Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
TSRS griūtis SSRS griūtis TSRS žlugimas SSRS žlugimas TSRS subyrėjimas arba SSRS subyrėjimas buvo laipsniškas Tarybų Sąj
SSRS žlugimas
TSRS griūtis, SSRS griūtis, TSRS žlugimas, SSRS žlugimas, TSRS subyrėjimas arba SSRS subyrėjimas, buvo laipsniškas Tarybų Sąjungos žlugimas, prasidėjęs 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai priėmus Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, paspartėjęs žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui ir pasibaigęs 1991 m. gruodžio mėn. 1991 m. rugsėjo 6 d. TSRS pripažino visišką 1940 m. okupuotų Baltijos šalių nepriklausomybę. 1991 m. gruodžio 26 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos – Respublikų tarybos aukštieji rūmai, įsteigti 1991 m. rugsėjo 5 d., priėmė deklaraciją dėl TSRS egzistavimo nutraukimo (deklaracija nr. 142-Н Декларация Совета Республик Верховного Совета СССР в связи с созданием Содружества Независимых Государств).
Gorbačiovo reformos
Eiga
Michailas Gorbačiovas atėjęs į valdžią pamažu pakeitė kelis TSRS respublikų komunistų partijų pirmuosius sekretorius, senuosius konservatyvius gerontokratus pakeisdamas jaunesniais vietos lyderiais. Buvo ir ne visai sėkmingų atvejų – pvz., buvo kilę studentų protestai, kai korumpuotą kazachą Kazachstano TSR pakeitė etniniu rusu, tačiau daugeliu atveju procesas pasiteisino. Vienas iš šalutinių kadrų keitimų politikos padarinių buvo tas, kad naujieji sovietinių respublikų lyderiai buvo tik pradėję savo politinę karjerą ir buvo daug labiau priklausomi nuo vietos gyventojų nuotaikų. Gorbačiovo bandymai pakeisti sovietinę ekonomiką privedė prie išvados, kad jo reformoms trukdo įsišaknijęs TSKP valdžios aparatas. Po ekonominių reformų sekė politinės reformos. Respublikų ir regionų elito ir nomenklatūros atstovai pamatė, kad reformos suteikė jiems galimybę iš esmės išsivaduoti iš Maskvos centro kontrolės. 1988 m. lapkričio 16 d. Estijos TSR Aukščiausioji Taryba pirmoji priėmė suvereniteto deklaraciją, o 1989 m. gegužės ir liepos mėnesiais tai atitinkamai padarė Lietuvos TSR ir Latvijos TSR Aukščiausiosios Tarybos.
Valdžios decentralizacija ir atvirumo politika sudarė prielaidas įsižiebti ilgalaikiams nacionaliniams konfliktams ir nepriklausomybės judėjimams. 1988 m. prasidėjo armėnų ir azerbaidžaniečių etniniai susirėmimai dėl Kalnų Karabacho, kurie peraugo į kruvinus etninius susirėmimus. Nepriklausomybės reikalavimai augo Baltijos respublikose ir Gruzijoje. 1989 metų pabaigoje Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija paskelbė apie pasitraukimą iš SSKP. 1990 m. pavasario pradžioje TSRS respublikose vyko vietinių Aukščiausiųjų Tarybų rinkimai, kuriuose leista dalyvauti ir opozicijos atstovams. 1990 m. kovo 11 d. naujai išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, vadovaujama išvakarėse pirmininku išrinktam Vytautui Landsbergiui, paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę. Siūlymas papildyti TSRS Konstituciją punktu, kuris suteiktų TSRS parlamentui teisę atšaukti respublikų įstatymus, sukėlė „suverenitetų paradą“. 1990 metais suverenitetą paskelbė ir kitos TSRS respublikos:
- 1988 m. lapkričio 16 d. – Estijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1989 m. gegužės 26 d. – Lietuvos TSR suvereniteto deklaracija.
- 1989 m. liepos 28 d. – Latvijos TSR suvereniteto deklaracija ,
- 1989 m. liepos 28 d. – Azerbaidžano TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. gegužės 26 d. – Gruzijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. birželio 12 d. – Rusijos TFSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. birželio 20 d. – Uzbekijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. birželio 23 d. – Moldavijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. liepos 16 d. – Ukrainos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. liepos 27 d. – Baltarusijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. rugpjūčio 22 d. – Turkmėnijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. rugpjūčio 23 d. – Armėnijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. rugpjūčio 24 d. – Tadžikijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. spalio 25 d. – Kazachijos TSR suvereniteto deklaracija,
- 1990 m. gruodžio 15 d. – Kirgizijos TSR suvereniteto deklaracija.
Rusijos TFSR autonominių subjektų Aukščiausiosios Tarybos taip pat priėmė suvereniteto deklaracijas: Šiaurės Osetijos ASSR – liepos 20 d., Karelijos ASSR rugpjūčio 9 d., Komijos ASSR rugpjūčio 29 d., – rugpjūčio 30 d., Udmurtijos ASSR – rugsėjo 20 d., Jakutijos ASSR – rugsėjo 27 d., Buriatijos ASSR – spalio 8 d., – spalio 11 d., Kalmukijos ASSR spalio 18 d., Marių ASSR spalio 22 d., Čiuvašijos ASSR spalio 24 d., Altajaus kalnų autonominis rajonas spalio 25 d., – lapkričio 27 d.
Boriso Jelcino atėjimas į valdžią Rusijos TFSR kėlė didžiulę grėsmę TSRS egzistavimui. TSRS ir Rusijos sampratos iš esmės buvo susiliejusios, jos valdymą didžiąja dalimi įgyvendino TSRS valdžia. Rusija neturėjo savo komunistų partijos ar Mokslų akademijos, jų vietą užėmė visasąjunginės organizacijos. Kadangi Rusijai paskelbus savo suverenitetą, TSRS valdžia būtų praradusi savo galios bazę ir taptų visiškai priklausoma nuo respublikų, 1990 m. vasarą buvo įkurta Rusijos komunistų partija, kuri tapo M. Gorbačiovui ir Jelcinui oponuojančių konservatyvių jėgų bastionu.
1990 m. sausį Lietuvos TSR lankėsi TSRS vadovas M. Gorbačiovas. 1990 m. pabaigoje ir 1991 metų pradžioje M. Gorbačiovas bandė jėga trukdyti Baltijos šalims atgauti arba išsaugoti nepriklausomybę. Jo vyriausybėje sustiprėjo jėgos, norėjusios nuslopinti respublikų suverenitetą, prireikus įvedant prezidentinį valdymą ir nepaprastąją padėtį. 1991 m. sausį Gorbačiovas įgaliojo gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, KGB pirmininką Vladimirą Kriučkovą ir vidaus reikalų ministrą Borisą Pugo panaudoti jėgą, kad būtų atkurta centrinė valdžia maištaujančiose respublikose, įskaitant nuo TSRS atsiskyrusioje Lietuvoje. Vilniuje ir Rygoje įvyko kruvinų išpuolių (Vilniuje – prie televizijos bokšto, Rygoje – ). Sausio pabaigoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgoms kartu patruliuoti gatvėse, taip įteisinant kariuomenės panaudojimą tvarkai palaikyti. Iki pat pučo Lietuvos pasieniečių postus užpuldinėdavo OMON daliniai.
1991 m. kovo mėn. Gorbačiovas sukūrė Saugumo Tarybą, kurioje dominavo stiprios centrinės valdžios šalininkai. Kovo 17 d. įvyko referendumas dėl TSRS išsaugojimo, kuriam pritarė 76 % balsavusiųjų, tačiau kurį boikotavo nepriklausomybę paskelbusi Lietuvos Respublika ir sovietinės respublikos, kuriose buvo ryškūs judėjimai už nepriklausomybę.
Gorbačiovas apsisaugojo nuo partijos konservatyvių jėgų, užtikrindamas, kad jis būtų išrinktas TSRS prezidentu. Tačiau partija, nors netekusi galios monopolio, vis tiek turėjo didžiulę įtaką. 1991 m. balandžio 24 d. partijos Centriniame komitete buvo numatytas posėdis, kuriame buvo reikalaujama Gorbačiovo atsistatydinimo iš generalinio sekretoriaus pareigų. Tuo tarpu remiantis referendumo rezultatais, dauguma Sąjungos respublikų norėjo naujos sąjungos, kurioje daugiau politinės (ir ekonominės) galios priklausytų vietos elitui. Kadangi galiojanti TSRS konstitucija tokios galimybės nenumatė, reikėjo naujos sutarties. Prasidėjo vadinamosios Novo-Ogariovo derybos.
1991 m. birželio 12 d. B. Jelcinas laimėjo Rusijos prezidento rinkimus, o liepos 10 dieną prisiekė ginti Rusijos suverenitetą.
Derybose su B. Jelcinu ir Kazachstano lyderiu Nazarbajevu M. Gorbačiovas pasiekė susitarimą dėl naujo sąjungos modelio, pagal kurį respublikos visiškai kontroliuotų savo ekonomiką ir pačios spręstų, kiek prisidėti prie Sąjungos biudžeto. Maskva tebekontroliuotų kariuomenę ir nacionalinį saugumą, tačiau užsienio politika turėtų būti derinama su respublikomis. Jie taip pat susitarė, kad Nazarbajevui bus patikėta vadovauti naujajai profsąjungų vyriausybei. Naujoji sąjungos sutartis turėjo būti pasirašyta 1991 m. rugpjūčio 20 d., tačiau tam kelią užkirto pasirašymo išvakarėse kilęs Rugpjūčio pučas.
Ukrainos situacija
Nuo to laiko, kai į valdžią atėjo buvęs Ukrainos komunistų partijos vadovas Chruščiovas, ukrainiečiai sudarė įtakingą galios bloką Maskvoje. Chruščiovas į daugelį vadovaujančių pareigų paskyrė Ukrainos pareigūnus, įskaitant Leonidą Brežnevą ir Mykolą Pidhornį. Po Kosygino mirties TSRS vyriausybės vadovu tapo iš Ukrainos kilęs Nikolajus Tichonovas. Brežnevo valdančioji frakcija dažnai buvo vadinama Dniepropetrovsko klanu, nes jis į aukštas pareigas paskyrė daug savo vaikystės draugų ir kolegų iš Dniepropetrovsko. Vienas patikimiausių Brežnevo įpėdinių buvo Ukrainos TSR komunistų partijos pirmasis sekretorius Volodymyras Ščerbyckis. Gorbačiovas, nors ir ukrainiečių kilmės, buvo rusas ir su Ukraina ryšių neturėjo. Andropovo inicijuoti ir Gorbačiovo tęsiami personalo pokyčiai iš esmės nutraukė Ukrainos įtaką Maskvoje. Ukrainiečių nomenklatūra jautėsi išduota. Nepasitenkinimą Gorbačiovu tik sustiprino 1986 m . Černobylio atominės elektrinės katastrofa. 1989 metų rudenį M. Gorbačiovas atleido Ščerbitskį iš pareigų. Per tą laiką Ukrainoje buvo įkurta organizacija „Rukh“, panaši į Lietuvos Sąjūdį, iš pradžių palaikiusi Gorbačiovo perestroiką, bet 1990 m. spalį stojusi į Ukrainos nepriklausomybės šalininkų pusę.
Po apsilankymo Maskvoje 1991 metų rugpjūčio 1 d. JAV prezidentas Bušas atvyko į Kijevą, kur paragino ukrainiečius išsaugoti Sąjungą. Tuo metu tiek Gorbačiovas, tiek Jelcinas manė, kad Ukrainai turėtų būti neleista pasiekti nepriklausomybę. Bušą Kijeve pasitiko Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Leonidas Kravčiukas, balansavęs tarp sovietinės nomenklatūros ir Ukrainos nepriklausomybę palaikančių deputatų interesų. Kravčiukas, buvęs komunistų partijos ideologinis sekretorius, gynė Ukrainos nepriklausomybės idėją. Bušas savo kalboje gynė mintį, kad M. Gorbačiovo reformos ukrainiečiams jau suteikia politinę ir ekonominę laisvę, o nepriklausomybė jiems esą būtina nėra.
Žlugus rugpjūčio pučui
Jau 1990 metų pradžioje Baltijos šalys buvo priėmusios nepriklausomybės deklaracijas, kurias TSRS valdžia pripažino tik 1991 metų rugsėjo 6 d. Iki 1991 metų spalio vidurio kitos TSRS respublikos, išskyrus Kazachstaną ir Rusiją, taip pat paskelbė visišką nepriklausomybę.
1991 m. lapkritį TSRS pagrindu buvo bandoma sukurti buvusių sovietinių respublikų konfederaciją, turinčią bendras ginkluotąsias pajėgas ir užsienio politiką, bet savarankišką vidaus politiką ar kažką panašaus. TSRS prezidentui Gorbačiovui pritarus, 1991 m. lapkritį buvo parengtas naujos sąjungos sutarties projektas, numatantis Suverenių Valstybių Sąjungos (Союз Суверенных Государственных, CCГ) kūrimą. Tokia sąjunga būtų buvusi suverenių respublikų konfederacija, turinti bendras ginkluotąsias pajėgas ir užsienio politiką, bet nepriklausomą vidaus politiką.
Lapkričio 14 d. tik septynių šalių (Rusijos TFSR, Baltarusijos ir penkių Sovietų Centrinės Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano) vyriausybės susitarė 1991 m. gruodžio 9 d. Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyti naują konfederacijos sutartį.
NVS įkūrimas
Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai atsisakius prisijungti prie planuojamos konfederacijos, 1991 m. gruodžio 8 d., po Beloveže vykusio susitikimo, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos prezidentai paskelbė esantys pasirengę sukurti Nepriklausomų valstybių sąjungą (NVS) vietoje anksčiau planuotos NVS konfederacijos. Baltarusijos, Rusijios TFSR ir Ukrainos prezidentai susirinko į diskusiją Belovežo girioje, kur konstatavo, kad „derybos dėl naujos sąjungos sutarties rengimo pateko į aklavietę, o objektyvus respublikų išstojimo iš TSRS procesas ir nepriklausomų valstybių kūrimas tapo realybe“. Pasibaigus deryboms buvo pasirašyta Belovežo sutartis (Беловежское соглашенье), kuria remiantis įsteigta nauja tarptautinė organizacija – Nepriklausomų valstybių sąjunga. Realią valdžią praradęs TSRS prezidentas tai pavadino konstituciniu perversmu, tačiau nesugebėjo pasirašyti planuojamos sąjungos sutarties.
Gruodžio 11 dieną TSRS Konstitucinės priežiūros komitetas pasmerkė Belovežo susitarimą, tačiau šis pareiškimas neturėjo teisinių pasekmių, o gruodžio 12 d. SSKP Aukščiausioji Taryba ratifikavo NVS kūrimo sutartį ir denonsavo (atšaukė) 1922 m. gruodžio 30 d. Rusijos TFSR, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR ir Užkaukazės TFSR sutartis dėl TSRS sukūrimo.
1991 m. gruodžio 21 d. per susitikimą Almatoje dar aštuonių šalių (Azerbaidžano, Armėnijos, Moldovos ir penkių Vidurinės Azijos respublikų) prezidentai pasirašė deklaraciją dėl savo šalių prisijungimo prie NVS sutarties (1993–2008 m. NVS nare buvo ir Gruzija).
1991 m. gruodžio 25 d. TSRS prezidentas Gorbačiovas paskelbė „dėl principinių sumetimų“ nutraukiantis savo veiklą šiose pareigose, pasirašė įsakymą atsisakyti vyriausiojo TSRS ginkluotųjų pajėgų vado įgaliojimų. Strateginių branduolinių ginklų kontrolė perduota Rusijos prezidentui Jelcinui. Virš Maskvos Kremliaus buvo nuleista TSRS vėliava, vietoje jos pakeliant Rusijos vėliavą.
1991 m. gruodžio 26 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos – Respublikų Tarybos – aukštieji rūmai, išlaikę kvorumą, priėmė Deklaraciją dėl NVS sukūrimo nutraukiant TSRS egzistavimą.
1991 m. gruodžio 31 d. JT priėmė Rusijos prezidento prašymą pripažinti Rusijos Federaciją TSRS teisių ir pareigų paveldėtoja.
Nepriklausomybės deklaracijų chronologija
- Lietuva – 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos TSR suvereniteto deklaracija priimta dar 1989 m. gegužės 26 d.)
- Gruzija – 1991 metų balandžio 9 d.,
- Estija – 1991 m. rugpjūčio 20 d. (Estijos TSR suvereniteto deklaracija priimta dar 1988 m. lapkričio 16 d.),
- Latvija – 1991 m. rugpjūčio 21 d. (Latvijos TSR suvereniteto deklaracija priimta dar dar 1989 m. liepos 28 d.),
- Ukraina – 1991 m. rugpjūčio 24 d.,
- Baltarusija – 1991 m.rugpjūčio 25 d.,
- Moldova – 1991 m. rugpjūčio 27 d.,
- Azerbaidžanas – 1991 m. rugpjūčio 30 d.,
- Kirgizija – 1991 m. rugpjūčio 31 d.,
- Uzbekistanas – 1991 m. rugsėjo 1 d.,
- Tadžikistanas – 1991 m. rugsėjo 9 d.,
- Armėnija – 1991 m. rugsėjo 21 d.,
- Turkmėnistanas – 1991 m. spalio 16 d.,
- Kazachstanas – 1991 m. gruodžio 16 d.,
- Rusijos Federacija – 1991 m. gruodžio 24 d., kai šios prezidentas Jelcinas pateikė JT prašymą pripažinti Rusijos Federaciją teisėta TSRS paveldėtoja.
Šaltiniai
- К СОЮЗУ СУВЕРЕННЫХ НАРОДОВ Сборник документов КПСС, законодательных актов, деклараций, обращений и президентских указов, посвященных проблеме национально-государственного суверенитета. Москва: 1991 (rus.)
- The Last Empire: The Final Days of the Soviet Union
- The Last Empire: The Final Days of the Soviet Union
- Проект договора о Союзе Суверенных Государств (publikuota laikraštyje „Правда“ 1991 n, lapkričio 27 d.)
- Проект договора об ССГ-конфедерации (ноябрь 1991)
- Соглашение о создании Содружества Независимых Государств (1991)
- Декларация Совета Республик ВС СССР в связи с созданием Содружества Независимых Государств от 26.12.1991 № 142-Н
Nuorodos
- Pjero Ovaso darytos nuotraukos, dokumentuojančios TSRS subyrėjimą
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie SSRS žlugimas, Kas yra SSRS žlugimas? Ką reiškia SSRS žlugimas?
TSRS griutis SSRS griutis TSRS zlugimas SSRS zlugimas TSRS subyrejimas arba SSRS subyrejimas buvo laipsniskas Tarybu Sajungos zlugimas prasidejes 1990 m kovo 11 d Lietuvos TSR Auksciausiajai Tarybai priemus Lietuvos valstybes atkurimo akta paspartejes zlugus 1991 m rugpjucio pucui ir pasibaiges 1991 m gruodzio men 1991 m rugsejo 6 d TSRS pripazino visiska 1940 m okupuotu Baltijos saliu nepriklausomybe 1991 m gruodzio 26 d TSRS Auksciausiosios Tarybos Respubliku tarybos aukstieji rumai įsteigti 1991 m rugsejo 5 d prieme deklaracija del TSRS egzistavimo nutraukimo deklaracija nr 142 N Deklaraciya Soveta Respublik Verhovnogo Soveta SSSR v svyazi s sozdaniem Sodruzhestva Nezavisimyh Gosudarstv Belovezo sutarties pasirasymas 1991 m gruodzio 8 d Gorbaciovo reformosEiga Michailas Gorbaciovas atejes į valdzia pamazu pakeite kelis TSRS respubliku komunistu partiju pirmuosius sekretorius senuosius konservatyvius gerontokratus pakeisdamas jaunesniais vietos lyderiais Buvo ir ne visai sekmingu atveju pvz buvo kile studentu protestai kai korumpuota kazacha Kazachstano TSR pakeite etniniu rusu taciau daugeliu atveju procesas pasiteisino Vienas is salutiniu kadru keitimu politikos padariniu buvo tas kad naujieji sovietiniu respubliku lyderiai buvo tik pradeje savo politine karjera ir buvo daug labiau priklausomi nuo vietos gyventoju nuotaiku Gorbaciovo bandymai pakeisti sovietine ekonomika privede prie isvados kad jo reformoms trukdo įsisaknijes TSKP valdzios aparatas Po ekonominiu reformu seke politines reformos Respubliku ir regionu elito ir nomenklaturos atstovai pamate kad reformos suteike jiems galimybe is esmes issivaduoti is Maskvos centro kontroles 1988 m lapkricio 16 d Estijos TSR Auksciausioji Taryba pirmoji prieme suvereniteto deklaracija o 1989 m geguzes ir liepos menesiais tai atitinkamai padare Lietuvos TSR ir Latvijos TSR Auksciausiosios Tarybos Valdzios decentralizacija ir atvirumo politika sudare prielaidas įsiziebti ilgalaikiams nacionaliniams konfliktams ir nepriklausomybes judejimams 1988 m prasidejo armenu ir azerbaidzanieciu etniniai susiremimai del Kalnu Karabacho kurie peraugo į kruvinus etninius susiremimus Nepriklausomybes reikalavimai augo Baltijos respublikose ir Gruzijoje 1989 metu pabaigoje Algirdo Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistu partija paskelbe apie pasitraukima is SSKP 1990 m pavasario pradzioje TSRS respublikose vyko vietiniu Auksciausiuju Tarybu rinkimai kuriuose leista dalyvauti ir opozicijos atstovams 1990 m kovo 11 d naujai isrinkta Lietuvos TSR Auksciausioji Taryba vadovaujama isvakarese pirmininku isrinktam Vytautui Landsbergiui paskelbe atkurianti Lietuvos nepriklausomybe Siulymas papildyti TSRS Konstitucija punktu kuris suteiktu TSRS parlamentui teise atsaukti respubliku įstatymus sukele suverenitetu parada 1990 metais suvereniteta paskelbe ir kitos TSRS respublikos 1988 m lapkricio 16 d Estijos TSR suvereniteto deklaracija 1989 m geguzes 26 d Lietuvos TSR suvereniteto deklaracija 1989 m liepos 28 d Latvijos TSR suvereniteto deklaracija 1989 m liepos 28 d Azerbaidzano TSR suvereniteto deklaracija 1990 m geguzes 26 d Gruzijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m birzelio 12 d Rusijos TFSR suvereniteto deklaracija 1990 m birzelio 20 d Uzbekijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m birzelio 23 d Moldavijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m liepos 16 d Ukrainos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m liepos 27 d Baltarusijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m rugpjucio 22 d Turkmenijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m rugpjucio 23 d Armenijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m rugpjucio 24 d Tadzikijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m spalio 25 d Kazachijos TSR suvereniteto deklaracija 1990 m gruodzio 15 d Kirgizijos TSR suvereniteto deklaracija Rusijos TFSR autonominiu subjektu Auksciausiosios Tarybos taip pat prieme suvereniteto deklaracijas Siaures Osetijos ASSR liepos 20 d Karelijos ASSR rugpjucio 9 d Komijos ASSR rugpjucio 29 d rugpjucio 30 d Udmurtijos ASSR rugsejo 20 d Jakutijos ASSR rugsejo 27 d Buriatijos ASSR spalio 8 d spalio 11 d Kalmukijos ASSR spalio 18 d Mariu ASSR spalio 22 d Ciuvasijos ASSR spalio 24 d Altajaus kalnu autonominis rajonas spalio 25 d lapkricio 27 d Boriso Jelcino atejimas į valdzia Rusijos TFSR kele didziule gresme TSRS egzistavimui TSRS ir Rusijos sampratos is esmes buvo susiliejusios jos valdyma didziaja dalimi įgyvendino TSRS valdzia Rusija neturejo savo komunistu partijos ar Mokslu akademijos ju vieta uzeme visasajungines organizacijos Kadangi Rusijai paskelbus savo suvereniteta TSRS valdzia butu praradusi savo galios baze ir taptu visiskai priklausoma nuo respubliku 1990 m vasara buvo įkurta Rusijos komunistu partija kuri tapo M Gorbaciovui ir Jelcinui oponuojanciu konservatyviu jegu bastionu 1990 m sausį Lietuvos TSR lankesi TSRS vadovas M Gorbaciovas 1990 m pabaigoje ir 1991 metu pradzioje M Gorbaciovas bande jega trukdyti Baltijos salims atgauti arba issaugoti nepriklausomybe Jo vyriausybeje sustiprejo jegos norejusios nuslopinti respubliku suvereniteta prireikus įvedant prezidentinį valdyma ir nepaprastaja padetį 1991 m sausį Gorbaciovas įgaliojo gynybos ministra Dmitriju Jazova KGB pirmininka Vladimira Kriuckova ir vidaus reikalu ministra Borisa Pugo panaudoti jega kad butu atkurta centrine valdzia maistaujanciose respublikose įskaitant nuo TSRS atsiskyrusioje Lietuvoje Vilniuje ir Rygoje įvyko kruvinu ispuoliu Vilniuje prie televizijos boksto Rygoje Sausio pabaigoje buvo priimtas įstatymas leidziantis Vidaus reikalu ir Krasto apsaugos ministerijos pajegoms kartu patruliuoti gatvese taip įteisinant kariuomenes panaudojima tvarkai palaikyti Iki pat puco Lietuvos pasienieciu postus uzpuldinedavo OMON daliniai 1991 m kovo men Gorbaciovas sukure Saugumo Taryba kurioje dominavo stiprios centrines valdzios salininkai Kovo 17 d įvyko referendumas del TSRS issaugojimo kuriam pritare 76 balsavusiuju taciau kurį boikotavo nepriklausomybe paskelbusi Lietuvos Respublika ir sovietines respublikos kuriose buvo ryskus judejimai uz nepriklausomybe Gorbaciovas apsisaugojo nuo partijos konservatyviu jegu uztikrindamas kad jis butu isrinktas TSRS prezidentu Taciau partija nors netekusi galios monopolio vis tiek turejo didziule įtaka 1991 m balandzio 24 d partijos Centriniame komitete buvo numatytas posedis kuriame buvo reikalaujama Gorbaciovo atsistatydinimo is generalinio sekretoriaus pareigu Tuo tarpu remiantis referendumo rezultatais dauguma Sajungos respubliku norejo naujos sajungos kurioje daugiau politines ir ekonomines galios priklausytu vietos elitui Kadangi galiojanti TSRS konstitucija tokios galimybes nenumate reikejo naujos sutarties Prasidejo vadinamosios Novo Ogariovo derybos 1991 m birzelio 12 d B Jelcinas laimejo Rusijos prezidento rinkimus o liepos 10 diena prisieke ginti Rusijos suvereniteta Derybose su B Jelcinu ir Kazachstano lyderiu Nazarbajevu M Gorbaciovas pasieke susitarima del naujo sajungos modelio pagal kurį respublikos visiskai kontroliuotu savo ekonomika ir pacios sprestu kiek prisideti prie Sajungos biudzeto Maskva tebekontroliuotu kariuomene ir nacionalinį sauguma taciau uzsienio politika turetu buti derinama su respublikomis Jie taip pat susitare kad Nazarbajevui bus patiketa vadovauti naujajai profsajungu vyriausybei Naujoji sajungos sutartis turejo buti pasirasyta 1991 m rugpjucio 20 d taciau tam kelia uzkirto pasirasymo isvakarese kiles Rugpjucio pucas Ukrainos situacija Nuo to laiko kai į valdzia atejo buves Ukrainos komunistu partijos vadovas Chrusciovas ukrainieciai sudare įtakinga galios bloka Maskvoje Chrusciovas į daugelį vadovaujanciu pareigu paskyre Ukrainos pareigunus įskaitant Leonida Brezneva ir Mykola Pidhornį Po Kosygino mirties TSRS vyriausybes vadovu tapo is Ukrainos kiles Nikolajus Tichonovas Breznevo valdancioji frakcija daznai buvo vadinama Dniepropetrovsko klanu nes jis į aukstas pareigas paskyre daug savo vaikystes draugu ir kolegu is Dniepropetrovsko Vienas patikimiausiu Breznevo įpediniu buvo Ukrainos TSR komunistu partijos pirmasis sekretorius Volodymyras Scerbyckis Gorbaciovas nors ir ukrainieciu kilmes buvo rusas ir su Ukraina rysiu neturejo Andropovo inicijuoti ir Gorbaciovo tesiami personalo pokyciai is esmes nutrauke Ukrainos įtaka Maskvoje Ukrainieciu nomenklatura jautesi isduota Nepasitenkinima Gorbaciovu tik sustiprino 1986 m Cernobylio atomines elektrines katastrofa 1989 metu rudenį M Gorbaciovas atleido Scerbitskį is pareigu Per ta laika Ukrainoje buvo įkurta organizacija Rukh panasi į Lietuvos Sajudį is pradziu palaikiusi Gorbaciovo perestroika bet 1990 m spalį stojusi į Ukrainos nepriklausomybes salininku puse Po apsilankymo Maskvoje 1991 metu rugpjucio 1 d JAV prezidentas Busas atvyko į Kijeva kur paragino ukrainiecius issaugoti Sajunga Tuo metu tiek Gorbaciovas tiek Jelcinas mane kad Ukrainai turetu buti neleista pasiekti nepriklausomybe Busa Kijeve pasitiko Auksciausiosios Tarybos pirmininkas Leonidas Kravciukas balansaves tarp sovietines nomenklaturos ir Ukrainos nepriklausomybe palaikanciu deputatu interesu Kravciukas buves komunistu partijos ideologinis sekretorius gyne Ukrainos nepriklausomybes ideja Busas savo kalboje gyne mintį kad M Gorbaciovo reformos ukrainieciams jau suteikia politine ir ekonomine laisve o nepriklausomybe jiems esa butina nera Zlugus rugpjucio pucuiJau 1990 metu pradzioje Baltijos salys buvo priemusios nepriklausomybes deklaracijas kurias TSRS valdzia pripazino tik 1991 metu rugsejo 6 d Iki 1991 metu spalio vidurio kitos TSRS respublikos isskyrus Kazachstana ir Rusija taip pat paskelbe visiska nepriklausomybe 1991 m lapkritį TSRS pagrindu buvo bandoma sukurti buvusiu sovietiniu respubliku konfederacija turincia bendras ginkluotasias pajegas ir uzsienio politika bet savarankiska vidaus politika ar kazka panasaus TSRS prezidentui Gorbaciovui pritarus 1991 m lapkritį buvo parengtas naujos sajungos sutarties projektas numatantis Suvereniu Valstybiu Sajungos Soyuz Suverennyh Gosudarstvennyh CCG kurima Tokia sajunga butu buvusi suvereniu respubliku konfederacija turinti bendras ginkluotasias pajegas ir uzsienio politika bet nepriklausoma vidaus politika Lapkricio 14 d tik septyniu saliu Rusijos TFSR Baltarusijos ir penkiu Sovietu Centrines Azijos saliu Kazachstano Kirgizijos Tadzikistano Turkmenistano ir Uzbekistano vyriausybes susitare 1991 m gruodzio 9 d Baltarusijos sostineje Minske pasirasyti nauja konfederacijos sutartį NVS įkurimasArmenijai Azerbaidzanui Gruzijai Moldovai ir Ukrainai atsisakius prisijungti prie planuojamos konfederacijos 1991 m gruodzio 8 d po Beloveze vykusio susitikimo Baltarusijos Rusijos ir Ukrainos prezidentai paskelbe esantys pasirenge sukurti Nepriklausomu valstybiu sajunga NVS vietoje anksciau planuotos NVS konfederacijos Baltarusijos Rusijios TFSR ir Ukrainos prezidentai susirinko į diskusija Belovezo girioje kur konstatavo kad derybos del naujos sajungos sutarties rengimo pateko į aklaviete o objektyvus respubliku isstojimo is TSRS procesas ir nepriklausomu valstybiu kurimas tapo realybe Pasibaigus deryboms buvo pasirasyta Belovezo sutartis Belovezhskoe soglashene kuria remiantis įsteigta nauja tarptautine organizacija Nepriklausomu valstybiu sajunga Realia valdzia prarades TSRS prezidentas tai pavadino konstituciniu perversmu taciau nesugebejo pasirasyti planuojamos sajungos sutarties Gruodzio 11 diena TSRS Konstitucines prieziuros komitetas pasmerke Belovezo susitarima taciau sis pareiskimas neturejo teisiniu pasekmiu o gruodzio 12 d SSKP Auksciausioji Taryba ratifikavo NVS kurimo sutartį ir denonsavo atsauke 1922 m gruodzio 30 d Rusijos TFSR Ukrainos TSR Baltarusijos TSR ir Uzkaukazes TFSR sutartis del TSRS sukurimo 1991 m gruodzio 21 d per susitikima Almatoje dar astuoniu saliu Azerbaidzano Armenijos Moldovos ir penkiu Vidurines Azijos respubliku prezidentai pasirase deklaracija del savo saliu prisijungimo prie NVS sutarties 1993 2008 m NVS nare buvo ir Gruzija 1991 m gruodzio 25 d TSRS prezidentas Gorbaciovas paskelbe del principiniu sumetimu nutraukiantis savo veikla siose pareigose pasirase įsakyma atsisakyti vyriausiojo TSRS ginkluotuju pajegu vado įgaliojimu Strateginiu branduoliniu ginklu kontrole perduota Rusijos prezidentui Jelcinui Virs Maskvos Kremliaus buvo nuleista TSRS veliava vietoje jos pakeliant Rusijos veliava 1991 m gruodzio 26 d TSRS Auksciausiosios Tarybos Respubliku Tarybos aukstieji rumai islaike kvoruma prieme Deklaracija del NVS sukurimo nutraukiant TSRS egzistavima 1991 m gruodzio 31 d JT prieme Rusijos prezidento prasyma pripazinti Rusijos Federacija TSRS teisiu ir pareigu paveldetoja Nepriklausomybes deklaraciju chronologijaTSRS zlugimo chronologija Lietuva 1990 m kovo 11 d Lietuvos TSR suvereniteto deklaracija priimta dar 1989 m geguzes 26 d Gruzija 1991 metu balandzio 9 d Estija 1991 m rugpjucio 20 d Estijos TSR suvereniteto deklaracija priimta dar 1988 m lapkricio 16 d Latvija 1991 m rugpjucio 21 d Latvijos TSR suvereniteto deklaracija priimta dar dar 1989 m liepos 28 d Ukraina 1991 m rugpjucio 24 d Baltarusija 1991 m rugpjucio 25 d Moldova 1991 m rugpjucio 27 d Azerbaidzanas 1991 m rugpjucio 30 d Kirgizija 1991 m rugpjucio 31 d Uzbekistanas 1991 m rugsejo 1 d Tadzikistanas 1991 m rugsejo 9 d Armenija 1991 m rugsejo 21 d Turkmenistanas 1991 m spalio 16 d Kazachstanas 1991 m gruodzio 16 d Rusijos Federacija 1991 m gruodzio 24 d kai sios prezidentas Jelcinas pateike JT prasyma pripazinti Rusijos Federacija teiseta TSRS paveldetoja SaltiniaiK SOYuZU SUVERENNYH NARODOV Sbornik dokumentov KPSS zakonodatelnyh aktov deklaracij obrashenij i prezidentskih ukazov posvyashennyh probleme nacionalno gosudarstvennogo suvereniteta Moskva 1991 rus The Last Empire The Final Days of the Soviet Union The Last Empire The Final Days of the Soviet Union Proekt dogovora o Soyuze Suverennyh Gosudarstv publikuota laikrastyje Pravda 1991 n lapkricio 27 d Proekt dogovora ob SSG konfederacii noyabr 1991 Soglashenie o sozdanii Sodruzhestva Nezavisimyh Gosudarstv 1991 Deklaraciya Soveta Respublik VS SSSR v svyazi s sozdaniem Sodruzhestva Nezavisimyh Gosudarstv ot 26 12 1991 142 NNuorodosPjero Ovaso darytos nuotraukos dokumentuojancios TSRS subyrejima Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu