Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rusų kalbos abėcėlė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rusų kalbos užrašymui naudojama modifikuota kirilicos versija. Šiuolaikinė rusų kalbos abėcėlė pasirodė 1918 m., kai buvo įvykdyta rašto reforma. Rusų kalbos abėcėlę sudaro 33 raidės. Lentelėje pateiktos visos rusų kalbos raidės pagal abėcėlę su pavadinimais, IPA tarimu ir nuorodomis į tarimo įrašus:
| Didžioji | Mažoji | Rašytinės | Pavadinimas | IPA | Pavadinimo tarimo įrašas |
|---|---|---|---|---|---|
| А | а | а /ɑ/ | /ɑ/ | ||
| Б | б | бэ /bɛ/ | /b/ arba /bʲ/ | ||
| В | в | вэ /vɛ/ | /v/ arba /vʲ/ | ||
| Г | г | гэ /ɡɛ/ | /ɡ/ arba /ɡʲ/ | ||
| Д | д | дэ /d̪ɛ/ | /d̪/ arba /d̪ʲ/ | ||
| Е | е | е /je̞/ | /je̞/ arba / ʲe̞/ | ||
| Ё | ё | ё /jo̞/ | /jo̞/ arba / ʲo̞/ | ||
| Ж | ж | жэ /ʐɛ/ | /ʐ/ | ||
| З | з | зэ /z̪ɛ/ | /z̪/ arba /z̪ʲ/ | ||
| И | и | и /i:/ | /i/ arba /ʲi/ | ||
| Й | й | и краткое /i: 'kra.t̪kəjə/ | /j/ | ||
| К | к | ка /ka/ | /k/ arba /kʲ/ | ||
| Л | л | эль /ɛl̪ʲ/ | /ɫ̪/ arba /l̪ʲ/ | ||
| М | м | эм /ɛm/ | /m/ arba /mʲ/ | ||
| Н | н | эн /ɛn̪/ | /n̪/ arba /n̪ʲ/ | ||
| О | о | o /o̞/ | /o̞/ | ||
| П | п | пэ /pɛ/ | /p/ arba /pʲ/ | ||
| Р | р | эр /ɛr̪/ | /r̪/ arba /r̪ʲ/ | ||
| С | с | эс /ɛs̪/ | /s̪/ arba /s̪ʲ/ | ||
| Т | т | тэ /tɛ/ | /t̪/ arba /t̪ʲ/ | ||
| У | у | у /u:/ | /u/ | ||
| Ф | ф | эф /ɛf/ | /f/ arba /fʲ/ | ||
| Х | х | ха /xa/ | /x/ arba /xʲ/ | ||
| Ц | ц | це /ʦ̪ɛ/ | /ʦ̪/ | ||
| Ч | ч | че /ʨe/ | /ʨː/ | ||
| Ш | ш | ша /ʂa/ | /ʂ/ | ||
| Щ | щ | ща /ɕːa/ | /ɕː/ | ||
| Ъ | ъ | твёрдый знак /'t̪vʲо.r̪dɨj 'z̪nak/ | |||
| Ы | ы | ы /ɨ:/ | /ɨ/ arba /ɪ̈/ | ||
| Ь | ь | мягкий знак /'mʲa.xkʲɪj 'z̪nak/ | / ʲ/ | ||
| Э | э | э оборотное /'ɛ: ɐ.bo.'ro.t̪nəjə/ | /ɛ/ | ||
| Ю | ю | ю /ju:/ | /ju/ arba / ʲu/ | ||
| Я | я | я /ja:/ | /ja/ arba / ʲa/ |
Senosios rusų kalbos abėcėlės raidės:<ѣ>, susiliejusi su <е> (/e/); <і> ir <ѵ>, abi susiliejusios su <и>(/i/); <ѳ>, susiliejusi su <ф> (/f/); ir <ѧ>, susiliejusi su <я> (/ja/ arba /ʲa/).
Rusų abėcėlė turi daug sistemų. buvo sukurtas vyriausybės kaip standartinė koduotė. Ši koduotė vis dar veikia į UNIX panašiose operacinėse sistemose. Tačiau populiarios MS-DOS ir Microsoft Windows naudoja kelias skirtingas koduotes.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusų kalbos abėcėlė, Kas yra Rusų kalbos abėcėlė? Ką reiškia Rusų kalbos abėcėlė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rusu kalbos uzrasymui naudojama modifikuota kirilicos versija Siuolaikine rusu kalbos abecele pasirode 1918 m kai buvo įvykdyta rasto reforma Rusu kalbos abecele sudaro 33 raides Lenteleje pateiktos visos rusu kalbos raides pagal abecele su pavadinimais IPA tarimu ir nuorodomis į tarimo įrasus Azbukos puslapis pirmasis vadovelis rusu kalba Atspausdintas 1574 m Didzioji Mazoji Rasytines Pavadinimas IPA Pavadinimo tarimo įrasasA a a ɑ ɑ source source B b be bɛ b arba bʲ source source V v ve vɛ v arba vʲ source source G g ge ɡɛ ɡ arba ɡʲ source source D d de d ɛ d arba d ʲ source source E e e je je arba ʲe source source Yo yo yo jo jo arba ʲo source source Zh zh zhe ʐɛ ʐ source source Z z ze z ɛ z arba z ʲ source source I i i i i arba ʲi source source J j i kratkoe i kra t keje j source source K k ka ka k arba kʲ source source L l el ɛl ʲ ɫ arba l ʲ source source M m em ɛm m arba mʲ source source N n en ɛn n arba n ʲ source source O o o o o source source P p pe pɛ p arba pʲ source source R r er ɛr r arba r ʲ source source S s es ɛs s arba s ʲ source source T t te tɛ t arba t ʲ source source U u u u u source source F f ef ɛf f arba fʲ source source H h ha xa x arba xʲ source source C c ce ʦ ɛ ʦ source source Ch ch che ʨe ʨː source source Sh sh sha ʂa ʂ source source Sh sh sha ɕːa ɕː source source tvyordyj znak t vʲo r dɨj z nak track source source Y y y ɨ ɨ arba ɪ source source myagkij znak mʲa xkʲɪj z nak ʲ track source source E e e oborotnoe ɛ ɐ bo ro t neje ɛ source source Yu yu yu ju ju arba ʲu source source Ya ya ya ja ja arba ʲa source source Senosios rusu kalbos abeceles raides lt ѣ gt susiliejusi su lt e gt e lt i gt ir lt ѵ gt abi susiliejusios su lt i gt i lt ѳ gt susiliejusi su lt f gt f ir lt ѧ gt susiliejusi su lt ya gt ja arba ʲa Rusu abecele turi daug sistemu buvo sukurtas vyriausybes kaip standartine koduote Si koduote vis dar veikia į UNIX panasiose operacinese sistemose Taciau populiarios MS DOS ir Microsoft Windows naudoja kelias skirtingas koduotes