Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viktorija Daujotytė PakerienėGimė 1945 m spalio 1 d 79 metai Keiniškė Varnių valsčiusTautybė LietuvėTėvas Vaclovas Daujo
Viktorija Daujotytė
| Viktorija Daujotytė-Pakerienė | |
|---|---|
| Gimė | 1945 m. spalio 1 d. Keiniškė, Varnių valsčius |
| Tautybė | Lietuvė |
| Tėvas | Vaclovas Daujotas |
| Motina | Paulina Daujotienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanas Pakerys |
| Vaikai | Jurgis Pakerys |
| Veikla | literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. |
| Partija | 1975 m. SSKP |
| Alma mater | 1968 m. Vilniaus universitetas |
Viktorija Daujotytė-Pakerienė (g. 1945 m. spalio 1 d. (tikroji gimimo data 1944 m. gruodžio 23 d.) Keiniškėje, Varnių valsčius, Telšių apskritis) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
1962 m. baigė Pavandenės vidurinę mokyklą (Telšių r.). 1963 m. Vilniaus valstybiniame universitete pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. 1968 m. baigusi mokslus pradėjo dirbti „Pergalės" žurnale stiliste-korektore. 1972 m. apgynė filologijos mokslų kandidatės disertaciją, iškart po to pradėjo dirbti Vilniaus universitete Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytoja. 1982 m. Viktorijai Daujotytei buvo suteiktas docento vardas. Nuo 1983 iki 1985 m. buvo VU Lietuvių literatūros katedros vedėja. 1988 m. įgijo habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 1990 m. buvo suteiktas profesoriaus vardas. V. Daujotytė yra Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
Moksliniai darbai
Pagrindinėmis V. Daujotytės mokslinėmis sritimis laikomos: lietuvių literatūra, literatūros fenomenologija, literatūros kritika. Daugiausiai dėmesio skiria poezijos tyrinėjimui, literatūros interpretavimui egzistencinių problemų aspektu. Kritikas Vytautas Kubilius apie V. Daujotytę teigė, kad ji „pakreipė kritikos mintį bendrųjų žmogaus egzistencinių problemų link“. Daujotytė įvairiais aspektais tyrinėjo daugelio lietuvių rašytojų kūrybą, analizavo visą lietuvių literatūros raidą. Artimiausia kritikės sritis - poezija. Poezijoje jos pagrindinės verybės yra meilė, gerumas, santarvė. Savo kritikos veikaluose ji negali būti šalta ar smerkianti, ji nesistengia nustebinti skaitytojo supermoderniomis stiliaus priemonėmis, - kalba poetiškai, jautriai parinkdama žodį. Parašė lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai (1992 m., 1994 m., su Elena Bukeliene, 1989 m., 1990 m., 1995 m.), mokomųjų knygų studentams, esė.
Taip pat nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Vilniaus universitete Daujotytė destydama XX a. pr. lietuvių literatūrą artimiau susipažino su įspūdingais moterų likimais literatūroje, kaip jos toliau gali gyventi, kaip pakelia gyvenimą, atlaiko savo dvigubą naštą, kaip išlieka motinomis, žmonomis, kūrėjomis, kokios paslaptys slypi jų pašaukimuose. Taip pat kritikę domėjosi moterų sąmoningumo istorijomis, jų kilimu į kultūrą, pasiryžimu nelikti tik namuose, nelikti tik šeimos tvarkytojomis ir eiti paskui savo vidinio balso pašaukimą – imtis kūrybos. Jai itin rūpėjo moters likimas, kritikė analizavo, ką kalbėjo Žemaitė, Sofija Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė ir iš jų sėmėsi žinių.
Savo darbuose daug dėmesio skiria lietuvių rašytojų, poetų pasaulėvaizdžio tyrimams, jų kasdienių patirčių įprasminimu literatūroje. Tyrinėjo Vinco Mykolaičio-Putino, Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos kūrybą ir biografijas, o ypač - Salomėjos Nėries. Pastarajai Daujotytė skyrė daugiausiai dėmesio ir pastangų. Tirti Nėries kūrybą pradėjo dar geriausiais poetės laikais - sovietmečiu, taip pat ir sunkiu metu, kai Nėris susilaukė itin daug kritikos dėl savo veiklos, kurią Daujotytę priėmė kaip asmeninę.
Viktorija Daujotytė į vartoseną įvedė „prigimtosios“ arba „prigimtinės kultūros“ sąvoką, išplečiančią liaudies arba etninės kultūros sampratą. Kertinės šios sąvokos dalys Daujotytei yra įsibuvimas, savumas, branginimas. Literatūrologei ypač svarbios vaikystės, namų, šeimos, gimtųjų vietų gamtos patirtys, atsispindinčios kūryboje. Viktorijos Daujotės lyrikos rinkinys „Perrašai“ pagrindžia šį teiginį, kuriame kritikė, literatūrologė grįžta prie savo šaknų — aprašo nuo gimimo brangias vietas, įsiminusius vaikystės įspūdžius, dienas artimiausių žmonių apsuptyje. Rinkinio pabaigoje ji teigia nuo vaikystės rašiusi įvairius užrašus, prierašus, įrašus, dėl kurių galiausiai labai abejojusi, dalį jų ryžosi išleisti. 2011 m. Viktorija Daujotytė su kitais lietuvių kultūros tyrinėtojais pradėjo rengti nuolatinius „Prigimtinės kultūros seminarus“.
Vartojo slapyvardį Viktorija Daujotė. Prisidengdama juo išleido eiliuotų tekstų rinkinį Užrašyta (2014), tarmiškų eiliuotų tekstų rinkinius Balsā ūkūs‘ = Balsai ūkuose (2010), Gīvenu vīna = Gyvenu viena (2012), Tatā pariejau = Tai parėjau (2015), Žīmėni vuobelie = Žieminė obelis (2016). Šiuos rinkinius pasirašė Viktorijos Daujotės vardu, paaiškindama, kad Daujotė — „senas, labai senas baltų moters vardas“ („Lietuvių vardų kilmės žodyne“ dau -daug, jot -joti, vardo reikšmė — daug jojantis; raitelis“).
Bibliografija
V.Daujotytė yra išleidusi daugybę monografijų, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių.
Apdovanojimai
- 1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 1998 m. „Varpų“ literatūrinė premija
- 2002 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 2007 m. Konstitucijos taurė (kartu su Edvardu Gudavičiumi)
- 2008 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už knygą „Sauganti sąmonė: literatūra ir patirtis: užrašai“.
- 2009 m. Nacionalinė pažangos premija, už individualų, kūrybišką Lietuvos kultūros bei meno tyrimą ir interpretavimą
- 2010 m. Barboros Radvilaitės medalis, už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miesto kultūrai
- 2010 m. Jotvingių premija
- 2011 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) premija
- 2013 m. Lietuvos mokslų akademijos humanitarinių mokslų premija už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998–2012)“.
- 2014 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.
- 2015 m. Antano Baranausko literatūrinė premija už knygas „Givenu vina. Gyvenu viena“ ir „Tata pariejau. Tai parėjau“, parašytas žemaičių tarme ir bendrine lietuvių kalba.
Šaltiniai
- http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/viktorija-daujotyte-pakeriene/
- http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/viktorija-daujotyte-pakeriene/
- Elena Baltutytė. Viktorija Daujotytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 527 psl.
- https://kultura.lrytas.lt/literatura/v-daujotyte-pakeriene-bandziau-tarsi-atsistoti-salia-s-neries.htm Archyvuota kopija 2020-08-09 iš Wayback Machine projekto.
- https://kultura.lrytas.lt/literatura/v-daujotyte-pakeriene-bandziau-tarsi-atsistoti-salia-s-neries.htm Archyvuota kopija 2020-08-09 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.kalvotoji.lt/2018/05/05/apie-profesore-viktorija-daujotyte-teviskes-ir-vaikystes-zenklus-pirmajame-jos-eilerasciu-rinkinyje/
- Viktorija Daujotytė. Prigimtinės kultūros ratilai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017.
- Viktorija Daujotytė(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-08-08).
- http://www.kalvotoji.lt/2018/05/05/apie-profesore-viktorija-daujotyte-teviskes-ir-vaikystes-zenklus-pirmajame-jos-eilerasciu-rinkinyje/
- Daujotytė Viktorija, Lietuvos rašytojų sąjunga. 2012-03-31. tikrinta 2020-12-16.
- https://www.rasytojai.lt/daujotyte-pakeriene-viktorija/
Literatūra
- Viktorija Daujotytė-Pakerienė: bibliografija / sud. Paulina Dabulevičienė. – Vilnius: VU leidykla, 1995. – 61 p.
- Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis: skiriama profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 60-mečiui / sud. Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. – 636 p. – ISBN 9955-624-26-4
- Vartai į abi puses: Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 303 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-2072-9
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viktorija Daujotytė, Kas yra Viktorija Daujotytė? Ką reiškia Viktorija Daujotytė?
Viktorija Daujotyte PakerieneGime 1945 m spalio 1 d 79 metai Keiniske Varniu valsciusTautybe LietuveTevas Vaclovas DaujotasMotina Paulina DaujotieneSutuoktinis e Antanas PakerysVaikai Jurgis PakerysVeikla literaturos tyrinetoja habilituota humanitariniu mokslu daktare Vilniaus universiteto profesore emerite Lietuvos rasytoju sajungos nare Partija 1975 m SSKPAlma mater 1968 m Vilniaus universitetas Viktorija Daujotyte Pakeriene g 1945 m spalio 1 d tikroji gimimo data 1944 m gruodzio 23 d Keiniskeje Varniu valscius Telsiu apskritis Lietuvos literaturos tyrinetoja habilituota humanitariniu mokslu daktare Biografija1962 m baige Pavandenes vidurine mokykla Telsiu r 1963 m Vilniaus valstybiniame universitete pradejo studijuoti lietuviu kalba ir literatura 1968 m baigusi mokslus pradejo dirbti Pergales zurnale stiliste korektore 1972 m apgyne filologijos mokslu kandidates disertacija iskart po to pradejo dirbti Vilniaus universitete Lietuviu kalbos ir literaturos katedros destytoja 1982 m Viktorijai Daujotytei buvo suteiktas docento vardas Nuo 1983 iki 1985 m buvo VU Lietuviu literaturos katedros vedeja 1988 m įgijo habilituoto humanitariniu mokslu daktaro laipsnį 1990 m buvo suteiktas profesoriaus vardas V Daujotyte yra Lietuvos mokslu akademijos tikroji nare 1975 m tapo Lietuvos rasytoju sajungos nare Moksliniai darbaiPagrindinemis V Daujotytes mokslinemis sritimis laikomos lietuviu literatura literaturos fenomenologija literaturos kritika Daugiausiai demesio skiria poezijos tyrinejimui literaturos interpretavimui egzistenciniu problemu aspektu Kritikas Vytautas Kubilius apie V Daujotyte teige kad ji pakreipe kritikos mintį bendruju zmogaus egzistenciniu problemu link Daujotyte įvairiais aspektais tyrinejo daugelio lietuviu rasytoju kuryba analizavo visa lietuviu literaturos raida Artimiausia kritikes sritis poezija Poezijoje jos pagrindines verybes yra meile gerumas santarve Savo kritikos veikaluose ji negali buti salta ar smerkianti ji nesistengia nustebinti skaitytojo supermoderniomis stiliaus priemonemis kalba poetiskai jautriai parinkdama zodį Parase lietuviu literaturos vadoveliu mokyklai 1992 m 1994 m su Elena Bukeliene 1989 m 1990 m 1995 m mokomuju knygu studentams ese Taip pat nagrineja moteru rasytoju kuryba Vilniaus universitete Daujotyte destydama XX a pr lietuviu literatura artimiau susipazino su įspudingais moteru likimais literaturoje kaip jos toliau gali gyventi kaip pakelia gyvenima atlaiko savo dviguba nasta kaip islieka motinomis zmonomis kurejomis kokios paslaptys slypi ju pasaukimuose Taip pat kritike domejosi moteru samoningumo istorijomis ju kilimu į kultura pasiryzimu nelikti tik namuose nelikti tik seimos tvarkytojomis ir eiti paskui savo vidinio balso pasaukima imtis kurybos Jai itin rupejo moters likimas kritike analizavo ka kalbejo Zemaite Sofija Ciurlioniene Felicija Bortkeviciene ir is ju semesi ziniu Savo darbuose daug demesio skiria lietuviu rasytoju poetu pasaulevaizdzio tyrimams ju kasdieniu patirciu įprasminimu literaturoje Tyrinejo Vinco Mykolaicio Putino Janinos Degutytes Justino Marcinkeviciaus Sigito Gedos kuryba ir biografijas o ypac Salomejos Neries Pastarajai Daujotyte skyre daugiausiai demesio ir pastangu Tirti Neries kuryba pradejo dar geriausiais poetes laikais sovietmeciu taip pat ir sunkiu metu kai Neris susilauke itin daug kritikos del savo veiklos kuria Daujotyte prieme kaip asmenine Viktorija Daujotyte į vartosena įvede prigimtosios arba prigimtines kulturos savoka ispleciancia liaudies arba etnines kulturos samprata Kertines sios savokos dalys Daujotytei yra įsibuvimas savumas branginimas Literaturologei ypac svarbios vaikystes namu seimos gimtuju vietu gamtos patirtys atsispindincios kuryboje Viktorijos Daujotes lyrikos rinkinys Perrasai pagrindzia sį teiginį kuriame kritike literaturologe grįzta prie savo saknu apraso nuo gimimo brangias vietas įsiminusius vaikystes įspudzius dienas artimiausiu zmoniu apsuptyje Rinkinio pabaigoje ji teigia nuo vaikystes rasiusi įvairius uzrasus prierasus įrasus del kuriu galiausiai labai abejojusi dalį ju ryzosi isleisti 2011 m Viktorija Daujotyte su kitais lietuviu kulturos tyrinetojais pradejo rengti nuolatinius Prigimtines kulturos seminarus Vartojo slapyvardį Viktorija Daujote Prisidengdama juo isleido eiliuotu tekstu rinkinį Uzrasyta 2014 tarmisku eiliuotu tekstu rinkinius Balsa ukus Balsai ukuose 2010 Givenu vina Gyvenu viena 2012 Tata pariejau Tai parejau 2015 Zimeni vuobelie Ziemine obelis 2016 Siuos rinkinius pasirase Viktorijos Daujotes vardu paaiskindama kad Daujote senas labai senas baltu moters vardas Lietuviu vardu kilmes zodyne dau daug jot joti vardo reiksme daug jojantis raitelis BibliografijaV Daujotyte yra isleidusi daugybe monografiju vadoveliu ir kitu mokymo priemoniu Apdovanojimai1993 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija 1998 m Varpu literaturine premija 2002 m DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas 2007 m Konstitucijos taure kartu su Edvardu Gudaviciumi 2008 m Gabrieles Petkevicaites Bites premija uz knyga Sauganti samone literatura ir patirtis uzrasai 2009 m Nacionaline pazangos premija uz individualu kurybiska Lietuvos kulturos bei meno tyrima ir interpretavima 2010 m Barboros Radvilaites medalis uz isskirtinius nuopelnus Vilniaus miesto kulturai 2010 m Jotvingiu premija 2011 m Lietuvos autoriu teisiu gynimo asociacijos LATGA premija 2013 m Lietuvos mokslu akademijos humanitariniu mokslu premija uz darbu cikla Fenomenologiniai lietuviu literaturos tyrimai 1998 2012 2014 m Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerijos garbes zenklas uz nuopelnus Lietuvos mokslui svietimui ir kulturai mokslininku ir mokytoju ugdyma kurybingos lietuvybes stiprinima 2015 m Antano Baranausko literaturine premija uz knygas Givenu vina Gyvenu viena ir Tata pariejau Tai parejau parasytas zemaiciu tarme ir bendrine lietuviu kalba Saltiniaihttp www vilnijosvartai lt personalijos viktorija daujotyte pakeriene http www vilnijosvartai lt personalijos viktorija daujotyte pakeriene Elena Baltutyte Viktorija Daujotyte Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 527 psl https kultura lrytas lt literatura v daujotyte pakeriene bandziau tarsi atsistoti salia s neries htm Archyvuota kopija 2020 08 09 is Wayback Machine projekto https kultura lrytas lt literatura v daujotyte pakeriene bandziau tarsi atsistoti salia s neries htm Archyvuota kopija 2020 08 09 is Wayback Machine projekto http www kalvotoji lt 2018 05 05 apie profesore viktorija daujotyte teviskes ir vaikystes zenklus pirmajame jos eilerasciu rinkinyje Viktorija Daujotyte Prigimtines kulturos ratilai Vilnius Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas 2017 Viktorija Daujotyte parenge MELC Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 08 08 http www kalvotoji lt 2018 05 05 apie profesore viktorija daujotyte teviskes ir vaikystes zenklus pirmajame jos eilerasciu rinkinyje Daujotyte Viktorija Lietuvos rasytoju sajunga 2012 03 31 tikrinta 2020 12 16 https www rasytojai lt daujotyte pakeriene viktorija LiteraturaViktorija Daujotyte Pakeriene bibliografija sud Paulina Dabuleviciene Vilnius VU leidykla 1995 61 p Sambalsiai studijos ese pokalbis skiriama profesores Viktorijos Daujotytes Pakerienes 60 meciui sud Aiste Birgere Dalia Ciocyte Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2005 636 p ISBN 9955 624 26 4 Vartai į abi puses Viktorija Daujotyte kalbina Marijus Sidlauskas Vilnius Alma littera 2015 303 p iliustr ISBN 978 609 01 2072 9