Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sakartvelas Gruzija gruz საქართველო SakartveloVėliava HerbasHimnas Laisvė Sakartvelo kontroliuojama teritorija Rusijos o
Sakartvelas
| Sakartvelas / Gruzija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Laisvė“ | |||||
Sakartvelo kontroliuojama teritorija Rusijos okupuotos teritorijos | |||||
| Valstybinė kalba | gruzinų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Tbilisis | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras Pirmininkas | |||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 69 700 km2 (119) nėra duomenų | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 4 012 104 (128) 57,6 žm./km2 (137) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2021 17,85 mlrd. $ (124) 4 808$ (125) | ||||
| Valiuta | Laris (GEL) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. balandžio 9 d. | ||||
| Interneto kodas | .ge, .გე | ||||
| Telefono kodas | +995 | ||||
Gruzija arba Sakartvelas, (gruz. საქართველო, Sakartvelo) – valstybė Pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Rusija, rytuose ir pietryčiuose – su Azerbaidžanu, pietuose – su Armėnija, pietvakariuose – su Turkija. Vakaruose prieina prie Juodosios jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tbilisis.
Istorija
| Gruzijos istorija |
| Abchazijos | |
| , Kolchidė, Iberija |
| Bizantijos, Sasanidų imperijos |
| Arminijos emyratas |
| Tao-Klardžetija, , Heretija, Kachetija, Kartlija |
| Seldžiukų imperija |
| Mongolų imperija |
| Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija |
| Osmanų, Safavidų imperijos |
| Rusijos imperija |
| Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR |
| Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija |
Gruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Gruzijos valstybė Kolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė – Iberija. Vėliau šalį užkariavo asirai, Aleksandras Didysis. 327 m. krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija.
X a. pabaigoje Gruzija buvo suvienyta („“). Vėliau ilgą laiką priklausė Bizantijai. Po Bizantijos žlugimo Gruzija tapo Osmanų imperijos dalimi, vėliau priklausė Persijai ir Rusijos imperijai.
Po Spalio revoliucijos Gruzija 1918 m. gegužės 26 d. pasiskelbė nepriklausoma. 1921 m. vasario 16 d. Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas. 1991 m. balandžio 9 d. Gruzija vėl pasiskelbė nepriklausoma. Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol Gruzijos vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies savo teritorijos, nes XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pralaimėjo karą prieš Pietų Osetiją, o su Abchazija laikomasi netvirtų paliaubų.
Gruzijos pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija buvo pašalintas karinio pučo metu. Jo vietą užėmė buvęs Gruzijos Komunistų partijos vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė. Nors jis ir bandė daryti reformas, tačiau ekonomika stagnavo, išplito korupcija ir rinkimų klastojimas.
Rusija ne kartą kaltino Gruziją, kad jai priklausančiame Pankisio slėnyje slepiasi čečėnų kovotojai.
2003 m. lapkričio mėn. Ševardnadzė buvo pašalintas nuo valdžios jaunų reformatorių, įvykdžiusių „švelnią“ revoliuciją. Prezidento pareigas pradėjo eiti parlamento vadovė Nino Burdžanadzė. 2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas Micheilas Saakašvilis, ministru pirmininku 2004 m. vasario 17 d. tapo Zurabas Švanija.
2004 m. vasarą vėl paaštrėjo santykiai su Pietų Osetija, kuri tarptautinės bendrijos nėra pripažįstama.
2007 m. lapkričio 16 d. Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis atleido ministrą pirmininką ir vietoj jo paskyrė naują – Lado Gurgenidzę (36 m.). L. Gurgenidzė yra privataus „Gruzijos banko“, kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, valdybos pirmininkas. Kilo didelis nepasitenkinimas prezidento valdžia, buvo rengiami protestai, tačiau surengus naujus rinkimus Saakašvilis vėl perrinktas prezidentu.
2008 m. rugpjūčio 8 d. Gruzija atakavo Pietų Osetijos separatistines pajėgas, į tai reagavusi Rusijos kariuomenė įvedė pajėgas į Pietų Osetiją, pradėjo Gruzijos miestų bombardavimą. Kilo Pietų Osetijos karas.
2018 m. gegužės 3 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino alternatyvų šalies pavadinimą – Sakartvelas.
Politinė sistema
Gruzija yra demokratinė respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Politinės sistemos demokratiškumas yra ginčytinas, nes stebėtojai prikiša Gruzijai politinių ir pilietinių teisių varžymą.
Po 2004 m. kovo 28 d. rinkimų į Gruzijos parlamentą stipriausia politine partija tapo Nacionalistinis Judėjimas – Demokratai, kurie organizavo „švelniąją revoliuciją“. Partija turi 66,24 % daugumą parlamente. Svarbios opozicinės partijos yra Dešinioji Opozicija (7,96 %), Gruzijos darbininkų partija (3,89 %) ir Laisvės judėjimas (4,39 %).
2004 m. spalio 29 d. Gruzija su NATO pasirašė individualų partnerystės planą (Individual Partnership Action Plan). Pagal šį planą Gruzija įsipareigojo vykdyti politinės, saugumo ir gynybos sistemos reformas, kad jos atitiktų NATO standartus. Nuo 1994 m. JAV finansiškai remia Gruzijos armiją. Nuo 2002 m. iki 2004 m. šalyje dirbo amerikiečių kariniai patarėjai.
Teisinė sistema
Aukščiausias įstatymas – Gruzijos Konstitucija, priimta 1995 m. rugpjūčio 24 d. Pagrindinis privatinės teisės šaltinis – Gruzijos civilinis kodeksas, priimtas 1997 m. birželio 26 d.
Administracinis suskirstymas
Gruzija suskirstyta į 9 regionus, kuriuos sudaro 70 provincijų. Taip pat yra 2 autonominės respublikos: Abchazija ir Adžarija bei 1 buvusi autonominė provincija – Pietų Osetija, oficialiai vadintina Cchinvalio regionu. Abchazijos ir Cchinvalio regiono oficialus statusas – Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos.
Geografija ir klimatas
Geografiškai Gruzija yra Azijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriama Europai. Šalies gyventojai Gruziją vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiąsias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra Šchara Didžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė – Kura (gruziniškai Mtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus (351 km). Didžiausias ežeras – 2073 m aukštyje esantis Paravanis (38 km²).
Didžiausi miestai (2004 m. sausio 1 d.):
- Tbilisis (1,07 mln. gyv.)
- Kutaisis (183,3 tūkst. gyv.)
- Batumis (116,9 tūkst. gyv.)
- Rustavis (114,7 tūkst. gyv.)
- Suchumis (92,3 tūkst. gyv.) (Abchazijoje)
- Zugdidis (67,9 tūkst. gyv.)
- Goris (48,8 tūkst. gyv.)
- Potis (46,6 tūkst. gyv.)
Gruzijos šiaurės vakaruose yra Abchazijos autonominė respublika (de facto nepriklausoma), pietvakariuose Adžarijos autonominė respublika, šiaurėje – Pietų Osetijos sritis (de facto nepriklausoma).
Ekonomika
Gruzijos ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė. Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.
Demografija
Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo populiacija gerokai sumažėjo – dėl neramumų Abchazijoje, Adžarijoje bei Pietų Osetijoje, trapios ekonomikos, didelio nedarbo dalis gruzinų emigravo – daugiausiai į Rusiją. Gimstamumo lygis labai žemas.
Gyventojų daugumą sudaro gruzinai (83,8 %), taip pat yra nemažai armėnų (5,7 %), rusų (1,5 %), azerbaidžaniečių (1,5 %), osetinų (0,9 %).
Vyraujanti religija – stačiatikybė (Gruzijos stačiatikių bažnyčia – 82 %, rusų stačiatikiai – 2,0 %), nemažai musulmonų (9,9 %).
Kultūra
Gruzijos kultūra evoliucionavo daugiau kaip tūkstantį metų nuo pat Iberijos ir Kolchidės įkūrimo.
Sportas
Populiariausios sporto šakos Gruzijoje – futbolas, krepšinis, regbis, imtynės, ledo ritulys ir sunkioji atletika.
Kita informacija
- Gruzijos transportas
- Gruzijos ginkluotosios pajėgos
- Gruzijos tarptautiniai santykiai
Pastabos
- Be okupuotų teritorijų – 3 728 573 gyv.
Šaltiniai
- „Demographic Portal“. Suarchyvuotas originalas 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-02-09.
- „World Economic Outlook Database, October 2021“. IMF.org. Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta 2022-03-06.
- VLKK: Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. spalio 2 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-6 „Dėl rekomendacijos „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“ pakeitimo Archyvuota kopija 2018-05-11 iš Wayback Machine projekto.
- „Lietuvos žinios“: VLKK patvirtino alternatyvų Gruzijos pavadinimą – Sakartvelas Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2018-05-03
- „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo - Valstybinė lietuvių kalbos komisija“. vlkk.lt. 2018-05-03. Suarchyvuotas originalas 2022-10-28. Nuoroda tikrinta 2024-02-17.
- http://www.mfa.gov.ge/index.php?lang_id=ENG&sec_id=95&info_id=10708 Archyvuota kopija 2010-11-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Oficiali Gruzijos prezidento tinklavietė Archyvuota kopija 2008-09-04 iš Wayback Machine projekto. (anglų, gruzinų k.)
- Oficiali Gruzijos Vyriausybės tinklavietė Archyvuota kopija 2008-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- Oficiali Gruzijos užsienio reikalų ministerijos tinklavietė
- Su Lietuva susijusios vietos Gruzijoje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sakartvelas, Kas yra Sakartvelas? Ką reiškia Sakartvelas?
Sakartvelas Gruzija gruz საქართველო SakartveloVeliava HerbasHimnas Laisve Sakartvelo kontroliuojama teritorija Rusijos okupuotos teritorijosValstybine kalba gruzinuSostine ir didziausias miestas TbilisisValstybes vadovai Prezidentas Ministras PirmininkasPlotas Is viso vandens 69 700 km2 119 nera duomenuGyventoju 2021 Tankis 4 012 104 128 57 6 zm km2 137 BVP Is viso Vienam gyventojui 2021 17 85 mlrd 124 4 808 125 Valiuta Laris GEL Laiko juosta Vasaros laikas UTC 4 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Tarybu Sajungos 1991 m balandzio 9 d Interneto kodas ge გეTelefono kodas 995 Gruzija arba Sakartvelas gruz საქართველო Sakartvelo valstybe Pietu Kaukaze rytineje Juodosios juros pakranteje Siaureje ribojasi su Rusija rytuose ir pietryciuose su Azerbaidzanu pietuose su Armenija pietvakariuose su Turkija Vakaruose prieina prie Juodosios juros Salies sostine ir didziausias miestas Tbilisis IstorijaPagrindinis straipsnis Gruzijos istorija Gruzijos istorijaAbchazijos Kolchide IberijaBizantijos Sasanidu imperijosArminijos emyratasTao Klardzetija Heretija Kachetija KartlijaSeldziuku imperijaMongolu imperijaSamcche Kachetija Kartlija ImeretijaOsmanu Safavidu imperijosRusijos imperijaUzkaukazes TFSR gt Gruzijos TSRGruzija Abchazija Pietu Osetija Gruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito VI a pr m e susikure vakaru Gruzijos valstybe Kolchide IV a pr m e rytine Iberija Veliau salį uzkariavo asirai Aleksandras Didysis 327 m krikscionybe tapo Gruzijos valstybine religija X a pabaigoje Gruzija buvo suvienyta Veliau ilga laika priklause Bizantijai Po Bizantijos zlugimo Gruzija tapo Osmanu imperijos dalimi veliau priklause Persijai ir Rusijos imperijai Po Spalio revoliucijos Gruzija 1918 m geguzes 26 d pasiskelbe nepriklausoma 1921 m vasario 16 d Gruzijos Demokratine Respublika uzeme Raudonoji Armija ir prijunge prie Tarybu Sajungos XX a devintojo desimtmecio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinu nepriklausomybes judejimas 1991 m balandzio 9 d Gruzija vel pasiskelbe nepriklausoma Abchazijoje ir Pietu Osetijoje kilo karas del atsiskyrimo Iki siol Gruzijos vyriausybe nekontroliuoja dideles dalies savo teritorijos nes XX a desimto desimtmecio pradzioje pralaimejo kara pries Pietu Osetija o su Abchazija laikomasi netvirtu paliaubu Gruzijos pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija buvo pasalintas karinio puco metu Jo vieta uzeme buves Gruzijos Komunistu partijos vadovas ir Tarybu Sajungos uzsienio reikalu ministras Eduardas Sevardnadze Nors jis ir bande daryti reformas taciau ekonomika stagnavo isplito korupcija ir rinkimu klastojimas Rusija ne karta kaltino Gruzija kad jai priklausanciame Pankisio slenyje slepiasi cecenu kovotojai 2003 m lapkricio men Sevardnadze buvo pasalintas nuo valdzios jaunu reformatoriu įvykdziusiu svelnia revoliucija Prezidento pareigas pradejo eiti parlamento vadove Nino Burdzanadze 2004 m sausio men prezidentu isrinktas Micheilas Saakasvilis ministru pirmininku 2004 m vasario 17 d tapo Zurabas Svanija 2004 m vasara vel paastrejo santykiai su Pietu Osetija kuri tarptautines bendrijos nera pripazįstama 2007 m lapkricio 16 d Gruzijos prezidentas Micheilas Saakasvilis atleido ministra pirmininka ir vietoj jo paskyre nauja Lado Gurgenidze 36 m L Gurgenidze yra privataus Gruzijos banko kotiruojamos Londono vertybiniu popieriu birzoje valdybos pirmininkas Kilo didelis nepasitenkinimas prezidento valdzia buvo rengiami protestai taciau surengus naujus rinkimus Saakasvilis vel perrinktas prezidentu 2008 m rugpjucio 8 d Gruzija atakavo Pietu Osetijos separatistines pajegas į tai reagavusi Rusijos kariuomene įvede pajegas į Pietu Osetija pradejo Gruzijos miestu bombardavima Kilo Pietu Osetijos karas 2018 m geguzes 3 d Valstybine lietuviu kalbos komisija VLKK patvirtino alternatyvu salies pavadinima Sakartvelas Politine sistemaGruzijos prezidento priesaikos ceremonija 2004 sausisPagrindinis straipsnis Gruzija yra demokratine respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu Politines sistemos demokratiskumas yra gincytinas nes stebetojai prikisa Gruzijai politiniu ir pilietiniu teisiu varzyma Po 2004 m kovo 28 d rinkimu į Gruzijos parlamenta stipriausia politine partija tapo Nacionalistinis Judejimas Demokratai kurie organizavo svelniaja revoliucija Partija turi 66 24 dauguma parlamente Svarbios opozicines partijos yra Desinioji Opozicija 7 96 Gruzijos darbininku partija 3 89 ir Laisves judejimas 4 39 2004 m spalio 29 d Gruzija su NATO pasirase individualu partnerystes plana Individual Partnership Action Plan Pagal sį plana Gruzija įsipareigojo vykdyti politines saugumo ir gynybos sistemos reformas kad jos atitiktu NATO standartus Nuo 1994 m JAV finansiskai remia Gruzijos armija Nuo 2002 m iki 2004 m salyje dirbo amerikieciu kariniai patarejai Teisine sistema Pagrindinis straipsnis Auksciausias įstatymas Gruzijos Konstitucija priimta 1995 m rugpjucio 24 d Pagrindinis privatines teises saltinis Gruzijos civilinis kodeksas priimtas 1997 m birzelio 26 d Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Gruzijos provincijos Gruzija suskirstyta į 9 regionus kuriuos sudaro 70 provinciju Taip pat yra 2 autonomines respublikos Abchazija ir Adzarija bei 1 buvusi autonomine provincija Pietu Osetija oficialiai vadintina Cchinvalio regionu Abchazijos ir Cchinvalio regiono oficialus statusas Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos Geografija ir klimatasGruzija Vaizdas is kosmoso Fizinis salies zemelapisPagrindiniai straipsniai Gruzijos geografija ir Geografiskai Gruzija yra Azijos salis taciau kulturiskai priskiriama Europai Salies gyventojai Gruzija vadina Europos balkonu Saliai budingas nelygus krastovaizdis dvi treciasias salies sudaro kalnai Auksciausias kalnas yra Schara Didziajame Kaukaze 5068 8 m Ilgiausia upe Kura gruziniskai Mtkvari kuri kerta salį is pietu į rytus 351 km Didziausias ezeras 2073 m aukstyje esantis Paravanis 38 km Didziausi miestai 2004 m sausio 1 d Tbilisis 1 07 mln gyv Kutaisis 183 3 tukst gyv Batumis 116 9 tukst gyv Rustavis 114 7 tukst gyv Suchumis 92 3 tukst gyv Abchazijoje Zugdidis 67 9 tukst gyv Goris 48 8 tukst gyv Potis 46 6 tukst gyv Gruzijos siaures vakaruose yra Abchazijos autonomine respublika de facto nepriklausoma pietvakariuose Adzarijos autonomine respublika siaureje Pietu Osetijos sritis de facto nepriklausoma EkonomikaPagrindinis straipsnis Gruzijos ekonomikos pagrindas turizmas Juodosios juros kurortai citrusiniu vaisiu arbatos bei vynuogiu auginimas mangano ir vario kasyba Nedideliame pramones sektoriuje gaminamas vynas metalai chemikalai tekstile Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei nafta Nuo 1995 metu ekonomika auga infliacija mazeja nors del nesurenkamu mokesciu islieka didelis biudzeto deficitas DemografijaPagrindinis straipsnis Gruzijos demografija Nuo Tarybu Sajungos zlugimo populiacija gerokai sumazejo del neramumu Abchazijoje Adzarijoje bei Pietu Osetijoje trapios ekonomikos didelio nedarbo dalis gruzinu emigravo daugiausiai į Rusija Gimstamumo lygis labai zemas Gyventoju dauguma sudaro gruzinai 83 8 taip pat yra nemazai armenu 5 7 rusu 1 5 azerbaidzanieciu 1 5 osetinu 0 9 Vyraujanti religija staciatikybe Gruzijos staciatikiu baznycia 82 rusu staciatikiai 2 0 nemazai musulmonu 9 9 KulturaPagrindinis straipsnis Gruzijos kultura evoliucionavo daugiau kaip tukstantį metu nuo pat Iberijos ir Kolchides įkurimo SportasPopuliariausios sporto sakos Gruzijoje futbolas krepsinis regbis imtynes ledo ritulys ir sunkioji atletika Kita informacijaGruzijos transportas Gruzijos ginkluotosios pajegos Gruzijos tarptautiniai santykiaiPastabosBe okupuotu teritoriju 3 728 573 gyv Saltiniai Demographic Portal Suarchyvuotas originalas 2020 08 03 Nuoroda tikrinta 2020 02 09 World Economic Outlook Database October 2021 IMF org Tarptautinis Valiutos Fondas Nuoroda tikrinta 2022 03 06 VLKK Del Valstybines lietuviu kalbos komisijos 2008 m spalio 2 d protokolinio nutarimo Nr PN 6 Del rekomendacijos Del valstybiu gyventoju pavadinimu pakeitimo Archyvuota kopija 2018 05 11 is Wayback Machine projekto Lietuvos zinios VLKK patvirtino alternatyvu Gruzijos pavadinima Sakartvelas Archyvuota kopija 2018 05 04 is Wayback Machine projekto tikrinta 2018 05 03 Del Valstybines lietuviu kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m sausio 26 d nutarimo Nr 48 Del valstybiu pavadinimu pakeitimo Valstybine lietuviu kalbos komisija vlkk lt 2018 05 03 Suarchyvuotas originalas 2022 10 28 Nuoroda tikrinta 2024 02 17 http www mfa gov ge index php lang id ENG amp sec id 95 amp info id 10708 Archyvuota kopija 2010 11 25 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Gruzija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Gruzija Oficiali Gruzijos prezidento tinklaviete Archyvuota kopija 2008 09 04 is Wayback Machine projekto anglu gruzinu k Oficiali Gruzijos Vyriausybes tinklaviete Archyvuota kopija 2008 05 15 is Wayback Machine projekto Oficiali Gruzijos uzsienio reikalu ministerijos tinklaviete Su Lietuva susijusios vietos Gruzijoje