Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Gruzijos geografijaŽemynas Europa AzijaRegionas KaukazasPlotas 69 700 km 100 žemės 0 vandensPakrantė 310 kmSienos Rusija
Gruzijos geografija
| Gruzijos geografija | |
| Žemynas | Europa/Azija |
| Regionas | Kaukazas |
| Plotas | 69 700 km² 100 % žemės 0 % vandens |
| Pakrantė | 310 km |
| Sienos | Rusija 894 km Turkija 273 km Armėnija 219 km Azerbaidžanas 428 km |
| Aukščiausias taškas | Šchara 5 193 m |
| Žemiausias taškas | Tarp Počio ir Kulevio (-1,5-2,3 m) |
| Ilgiausia upė | Alazanis 407 km |
| Didžiausias ežeras | Paravanis 37,5 km² |
Gruzija – šalis Kaukazo regione, Juodosios jūros pakrantėje. Kartais laikoma tarpkontinentine šalimi, nes yra Rytų Europos ir Vakarų Azijos sankirtoje ir šiandien paprastai laikoma Europos dalimi. Šiaurėje ir šiaurės rytuose šalis ribojasi su Rusija, pietuose – su Turkija ir Armėnija, o pietryčiuose – su Azerbaidžanu.
Geografinė padėtis
Gruziją iš esmės supa Didžiojo ir Mažojo Kaukazo kalnai, kurie yra natūrali riba tarp Rytų Europos ir Vakarų Azijos. Kadangi Europos ir Azijos riba iš esmės yra „istorinis ir kultūrinis konstruktas“, Gruzijos padėtis žemyne buvo labai įvairi. Anaksimandras ribą tarp Europos ir Azijos nustatė palei Fazio upę (dabartinę Rionio upę), todėl šiaurinė Gruzijos dalis buvo priskirta Europai, o pietinė – Azijai. Šios nuostatos laikėsi ir Herodotas. Pagal vieną XVIII a. apibrėžimą, pagal kurį žemyno riba buvo nustatyta Kumos–Manyčiaus įduba, Gruzija ir visas Kaukazas buvo priskirti Azijai. Tačiau pagal kitą apibrėžimą riba buvo nubrėžta ties Arakso upe, taigi visa Gruzija atsidūrė Europoje.
Paviršius
Nepaisant nedidelio ploto, Gruzijos reljefas yra vienas įvairiausių tarp buvusių sovietinių respublikų. Tai viena kalnuočiausių Europos šalių, kurios didžioji dalis yra Kaukazo kalnuose, o jos šiaurinę ribą iš dalies apibrėžia Didžiojo Kaukazo kalnų grandinė. Mažojo Kaukazo kalnagūbris, einantis lygiagrečiai Turkijos ir Armėnijos sienoms, ir Lichio kalnagūbris, jungiantis Didįjį ir Mažąjį Kaukazą, sukuria natūralius barjerus, kurie iš dalies lemia kultūrinius ir kalbinius regionų skirtumus. Dėl savo aukščio ir menkai išvystytos transporto infrastruktūros daugelis kalnų kaimų žiemą yra praktiškai atskirti nuo išorinio pasaulio.Žemės drebėjimai ir nuošliaužos kalnuotose vietovėse kelia didelę grėsmę gyvybei ir turtui. Pastarojo meto stichinės nelaimės buvo didžiulės uolienų ir purvo nuošliaužos Adžarijoje 1989 m., dėl kurių pietvakarių Gruzijoje tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus, ir du žemės drebėjimai 1991 m., sugriovę kelis kaimus Račoje, Aukštutinėje Imeretijoje ir Pietų Osetijoje.
Hidrografija
Gruzijoje yra apie 25 000 upių, ant daugelio jų yra pastatytos nedidelės . Vakaruose jos įteka į Juodąją jūrą, o rytuose – tekėdamos per Azerbaidžaną į Kaspijos jūrą. Didžiausia upė yra Kura, tekanti 1364 km iš šiaurės rytų Turkijos per rytų Gruzijos lygumas, sostinę Tbilisį ir Kaspijos jūrą.Rionis, didžiausia Vakarų Gruzijos upė, išteka Didžiajame Kaukaze ir įteka į Juodąją jūrą Počio uoste. Sovietų inžinieriai Juodosios jūros pakrantėje esančias upių žemumas pavertė svarbiausiomis subtropinėmis žemės ūkio dirvomis, išplatino ir ištiesino daugelį upės ruožų, nutiesė plačią kanalų sistemą. Gilūs kalnų tarpekliai sudaro Didžiojo Kaukazo topografines juostas.
Pakrantė
Gruzijos pakrantės ilgis – 310 km. Iš Gruzijos pakrantės 57 km sudaro Adžarijos pakrantė, o 200 km – Abchazijos pakrantė. Gruzija turi 21 946 km² dydžio išskirtinę ekonominę zoną.
Klimatas
Gruzijos klimatui įtakos turi vidutinio drėgnumo klimatas vakaruose ir žemyninis klimatas rytuose. Didysis Kaukazo kalnagūbris švelnina vietos klimatą, saugodamas nuo šalto oro iš šiaurės. Šiltas ir drėgnas oras nuo Juodosios jūros iš vakarų lengvai patenka į pajūrio žemumas. Klimato zonos nustatomos pagal atstumą nuo Juodosios jūros ir aukštį virš jūros lygio. Juodosios jūros pakrantėje, nuo Abchazijos iki Turkijos sienos, ir regione, vadinamame Kolchidės žemuma, esančiame toliau nuo pakrantės, vyrauja subtropinis klimatas, pasižymintis didele drėgme ir gausiais krituliais (1 000-2 000 mm per metus; tuo tarpu Juodosios jūros uoste Batumyje iškrenta 2 500 mm per metus). Šiuose regionuose, kur vidutinė vidutinė žiemos temperatūra yra 5 °C, o vidutinė vasaros temperatūra – 22 °C, auga kelios palmių rūšys.
Rytinio Gruzijos lygumas nuo Juodosios jūros poveikio saugo kalnai, todėl čia vyrauja žemyninis klimatas. Čia vidutinė vasaros temperatūra yra nuo 20 °C iki 24 °C, žiemos – nuo 2 °C iki 4 °C. Drėgmė mažesnė, o per metus iškrenta vidutiniškai 500–800 mm kritulių. Rytuose ir vakaruose esantys alpinio ir aukštikalnių klimato regionai, taip pat pietryčiuose esantis pusdykumės Jorio plokščiakalnio regionas pasižymi skirtingu mikroklimatu.
Aukštesnėse vietovėse kritulių kiekis kartais būna dvigubai didesnis nei rytinėse lygumose. Vakaruose, maždaug iki 650 m aukščio, vyrauja subtropinis klimatas. Tuo tarpu aukščiau (bei į šiaurę ir rytus) vyrauja drėgni ir vidutiniškai šilti orai, vėliau – vėsūs ir drėgni orai. Alpinio klimato sąlygos prasideda maždaug 2100 m aukštyje, o aukščiau nei 3600 m sniego ir ledo būna ištisus metus.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Aplinkosaugos problemos
Nuo devintojo dešimtmečio Juodosios jūros tarša labai pakenkė Gruzijos turizmui. Pagrindinė šios būklės priežastis – netinkamas nuotekų valymas. Pavyzdžiui, Batumyje 1990-ųjų pradžioje tik 18 proc. nuotekų buvo išvaloma prieš išleidžiant jas į jūrą. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje apytikriai 70 proc. paviršinio vandens buvo sveikatai kenksmingų bakterijų, dėl kurių Gruzijoje kilo daug žarnyno ligų.
Karas Abchazijoje padarė didelę žalą šiam regionui būdingoms ekologinėms buveinėms. Kitais atžvilgiais ekspertai manė, kad Gruzijos aplinkosaugos problemos nėra tokios rimtos kaip labiau industrializuotų buvusių sovietinių respublikų. Tačiau posovietiniais metais Gruzijos aplinkosaugos problemų sprendimas nebuvo vienas iš svarbiausių šalies vyriausybės prioritetų. 1993 m. protestuodamas prieš tokį neveiklumą atsistatydino aplinkos apsaugos ministras. 1994 m. sausį Gruzijos Ministrų kabinetas paskelbė apie naują tarpžinybinę aplinkos monitoringo sistemą, kurios tikslas – sutelkti atskiras programas ir pavesti jas valdyti Aplinkos apsaugos ministerijai. Sistema turėtų apimti centrinę aplinkosaugos, informacijos ir mokslinių tyrimų agentūrą. 1993 m. Gruzijos Žaliųjų partija pasinaudojo savo nedideliu kontingentu parlamente, kad iškeltų aplinkosaugos klausimus.
Tolimiausi taškai
- Šiauriausias taškas (de jure): Abchazija
- Šiauriausias taškas (de facto): , Samegrelas-Zemo Svanetija
- Piečiausias taškas: , Kachetija
- Vakariausias taškas (de jure): Abchazija
- Vakariausias taškas (de facto): Adžarija
- Ryčiausias taškas: Dedoplisckaro rajonas, Kachetija (pasienyje su Azerbaidžanu)
Šaltiniai
- Geography of Georgia – 9th grade book; G. Chanturia, D. Kereselidze; p. 43
- „Caucasus - region and mountains, Eurasia“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
- International Geographic Encyclopaedia and Atlas. Springer Science+Business Media. p. 273.
- George Philip & Son (2002). Encyclopedic World Atlas. Oxford University Press. p. 104.
- Bolashvili, Nana; Dittmann, Andreas; King, Lorenz; Neidze, Vazha (2018). National Atlas of Georgia. Steiner Verlag. p. 138. ISBN 978-3-515-12057-9.
- „Asia“. Encyclopædia Britannica. 2021 m. birželio mėn.
- Rennell, James (1830). „IX“. The geographical system of Herodotus examined and explained. 1. Rivington. p. 244.
- „Caucasus“. Encyclopedia Britannica. 2021 m. birželio mėn.
- Curtis, Glenn E. (1995). Armenia, Azerbaijan, and Georgia: country studies (1st leid.). Washington, D.C.: Federal Research Division. pp. 175–177. ISBN 0-8444-0848-4. OCLC 31709972.
- Economic Commission for Europe. „Environmental Performance Reviews: Georgia“, Jungtinių Tautų Organizacija: 2016, p. 105
- goBatumi.com. „Geography“. Website of the Department of Tourism and Resorts of Ajara Autonomous Republic. Suarchyvuotas originalas 2014-04-09. Nuoroda tikrinta 2022-12-12. „The Ajaran coastline is 57 km long.“
- Aleksey Danko (2008 m. lapkričio mėn.). „The Class Roots and Sources of the Aggressive Actions of Georgia Against South Ossetia and Abkhazia and the Aggravation of the Situation in the Caucasus“. Proletarskaya Gazeta #30. Nuoroda tikrinta 2022-12-12. „Moreover, the Abkhazian coast stretches 200 kilometres, which has the potential to significantly increase the influence of either Russia or Georgia on the Black sea, including their military presence.“
- Погода и Климат (rusų). Pogodaiklimat.ru. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-22.
- „Sukhumi“. climatebase.ru. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gruzijos geografija, Kas yra Gruzijos geografija? Ką reiškia Gruzijos geografija?
Gruzijos geografijaZemynas Europa AzijaRegionas KaukazasPlotas 69 700 km 100 zemes 0 vandensPakrante 310 kmSienos Rusija 894 km Turkija 273 km Armenija 219 km Azerbaidzanas 428 kmAuksciausias taskas Schara 5 193 mZemiausias taskas Tarp Pocio ir Kulevio 1 5 2 3 m Ilgiausia upe Alazanis 407 kmDidziausias ezeras Paravanis 37 5 km Gruzija salis Kaukazo regione Juodosios juros pakranteje Kartais laikoma tarpkontinentine salimi nes yra Rytu Europos ir Vakaru Azijos sankirtoje ir siandien paprastai laikoma Europos dalimi Siaureje ir siaures rytuose salis ribojasi su Rusija pietuose su Turkija ir Armenija o pietryciuose su Azerbaidzanu Geografine padetisGruzija is esmes supa Didziojo ir Mazojo Kaukazo kalnai kurie yra naturali riba tarp Rytu Europos ir Vakaru Azijos Kadangi Europos ir Azijos riba is esmes yra istorinis ir kulturinis konstruktas Gruzijos padetis zemyne buvo labai įvairi Anaksimandras riba tarp Europos ir Azijos nustate palei Fazio upe dabartine Rionio upe todel siaurine Gruzijos dalis buvo priskirta Europai o pietine Azijai Sios nuostatos laikesi ir Herodotas Pagal viena XVIII a apibrezima pagal kurį zemyno riba buvo nustatyta Kumos Manyciaus įduba Gruzija ir visas Kaukazas buvo priskirti Azijai Taciau pagal kita apibrezima riba buvo nubrezta ties Arakso upe taigi visa Gruzija atsidure Europoje PavirsiusGruzijos topografijaVelyvo pavasario Gruzijos palydovine nuotrauka Nepaisant nedidelio ploto Gruzijos reljefas yra vienas įvairiausiu tarp buvusiu sovietiniu respubliku Tai viena kalnuociausiu Europos saliu kurios didzioji dalis yra Kaukazo kalnuose o jos siaurine riba is dalies apibrezia Didziojo Kaukazo kalnu grandine Mazojo Kaukazo kalnagubris einantis lygiagreciai Turkijos ir Armenijos sienoms ir Lichio kalnagubris jungiantis Didįjį ir Mazajį Kaukaza sukuria naturalius barjerus kurie is dalies lemia kulturinius ir kalbinius regionu skirtumus Del savo aukscio ir menkai isvystytos transporto infrastrukturos daugelis kalnu kaimu ziema yra praktiskai atskirti nuo isorinio pasaulio Zemes drebejimai ir nuosliauzos kalnuotose vietovese kelia didele gresme gyvybei ir turtui Pastarojo meto stichines nelaimes buvo didziules uolienu ir purvo nuosliauzos Adzarijoje 1989 m del kuriu pietvakariu Gruzijoje tukstanciai zmoniu buvo priversti palikti namus ir du zemes drebejimai 1991 m sugriove kelis kaimus Racoje Aukstutineje Imeretijoje ir Pietu Osetijoje HidrografijaGruzijoje yra apie 25 000 upiu ant daugelio ju yra pastatytos nedideles Vakaruose jos įteka į Juodaja jura o rytuose tekedamos per Azerbaidzana į Kaspijos jura Didziausia upe yra Kura tekanti 1364 km is siaures rytu Turkijos per rytu Gruzijos lygumas sostine Tbilisį ir Kaspijos jura Rionis didziausia Vakaru Gruzijos upe isteka Didziajame Kaukaze ir įteka į Juodaja jura Pocio uoste Sovietu inzinieriai Juodosios juros pakranteje esancias upiu zemumas paverte svarbiausiomis subtropinemis zemes ukio dirvomis isplatino ir istiesino daugelį upes ruozu nutiese placia kanalu sistema Gilus kalnu tarpekliai sudaro Didziojo Kaukazo topografines juostas PakranteSvanetijos regionas siaures vakaru GruzijaVakaru Gruzijos Juodosios juros pakrante su Batumio panorama horizonte Gruzijos pakrantes ilgis 310 km Is Gruzijos pakrantes 57 km sudaro Adzarijos pakrante o 200 km Abchazijos pakrante Gruzija turi 21 946 km dydzio isskirtine ekonomine zona Klimatas Koppen klimato klasifikacijos regionai Gruzijos klimatui įtakos turi vidutinio dregnumo klimatas vakaruose ir zemyninis klimatas rytuose Didysis Kaukazo kalnagubris svelnina vietos klimata saugodamas nuo salto oro is siaures Siltas ir dregnas oras nuo Juodosios juros is vakaru lengvai patenka į pajurio zemumas Klimato zonos nustatomos pagal atstuma nuo Juodosios juros ir aukstį virs juros lygio Juodosios juros pakranteje nuo Abchazijos iki Turkijos sienos ir regione vadinamame Kolchides zemuma esanciame toliau nuo pakrantes vyrauja subtropinis klimatas pasizymintis didele dregme ir gausiais krituliais 1 000 2 000 mm per metus tuo tarpu Juodosios juros uoste Batumyje iskrenta 2 500 mm per metus Siuose regionuose kur vidutine vidutine ziemos temperatura yra 5 C o vidutine vasaros temperatura 22 C auga kelios palmiu rusys Rytinio Gruzijos lygumas nuo Juodosios juros poveikio saugo kalnai todel cia vyrauja zemyninis klimatas Cia vidutine vasaros temperatura yra nuo 20 C iki 24 C ziemos nuo 2 C iki 4 C Dregme mazesne o per metus iskrenta vidutiniskai 500 800 mm krituliu Rytuose ir vakaruose esantys alpinio ir aukstikalniu klimato regionai taip pat pietryciuose esantis pusdykumes Jorio ploksciakalnio regionas pasizymi skirtingu mikroklimatu Aukstesnese vietovese krituliu kiekis kartais buna dvigubai didesnis nei rytinese lygumose Vakaruose mazdaug iki 650 m aukscio vyrauja subtropinis klimatas Tuo tarpu auksciau bei į siaure ir rytus vyrauja dregni ir vidutiniskai silti orai veliau vesus ir dregni orai Alpinio klimato salygos prasideda mazdaug 2100 m aukstyje o auksciau nei 3600 m sniego ir ledo buna istisus metus Tbilisio 1991 2020 m normos bei krastutines reiksmes nuo 1881 m iki dabar klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisAuksciausia C 19 5 22 4 28 9 34 4 35 1 40 2 42 0 40 4 37 9 33 3 27 2 22 8 42 0Vid auksciausia C 6 6 7 7 12 6 18 9 23 1 28 1 31 2 30 9 26 4 19 8 12 8 8 4 18 9Vid temperatura C 2 3 3 1 7 2 12 7 17 2 21 7 24 9 24 7 20 2 14 2 7 9 3 7 13 3Vid zemiausia C 0 8 0 0 3 2 8 4 12 4 16 5 19 8 19 5 15 4 10 4 4 9 1 3 9 3Zemiausia C 24 4 14 8 12 8 3 8 1 0 6 3 9 3 8 9 0 8 6 4 7 1 20 5 24 4Krituliai mm 21 23 29 51 92 85 49 37 27 41 29 23 507Duomenys Pogoda ru net 2022 12 12 Suchumio klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid auksciausia C 10 0 10 7 12 8 16 8 20 4 24 2 26 5 26 8 24 1 20 3 15 6 12 0 18 3Vid zemiausia C 2 2 2 7 4 5 8 3 12 2 16 2 19 0 18 6 14 8 10 4 6 6 3 9 10 0Krituliai mm 102 76 102 102 92 89 83 107 120 114 104 108 1 199Duomenys climatebase ru 2022 12 12Aplinkosaugos problemosNuo devintojo desimtmecio Juodosios juros tarsa labai pakenke Gruzijos turizmui Pagrindine sios bukles priezastis netinkamas nuoteku valymas Pavyzdziui Batumyje 1990 uju pradzioje tik 18 proc nuoteku buvo isvaloma pries isleidziant jas į jura Desimtojo desimtmecio pradzioje apytikriai 70 proc pavirsinio vandens buvo sveikatai kenksmingu bakteriju del kuriu Gruzijoje kilo daug zarnyno ligu Karas Abchazijoje padare didele zala siam regionui budingoms ekologinems buveinems Kitais atzvilgiais ekspertai mane kad Gruzijos aplinkosaugos problemos nera tokios rimtos kaip labiau industrializuotu buvusiu sovietiniu respubliku Taciau posovietiniais metais Gruzijos aplinkosaugos problemu sprendimas nebuvo vienas is svarbiausiu salies vyriausybes prioritetu 1993 m protestuodamas pries tokį neveikluma atsistatydino aplinkos apsaugos ministras 1994 m sausį Gruzijos Ministru kabinetas paskelbe apie nauja tarpzinybine aplinkos monitoringo sistema kurios tikslas sutelkti atskiras programas ir pavesti jas valdyti Aplinkos apsaugos ministerijai Sistema turetu apimti centrine aplinkosaugos informacijos ir moksliniu tyrimu agentura 1993 m Gruzijos Zaliuju partija pasinaudojo savo nedideliu kontingentu parlamente kad iskeltu aplinkosaugos klausimus Tolimiausi taskaiSiauriausias taskas de jure Abchazija Siauriausias taskas de facto Samegrelas Zemo Svanetija Pieciausias taskas Kachetija Vakariausias taskas de jure Abchazija Vakariausias taskas de facto Adzarija Ryciausias taskas Dedoplisckaro rajonas Kachetija pasienyje su Azerbaidzanu SaltiniaiGeography of Georgia 9th grade book G Chanturia D Kereselidze p 43 Caucasus region and mountains Eurasia Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2022 12 12 International Geographic Encyclopaedia and Atlas Springer Science Business Media p 273 George Philip amp Son 2002 Encyclopedic World Atlas Oxford University Press p 104 Bolashvili Nana Dittmann Andreas King Lorenz Neidze Vazha 2018 National Atlas of Georgia Steiner Verlag p 138 ISBN 978 3 515 12057 9 Asia Encyclopaedia Britannica 2021 m birzelio men Rennell James 1830 IX The geographical system of Herodotus examined and explained 1 Rivington p 244 Caucasus Encyclopedia Britannica 2021 m birzelio men Curtis Glenn E 1995 Armenia Azerbaijan and Georgia country studies 1st leid Washington D C Federal Research Division pp 175 177 ISBN 0 8444 0848 4 OCLC 31709972 Economic Commission for Europe Environmental Performance Reviews Georgia Jungtiniu Tautu Organizacija 2016 p 105 goBatumi com Geography Website of the Department of Tourism and Resorts of Ajara Autonomous Republic Suarchyvuotas originalas 2014 04 09 Nuoroda tikrinta 2022 12 12 The Ajaran coastline is 57 km long Aleksey Danko 2008 m lapkricio men The Class Roots and Sources of the Aggressive Actions of Georgia Against South Ossetia and Abkhazia and the Aggravation of the Situation in the Caucasus Proletarskaya Gazeta 30 Nuoroda tikrinta 2022 12 12 Moreover the Abkhazian coast stretches 200 kilometres which has the potential to significantly increase the influence of either Russia or Georgia on the Black sea including their military presence Pogoda i Klimat rusu Pogodaiklimat ru Suarchyvuota is originalo 2021 03 22 Sukhumi climatebase ru Nuoroda tikrinta 2022 12 12