Justo Paleckio. Į vyriausybę įėjo ir A. Venclova, kuris 1940 m. birželio 18 d. buvo paskirtas Lietuvos TSR švietimo ministru jam būnant užsienyje.
Liepos 14—15 d. įvyko rinkimai į Liaudies Seimą, kurio atstovu išrinktas ir A. Venclova.
Rugpjūčio 3 d. kaip Liaudies Seimo Įgaliotosios komisijos narys dalyvavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje, ratifikavusioje neteisėtą Lietuvos Respublikos aneksiją, kaip „Lietuvos priėmimą į TSRS sudėtį“.
Rugpjūčio 24—26 dienomis Kaune įvyko LTSR Liaudies Seimo Nepaprastoji sesija. A. Venclova kalbėjo diskusijoje. Sesija išrinko jį švietimo liaudies komisaru (prilygsta ministrui).
1941 m. sausio 12 d. išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Buvo renkamas iki pat 1962 metų.
1941–1944 m. praleido Rusijoje, buvo karo korespondentas fronte. Po karo ėjo įvairias oficialias pareigas, buvo Rašytojų sąjungos pirmininkas. 1952 m. Stalino premijos laureatas (už eilėraščių rinkinį „Rinktinė“). 1965 m. – LTSR liaudies rašytojas.
1971 m. kovo pradžioje smarkiai pablogėjus sveikatai, buvo paguldytas j ligoninę. Naktį iš birželio 27 į 28 dieną Vilniuje, LTSR sveikatos apsaugos ministerijos IV valdybos respublikinėje ligoninėje A. Venclova mirė.
Kūryba
Svarbiausi veikalai: eilėraščių rinkiniai „Sutemų skersgatviuos“ (1926), „Obelis kur augalota“ (1945), „Vakarinė žvaigždė“ (1971), romanas „Draugystė“ (1936), apsakymų rinkinys „Naktis“ (1939), atsiminimų knygos „Pavasario upė“ (1964), „Jaunystės atradimas“ (1966), „Vidurdienio vėtra“ (1969). Tarybų Lietuvos himno žodžių autorius, į lietuvių kalbą išvertė TSRS himną.
2009 m. pasirodė eilėraščių rinktinė „Erškėtis“.
Išvertė A. Puškino „Eugenijų Oneginą“, „Varinį raitelį“, M. Lermontovo, T. Ševčenkos, G. de Maupassanto, B. Kellermano ir kitų kūrinių.
Atminimo įamžinimas
- Antano Venclovos buvusiame bute įkurti Venclovų namai-muziejus.
- Apie Antaną Venclovą sukurtas dokumentinis filmas Antanas Venclova (1975, režisierius Algirdas Dausa).
Šaltiniai
- Venclovų namai-muziejus – Svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos Archyvuota kopija 2022-08-18 iš Wayback Machine projekto..
- Sovietinio relikto dilema: atspindėta ne visa tiesa. Kauno diena.lt
- 1940-1941 m. Lietuvos okupacija. LRS.lt
- Visuotinė lietuvių enciklopedija – Antanas Venclova.
Nuorodos
- Antanas Venclova: nuo nuoskaudų iki nuopuolio Archyvuota kopija 2017-05-27 iš Wayback Machine projekto.
- Rašytojas A.Venclova: tipiškas išdavikas ar tipiškas anų laikų intelektualas?
- Antanas Venclova epochų vėjuose. – Vilnius, 2007.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Venclova, Kas yra Antanas Venclova? Ką reiškia Antanas Venclova?
Sis straipsnis del savo svarbos redagavimo karu ar daznu ataku yra is dalies uzrakintas Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai gali redaguoti automatiskai patvirtinti naudotojai Antanas VenclovaA Venclova 1928 m Gime 1906 m sausio 7 d Trempiniai Liubavo valsciusMire 1971 m birzelio 28 d 65 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapineseTevas Tomas VenclovaMotina Elzbieta VelyviuteSutuoktinis e Eliza RackauskaiteVaikai Tomas VenclovaVeikla poetas prozininkas literaturos kritikas vertejas visuomenes ir politikos veikejasPartija 1950 m TSKPAlma mater 1932 m Vytauto Didziojo universitetas Antanas Venclova 1906 m sausio 7 d Trempiniuose Liubavo valscius 1971 m birzelio 28 d Vilniuje Lietuvos poetas prozininkas literaturos kritikas vertejas tarybinis visuomenes ir politikos veikejas BiografijaKilme Gime 1906 m sausio 7 d Jo gimtine Trempiniu kaimas Liubavo valscius dabar Marijampoles apskritis Tevai Elzbieta Velyviute 1873 195 ir Tomas Venclova mire 1919 m Augo daugiavaikeje seimoje Mokslu ir kurybos pradzia 1913 m rudenį pradejo lankyti Liubavo pradine mokykla taciau mokesi tik viena ziema nes prasidejo karas Karui baigiantis mokesi pas mokytoja J Butauska kuris įkalbejo tevus leisti A Venclova į gimnazija 1918 m vasara islaikes egzaminus įstojo į Marijampoles Ziburio gimnazijos antraja klase Gimanzija baige 1925 m pavasarį Marijampoleje artimai susidraugavo su Kaziu Boruta ir Vytautu Montvila Studiju metai 1925 m liepos 20 d atvyko j Kauna kur pasinaudojes Marijampoles gimnazijos direktoriaus protekcija gavo darba Zemes ukio ministerijos Zemes reformos departamento rastineje Tu paciu metu rudenį įstojo į Vytauto Didziojo universiteta 1927 m gruodzio 22 d laiske V Zilioniui prisipazino apsisprendes tapti rasytoju realistu 1930 m tapo zurnalo Trecias frontas redaktoriumi 1932 m baige studijas Po universiteto baigimo Antanas Venclova antras is desines kartu su P Cvirka desineje 1934 m 1933 1934 m mokytojavo Kauno zydu gimnazijoje 1934 1939 m Klaipedoje 1937 m rugsejo 11 d gime sunus kurį velionio tevo atminimui pavadino Tomu 1939 m kovo 22 d Vokietija pateike ultimatuma Lietuvos valdziai atiduoti Klaipedos krasta A Venclova su seima grįzo į Kauna Pasitraukimo is Klaipedos diena buvo viena is sunkiausiu per visa mano gyvenima Okupacijos laikotarpis Liaudies vyriausybe Is kaires Matas Mickis Vincas Kreve Mickevicius Antanas Venclova Justas Paleckis Povilas Pakarklis Ernestas Galvanauskas Leonas Koganas Vincas Vitkauskas 1940 m birzelio 17 d 1940 m birzelio menesį Rasytoju draugijos pirmininkas V Kreve pasiunte A Venclova į TaIina uzmegzti rysiu su estu rasytojais Cia jis suzinojo jog Lietuvoje zlugo nepriklausoma valdzia ir buvo sudaryta Liaudies vyriausybe vadovaujama Justo Paleckio Į vyriausybe įejo ir A Venclova kuris 1940 m birzelio 18 d buvo paskirtas Lietuvos TSR svietimo ministru jam bunant uzsienyje Liepos 14 15 d įvyko rinkimai į Liaudies Seima kurio atstovu isrinktas ir A Venclova Rugpjucio 3 d kaip Liaudies Seimo Įgaliotosios komisijos narys dalyvavo TSRS Auksciausiosios Tarybos VII sesijoje ratifikavusioje neteiseta Lietuvos Respublikos aneksija kaip Lietuvos priemima į TSRS sudetį Rugpjucio 24 26 dienomis Kaune įvyko LTSR Liaudies Seimo Nepaprastoji sesija A Venclova kalbejo diskusijoje Sesija isrinko jį svietimo liaudies komisaru prilygsta ministrui 1941 m sausio 12 d isrinktas TSRS Auksciausiosios Tarybos deputatu Buvo renkamas iki pat 1962 metu 1941 1944 m praleido Rusijoje buvo karo korespondentas fronte Po karo ejo įvairias oficialias pareigas buvo Rasytoju sajungos pirmininkas 1952 m Stalino premijos laureatas uz eilerasciu rinkinį Rinktine 1965 m LTSR liaudies rasytojas 1971 m kovo pradzioje smarkiai pablogejus sveikatai buvo paguldytas j ligonine Naktį is birzelio 27 į 28 diena Vilniuje LTSR sveikatos apsaugos ministerijos IV valdybos respublikineje ligonineje A Venclova mire KurybaSvarbiausi veikalai eilerasciu rinkiniai Sutemu skersgatviuos 1926 Obelis kur augalota 1945 Vakarine zvaigzde 1971 romanas Draugyste 1936 apsakymu rinkinys Naktis 1939 atsiminimu knygos Pavasario upe 1964 Jaunystes atradimas 1966 Vidurdienio vetra 1969 Tarybu Lietuvos himno zodziu autorius į lietuviu kalba isverte TSRShimna 2009 m pasirode eilerasciu rinktine Ersketis Isverte A Puskino Eugeniju Onegina Varinį raitelį M Lermontovo T Sevcenkos G de Maupassanto B Kellermano ir kitu kuriniu Atminimo įamzinimasAntano Venclovos buvusiame bute įkurti Venclovu namai muziejus Apie Antana Venclova sukurtas dokumentinis filmas Antanas Venclova 1975 rezisierius Algirdas Dausa Antano Venclovos rasomasis stalas memorialiniame muziejuje VilniujeSaltiniaiVenclovu namai muziejus Svarbiausios gyvenimo ir kurybos datos Archyvuota kopija 2022 08 18 is Wayback Machine projekto Sovietinio relikto dilema atspindeta ne visa tiesa Kauno diena lt 1940 1941 m Lietuvos okupacija LRS lt Visuotine lietuviu enciklopedija Antanas Venclova NuorodosAntanas Venclova nuo nuoskaudu iki nuopuolio Archyvuota kopija 2017 05 27 is Wayback Machine projekto Rasytojas A Venclova tipiskas isdavikas ar tipiskas anu laiku intelektualas Antanas Venclova epochu vejuose Vilnius 2007