Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Armėnijos Arminijos emyratas arab إمارة أرمينيا imārat Arminiya dar vadintas Armėnijos ostikanatu arm Արմինիա ոստիկանութ
Arminijos emyratas
Armėnijos (Arminijos) emyratas (arab. إمارة أرمينيا = imārat Arminiya), dar vadintas Armėnijos ostikanatu (arm. Արմինիա ոստիկանություն, Arminia vostikanut'yun) – istorinė valstybė, Arabų kalifato dalis Azijoje, gyvavusi VII-IX a. Ji apėmė Armėnijos kalnyną (Senovės Armėnijos kultūrinį regioną – dabartinės Armėnija, pietų Gruzija, rytų Turkija, šiaurės vakarų Iranas).
| إمارة الارمينيا Arminijos emyratas | ||||
| Kalifato dalis | ||||
| ||||
| Emyratas nuo 750 m. | ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | karalystė | |||
| Istorija | ||||
| - Prijungimas prie Kalifato | 685 m. Įkurtas d. | |||
| - Valdžią paima Sadžidai | 889 m. | |||
Istorija
Įkūrimas
Iki Kalifato sukūrimo Armėnija buvo padalinta tarp Sasanidų Persijos ir Bizantijos. Manoma, kad pirmą kartą arabai užpuolė Armėnijos teritorijas 642 m. Jie apgulė tuometinį Armėnijos marzpanato centrą Dviną ir grįžo iš žygio su 35 tūkst. belaisvių. Sekančiais metais jie vėl užpuolė Armėniją, tačiau juos atmušė vyriausiasis armėnų karvedys . Bizantijos imperatorius jį pripažino Armėnijos marzpanu, bet pareikalavo vasaliteto. Tiesa, 653 m. Teodoras Rštunis perėjo į arabų pusę, išvijo Bizantijos karines pajėgas, ir netgi sugebėjo prisijungti dalį jų valdų.
657 m. Kalifate prasidėjus pilietiniam karui, arabai kuriam laikui pasitraukė, tačiau 661 m. kalifas Muavija grįžo su naujom pajėgomis ir privertė vietos kunigaikščius mokėti mokesčius Kalifatui. Tiesa, nors teritorija buvo laikoma Kalifato dalimi, arabų kontrolė buvo nedidelė, ji apsiribojo mokesčių rinkimu, o kunigaikščiai džiaugėsi didele autonomija.
Situacija keitėsi 700 m., valdant Kalifui Abd al Malikui. Šio brolis pavergė armėnų kunigaikščius, o šiems sukilus 705 m. žiauriai numalšino sukilimą. Armėnija kartu su Kaukazo Albanija ir Iberija buvo sujungta į vieną valdą, pavadintą Arminija (الارمينيا). Tiesa, emyrate buvo išskiriamos trys dalys: Pirmoji Arminija atitiko Kaukazo Albanijos teritorijas, Antroji Arminija - Gruzijos, o Trečioji Arminija apėmė Armėnijos kalnyną.
Kalifato kontrolė
Sostinėje Dvine rezidavo valdytojas, tituluojamas ostikanu, ir čia buvo laikomos Kalifato karinės pajėgos. Tiesa, atskirose vietovėse stiprią valdžią turėjo kunigaikščiai (nachararai), kuriems visiems vadovavo didysis kunigaikštis ().
Kalifatą užvaldžius Abasidams, Armėnijoje prasidėjo dar didesnis spaudimas ir laisvių suvaržymai. 774 m. tai sukėlė didelį armėnų sukilimą, kurį arabai numašino ypač žiauriai. Didelė dalis armėnų ir gruzinų kilmingųjų giminių (pvz. ) buvo išnaikintos, nusilpnintos, arba priverstos migruoti. Sumažėjusį gyventojų skaičių kompensavo greitas apgyvendinimas arabų gentimis ir islamizacija. Rytinė emyrato dalis (Pirmoji Armėnija) buvo islamizuota. Vietoj senųjų giminių iškilo naujos armėnų giminės: ir Bagratuniai.
Žlugimas
| Armėnijos istorija |
| Senovės Armėnija |
| Omejadų kalifatas (Arminijos em.) |
| Armėnijos karalystė (Bagratuniai) |
| Vaspurakano, , , Siuniko, Chačeno, , , valstybės |
| Seldžiukų imperija: |
| , Šadadidai, Saltukidai, , , , emyratai, |
| Gruzijos karalystė () |
| Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
| Osmanų imperija, Safavidų imperija |
| (Armėnų žudynės, ) |
| Rusijos imperija () |
| Armėnijos Demokratinė Respublika |
| (Armėnijos SSR) |
| Armėnijos Respublika |
Nuo VIII a. pabaigos emyrato šiaurinės teritorijos buvo vis mažiau kontroliuojamos, kas leido čia įsigalėti vietos dinastijoms, kurios peraugo į nepriklausomas valstybes. Nuo emyrato atsiskyrė Derbento emyratas, Širvanšachų valstybė, , Iberijos karalystė, , ir kt.
884 m. vakarinėse emyrato periferijose karūnavosi Armėnijos karaliumi, taip įkurdamas Armėnijos karalystę. Jis siekė suvienyti likusias armėnų žemes. Jo sūnus pradėjo karą prieš naujai paskirtą emyrą ir sugebėjo užimti emyrato sostinę Dviną. Emyras buvo priverstas kelti sostinę į rytus ir savo rezidencija padarė Bardą. Taip iš emyrato likučių susikūrė Sadžidų valstybė.
Nuorodos
- Canard, Marius & Cahen, Claude (1960). "Armīniya". In Gibb, H. A. R.; Kramers, J. H.; Lévi-Provençal, E.; Schacht, J.; Lewis, B. & Pellat, Ch. (eds.). The Encyclopaedia of Islam, New Edition, Volume I: A–B. Leiden: E. J. Brill. pp. 634–640.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arminijos emyratas, Kas yra Arminijos emyratas? Ką reiškia Arminijos emyratas?
Armenijos Arminijos emyratas arab إمارة أرمينيا imarat Arminiya dar vadintas Armenijos ostikanatu arm Արմինիա ոստիկանություն Arminia vostikanut yun istorine valstybe Arabu kalifato dalis Azijoje gyvavusi VII IX a Ji apeme Armenijos kalnyna Senoves Armenijos kulturinį regiona dabartines Armenija pietu Gruzija rytu Turkija siaures vakaru Iranas إمارة الارمينيا Arminijos emyratasKalifato dalis 685 889 Location of Arminijos emyratasEmyratas nuo 750 m SostineValdymo forma karalysteIstorija Prijungimas prie Kalifato 685 m Įkurtas d Valdzia paima Sadzidai 889 m IstorijaĮkurimas Iki Kalifato sukurimo Armenija buvo padalinta tarp Sasanidu Persijos ir Bizantijos Manoma kad pirma karta arabai uzpuole Armenijos teritorijas 642 m Jie apgule tuometinį Armenijos marzpanato centra Dvina ir grįzo is zygio su 35 tukst belaisviu Sekanciais metais jie vel uzpuole Armenija taciau juos atmuse vyriausiasis armenu karvedys Bizantijos imperatorius jį pripazino Armenijos marzpanu bet pareikalavo vasaliteto Tiesa 653 m Teodoras Rstunis perejo į arabu puse isvijo Bizantijos karines pajegas ir netgi sugebejo prisijungti dalį ju valdu 657 m Kalifate prasidejus pilietiniam karui arabai kuriam laikui pasitrauke taciau 661 m kalifas Muavija grįzo su naujom pajegomis ir priverte vietos kunigaikscius moketi mokescius Kalifatui Tiesa nors teritorija buvo laikoma Kalifato dalimi arabu kontrole buvo nedidele ji apsiribojo mokesciu rinkimu o kunigaiksciai dziaugesi didele autonomija Situacija keitesi 700 m valdant Kalifui Abd al Malikui Sio brolis paverge armenu kunigaikscius o siems sukilus 705 m ziauriai numalsino sukilima Armenija kartu su Kaukazo Albanija ir Iberija buvo sujungta į viena valda pavadinta Arminija الارمينيا Tiesa emyrate buvo isskiriamos trys dalys Pirmoji Arminija atitiko Kaukazo Albanijos teritorijas Antroji Arminija Gruzijos o Trecioji Arminija apeme Armenijos kalnyna Kalifato kontrole Sostineje Dvine rezidavo valdytojas tituluojamas ostikanu ir cia buvo laikomos Kalifato karines pajegos Tiesa atskirose vietovese stipria valdzia turejo kunigaiksciai nachararai kuriems visiems vadovavo didysis kunigaikstis Kalifata uzvaldzius Abasidams Armenijoje prasidejo dar didesnis spaudimas ir laisviu suvarzymai 774 m tai sukele didelį armenu sukilima kurį arabai numasino ypac ziauriai Didele dalis armenu ir gruzinu kilminguju giminiu pvz buvo isnaikintos nusilpnintos arba priverstos migruoti Sumazejusį gyventoju skaiciu kompensavo greitas apgyvendinimas arabu gentimis ir islamizacija Rytine emyrato dalis Pirmoji Armenija buvo islamizuota Vietoj senuju giminiu iskilo naujos armenu gimines ir Bagratuniai Zlugimas Armenijos istorijaSenoves ArmenijaOmejadu kalifatas Arminijos em Armenijos karalyste Bagratuniai Vaspurakano Siuniko Chaceno valstybesSeldziuku imperija Sadadidai Saltukidai emyratai Gruzijos karalyste Ilchanatas gt Kara Kojunlu gt Ak KojunluOsmanu imperija Safavidu imperija Armenu zudynes Rusijos imperija Armenijos Demokratine Respublika Armenijos SSR Armenijos Respublika Nuo VIII a pabaigos emyrato siaurines teritorijos buvo vis maziau kontroliuojamos kas leido cia įsigaleti vietos dinastijoms kurios peraugo į nepriklausomas valstybes Nuo emyrato atsiskyre Derbento emyratas Sirvansachu valstybe Iberijos karalyste ir kt 884 m vakarinese emyrato periferijose karunavosi Armenijos karaliumi taip įkurdamas Armenijos karalyste Jis sieke suvienyti likusias armenu zemes Jo sunus pradejo kara pries naujai paskirta emyra ir sugebejo uzimti emyrato sostine Dvina Emyras buvo priverstas kelti sostine į rytus ir savo rezidencija padare Barda Taip is emyrato likuciu susikure Sadzidu valstybe NuorodosCanard Marius amp Cahen Claude 1960 Arminiya In Gibb H A R Kramers J H Levi Provencal E Schacht J Lewis B amp Pellat Ch eds The Encyclopaedia of Islam New Edition Volume I A B Leiden E J Brill pp 634 640