1990–1991 m. Lietuvos pasienio kontrolės punktų puolimai

1990–1991 m. Lietuvos pasienio kontrolės punktų puolimai
Priklauso: Dainuojanti revoliucija
Medininkų pasienio punkto vagonėlis, kuriame vyko Medininkų žudynės
Data 1990 m. gruodžio 17 d. – 1991 m. rugpjūčio 22 d. Vieta Lietuvos pasienis Rezultatas Įgyvendinta Lietuvos valstybinių sienų apsauga
Konflikto šalys
TSRS OMON	Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnyba
Vadovai ir kariniai vadai
	Andrius Butkevičius Virginijus Česnulevičius
Nuostoliai
1 nužudytas	7 nužudyti, 1 mirė nuo sužeidimų, 60 sužeistų

1990–1991 m. Lietuvos pasienio kontrolės punktų puolimai – 1990–1991 m. TSRS pajėgų vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinių sienų kontrolės punktų puldinėjimai.

Istorija

1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atstatanti savo nepriklausomybę. Nepaisydama TSRS nepripažinimo, netrukus Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas ėmėsi spręsti klausimus, susijusius su valstybine siena. Jau kovo 15 d. priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kontrolės postų įsteigimo“, kovo 20 d. – „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklinimo“. Spalio 1 d. pradėta Lietuvos muitinės veikla, o lapkričio mėnesį veikė jau daugiau kaip 50 pasienio kontrolės postų, patruliavo užkardų tarnybos.

TSRS požiūriu didžioji Lietuvos sienų dalis buvo vidinės, o siena su Lenkija – išorinė TSRS siena. Vos pradėję valstybinių sienų apsaugą Lietuvos pasieniečiai turėjo spręsti konfliktines situacijas su būsimais OMON kariškiais, milicininkais (ypač Šalčininkų rajone) bei kolaborantais, taip pat kriminalais ir kontrabandininkais. Trinčiai su TSRS sumažinti pasienio kontrolės postams buvo nurodyta netikrinti iš Lietuvos išvykstančio TSRS ginkluotų pajėgų transporto ir jo krovinių.

TSRS pajėgos Lietuvos pasienio kontrolės punktus pradėjo puldinėti netrukus po 1991 m. Sausio įvykių. Dažniausiai užpuolimų metu būdavo sumušami pasieniečiai, atimami jų asmeniniai daiktai, o pati pasieniečių būstinė – dažniausiai vagonėlis – būdavo sunaikinamas. Puldinėjimai itin suintensyvėjo po to, kai gegužės 18 d. atsakomąja ugnimi nukautas Šalčininkų pasienio kontrolės postą apšaudęs Baltarusijos TSR Varanavo rajono Benekainių apylinkės inspektorius milicijos kapitonas A. Fijazis (rus. А. Фиязь). Lietuvos vyriausybė dėl puolimų kreipėsi į TSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą, vidaus reikalų ministrą Borisą Pugo, gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą bei TSRS Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoją V. Dogužijevą. TSRS vadovybė tvirtino, kad puolimai vykdomi ne jos įsakymu, arba išvis neigė ką nors apie incidentus žinanti. Gegužės pabaigoje B. Pugo TSRS Aukščiausiajai Tarybai pripažino, kad puolimus vykdo jam pavaldi OMON, ir jos veiksmus pateisino, tačiau žadėjo asmeniškai kontroliuoti OMON veiksmus. Puolimams nesiliaujant birželio 28 d. TSRS Vidaus reikalų ministerija ėmėsi veiksmų: Vilniaus karinės įgulos viršininkas generolas majoras perkeltas į Brestą, į kitas pareigas perkeltas OMON dalinių Lietuvoje vadas generolas A. Žitnikovas, sudrausminti Vilniaus OMON vadai. Po TSRS Vidaus reikalų ministerijos įsikišimo puolimai nurimo iki liepos 31 d., kai OMON pajėgos įvykdė daugiausiai aukų pareikalavusį antpuolį – Medininkų žudynes. Po šio įvykio pasienio incidentai pasikartojo tik Rugpjūčio pučo metu. Pučui žlugus išformuotas Lietuvoje veikęs TSRS OMON būrys, ir pasienio incidentai baigėsi.

Puolimai

Data	Vieta	Aprašymas
1990 m. gruodžio 17 d.	Eišiškių PKP	Užpuolikai spaudė pasieniečius apleisti „Lenkų autonominės respublikos“ teritoriją, šiems atsisakius sudaužė pasieniečių vagonėlį, sumušė pamainos viršininką Petrą Pumputį. P. Pumputis neteko sąmonės, ligoninėje jam diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis.
1991 m. sausio 11 d.	Šalčininkų rajonas	Bandyta padegti PKP vagonėlį, apdegintas pasieniečių asmeninis automobilis.
1991 m. sausio 12 d.	Šalčininkų rajonas	Sudegintas vienas pasieniečių vagonėlis, kitas pavogtas.
1991 m. sausio 27 d.	Lavoriškių ir Medininkų PKP	OMON pajėgos užpuolė ir sunaikino Lietuvos ir Baltarusijos PKP ir muitines, sumušė pareigūnus.
1991 m. kovo 12 d.	Šalčininkų PKP	Susprogdintas pasieniečių namelis.
1991 m. kovo 21 d.		OMON apšaudė iš Šalčininkų į Vilnių grįžtantį pasieniečių autobusą. Sužeisti trys pasieniečiai.
1991 m. kovo 25 d.	Medininkų PKP	Pasienio kontrolės punktas sunaikintas.
1991 m. balandžio 10 d.	Šalčininkų PKP	Vėlai vakare pasieniečiai apšaudyti iš pravažiuojančio VAZ automobilio.
1991 m. balandžio 11 d.	Šalčininkų PKP	PKP pakartotinai apšaudytas prieš vidurnaktį iš pravažiuojančio „Moskvič“ automobilio.
1991 m. balandžio 19 d.	Medininkų PKP	Vidurdienį postą užpuolė dviem „Ural“ automobiliais atvažiavę desantininkai: trys karininkai ir 15 kareivių, ginkluoti automatais. Iš pasieniečių atimtos guminės lazdos, radijo ryšio perdavimo įranga ir poste buvę dokumentai. Sulaužytas užtvaras, pasieniečių namelis, ženklai.
1991 m. balandžio 28 d.	Šalčininkų PKP	Postas apšaudytas iš pistoleto ir automatų.
1991 m. gegužės 5 d.	Šalčininkų PKP	Į postą atvykęs Baltarusijos TSR Varanavo rajono Benekainių apylinkės inspektorius milicijos kapitonas A. Fijazis (rus. А. Фиязь) Makarovo pistoletu grasino pasieniečiams.
1991 m. gegužės 5 d.	Tabariškių PKP	Prieš vidurnaktį į postą VAZ-2105 ir trimis UAZ automobiliais atvyko OMON kariai. Grasindami automatais ir pistoletais apieškojo pasieniečius, iškratė postą. Atimtos guminės lazdos, pasieniečio Anatolijaus Krutikovo tarnybinis pažymėjimas. Perpjovę telefono laidus OMON kariai išvažiavo, pagrasinę sunaikinti pasieniečius su visu postu, jei šie per valandą posto neapleis.
1991 m. gegužės 8 d.	Šalčininkų PKP	Į postą atvykęs A. Fijazis automatu AKM grasino posto budėtojui Norkūnui.
1991 m. gegužės 12 d.	Šalčininkų PKP	Prieš vidurnaktį į postą „Moskvič“ automobiliu atvyko automatu ginkluotas maskuojamąja uniforma apsirengęs užpuolikas. Jis pagrasino išžudyti posto pareigūnus, apšaudė krūmuose besislepiančius pasienio tarnybos pareigūnus. Pasieniečiams paleidus signalinę raketą užpuolikas nuvažiavo link Baltarusijos TSR.
1991 m. gegužės 13 d.	Šalčininkų PKP	Automatais ginkluoti OMON kariai užpuolė postą, šaudė į orą, iš budėtojų atėmė pažymėjimus, gumines lazdas, diržus, dujų balionėlius.
1991 m. gegužės 16 d.	Kelio  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas  PKP	Naktį postą užpuolė Alytuje dislokuotas desantinio pulko žvalgų būrys, kuriam vadovavo papulkininkis Senkovas. Iš pradžių prie posto pasigirdo sprogimai. Užpuolikai paleido dūmų uždangą, signalines raketas. Viena raketa pramušė pasieniečių vagonėlio sieną ir viduje sprogo. Išdužę stiklai vienam pareigūnui sužalojo galvą. Nuo šūvių užsidegė netoliese buvusi Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos būstinė. Iššaudę raketas užpuolikai išvažiavo.
1991 m. gegužės 17 d.	Kalvarijos PKP	Naktį postą užpuolė apie 30 Tarybinės armijos desantininkų. Jie sumušė budėjusius pasieniečius, atėmė asmeninius daiktus, gadino inventorių.
1991 m. gegužės 18 d.	Kalvarijos PKP	Naktį majoro Lazerevo įsakymu postą užpuolė apie 30 Marijampolėje dislokuoto 10075 karinio dalinio žvalgų būrio smogikų. Apvogtus ir sumuštus pasieniečius užrakinę sunkvežimio kėbule jie padegė pasieniečių vagonėlį, sugadino tarnybinį automobilį.
1991 m. gegužės 18 d.	Šalčininkų PKP	Apie 13:00 poste nukautas postą iš TT pistoleto apšaudęs civiliais rūbais vilkintis A. Fijazis. Po šio įvykio Lietuvos sienos apsaugos vadovybė nurodė pasieniečiams pasitraukti iš kontrolės punktų.
1991 m. gegužės 19 d.	Krakūnų PKP	Anksti ryte poste rastas pasieniečio Gintaro Žagunio kūnas su šautinėmis žaizdomis, nustatyta, kad pareigūnas nužudytas tarp 2:30 ir 3:00. Kaip vėliau paaiškėjo, Krakūnų posto pasieniečiai nebuvo atitraukti dėl užkardos vado ir Krakūnų posto viršininko kaltės.
1991 m. gegužės 19 d.	Šalčininkų PKP, Eišiškių–Rodūnios kelio PKP	Apšaudyti ir sudeginti pasienio apsaugos ir muitinės vagonėliai.
1991 m. gegužės 23 d.	Vegerių, Mažeikių, Germaniškio PKP	Septyni Rygos OMON kariai sumušė penkis Vegerių PKP pasieniečius, juos išrengę pririšo prie kelio užtvaro. Sumuštas Germaniškio posto viršininkas. Sudeginti Vegerių, Mažeikių ir Germaniškio postai.
1991 m. gegužės 23 d.	Saločių PKP	Sumušti posto pasieniečiai, nukentėjo ir Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė Rasa Rastauskienė. Postas sunaikintas.
1991 m. gegužės 23 d.	Smėlynės PKP	Anksti ryte postą užpuolė 15-20 ginkluotų TSRS vidaus kariuomenės kareivių. Sumušti posto pasieniečiai basomis išvaryti į Zarasus. Užpuolikai pagrobė ryšio įrangą, dujų balionėlį, muitininkų konfiskuotas prekes. Padegti pasieniečių ir muitininkų vagonėliai, nuplėštos valstybinės vėliavos. Antpuolį nufilmavo Leningrado televizijos žurnalistas bei dar vienas kariškis.
1991 m. gegužės 24-25 d.	Joniškio rajonas, Pasvalio rajonas	OMON pajėgos užpuolė ir sudegino daugiau nei 5 pasienio postus. Nukentėjo tiek Lietuvos, tiek Latvijos muitinės. Puolimus filmavo A. Nevzorovas.
1991 m. gegužės 25 d.	Lavoriškių, Šumsko ir Medininkų PKP	Sumušti pasieniečiai, sudeginti postai, juose buvusi įranga bei pasieniečių daiktai.
1991 m. gegužės 25 d.	Lazdijų PKP	Prie policijos pajėgomis sustiprinto posto kelis kartus buvo privažiavę OMON automobiliai, tačiau postas užpultas nebuvo.
1991 m. birželio 3 d.	Smėlynės PKP	Rygos OMON pajėgos užpuolė postą, sumušė pasieniečius, sudegino būstą. Puolimą filmavo A. Nevzorovas.
1991 m. birželio 15 d.	Biržų rajonas, Pasvalio rajonas	OMON pajėgos užpuolė ir sudegino postus, sumušė pasieniečius.
1991 m. birželio 15 d.	Panemunės PKP	Dienos metu sumušti posto pasieniečiai.
1991 m. birželio 17 d.	Buknaičių PKP	Dienos metu OMON pajėgos sudegino pasienio postą.
1991 m. birželio 17 d.	Vegerių PKP	Dienos metu penki ginkluoti asmenys civiline apranga užpuolė postą, nurengė ir sumušė tris pasieniečius, padegė posto būstinę.
1991 m. birželio 18 d.	Vegerių PKP	OMON užpuolė ir sudegino postą.
1991 m. liepos 31 d.	Medininkų PKP	Medininkų žudynės: nužudyti šeši ir sunkiai sužeisti du muitinės posto pareigūnai, vienas jų po kelių dienų mirė ligoninėje.
1991 m. rugpjūčio 22 d.	Kybartų PKP	Tarybiniai desantininkai užpuolė postą, terorizavo beginklius pasieniečius.

Kiti incidentai

1991 m. lapkričio 6 d. apie 21:30 Šumsko PKP sustabdytas iš Baltarusijos pusės privažiavęs VAZ-21011 automobilis su trimis vyrais. Dokumentus tikrinęs šaulys Aleksiejus Blistivas pastebėjo, jog vairuotojas po civiliniais rūbais vilkėjo tarybinę karinę uniformą, priekinio keleivio kuprinėje rasta RS-5 radijo stotis. Prie A. Blistivo priėjus kitiems dviem šauliams ir pamainos viršininkui (kuris buvo vienintelis ginkluotas pamainos pareigūnas), vienas iš keleivių mėgino išsitraukti paslėptą automatą, tačiau A. Blistivas jį sulaikė. Prasidėjo grumtynės, pasieniečiai du pažeidėjus paguldė ant žemės, tačiau trečiasis pasieniečių link metė dvi granatas, kurių antroji apakino A. Blistivą ir suplėšė pasieniečio striukę. Trečiąjį pažeidėją galiausiai pavyko sulaikyti.

Šaltiniai

1. Gintautas Surgailis (2008). Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-01-26. Nuoroda tikrinta 2019-11-25.